Kai kurie Lietuvos politikai siūlo apsvarstyti galimybę suteikti įnirtingu reformatoriumi laikomam Michailui Saakašviliui Lietuvos pilietybę ar bent leidimą gyventi mūsų valstybėje po to, kai šią savaitę viešėdamas Jungtinėse Valstijose M. Saakašvilis sužinojo, kad prezidento Petro Porošenkos įsaku iš jo atimta Ukrainos pilietybė.
Kalbama apie dvi tokio sprendimo priežastis: jis gali būti konkurentu P. Porošenkai 2019-ųjų rinkimuose, arba tai susiję su bendrais Ukrainos ir Gruzijos interesais kovojant su Rusijos agresija.
Maždaug prieš dvi savaites Ukrainos prezidentas viešėjo Gruzijoje. Bet kuriuo atveju Rožių revoliucijos didvyris, buvęs Gruzijos prezidentas, buvęs Odesos srities gubernatorius M. Saakašvilis šią savaitę tapo žmogumi be pilietybės.
Kad ir kaip būtų vertinama jo asmenybė, apie jo dažnai beatodairiškas reformas, kovą su korupcija rašomos knygos ir straipsniai, kaip Gruzijoje 2007 metais pavyko pasiekti 12 proc. bendrojo produkto šuolio. Liberalios ekonomikos taisyklės ir dabar išlikusios, gruzinai gali be vizų keliauti į Europos Sąjungą.
„Kas įvyko Gruzijoje atėjus į valdžią M. Saakašviliui yra stebuklas – Gruzija iš visiškai tamsios, be elektros, be karšto vandens, be tokių suprantamų civilizuotų dalykų šalies tapo net pakankamai patraukli turistams ir gyvenantiems ten žmonėms šalimi. Bet nereikia idealizuoti. Kai kurie dalykai, kuriuos darė kadencijos pabaigoje, verti kritikos ir netgi pasmerkimo, nes tam tikrų laisvių politiniame gyvenime paskutiniu valdymo periodu tikrai šiek tiek trūko“, – sako buvęs diplomatas, žvalgybininkas Darius Jurgelevičius.
Vieniems nepatiko jo radikalumas, jėga prieš protestuotojus, kiti išsigando ginkluoto konflikto su Rusija – 2012 metais M. Saakašvilio partija pralaimėjo rinkimus. Bet jo sėkmė Gruzijoje sužavėjo ne vieną ukrainietį, o M. Saakašvilį – Orumo revoliucija.
Kijeve jis studijavo kartu su P. Porošenka, abu – Kremliaus politikos kritikai. Iš pradžių jis tapo P. Porošenkos patarėju. Tai buvo laikas, kai Ukrainoje buvo juntamas užsienio reformatorių sparnas, jiems buvo patikėti labiausiai korumpuoti sektoriai. Netrukus M. Saakašvilis tapo Odesos srities gubernatoriumi, P. Porošenka jam įteikė Ukrainos piliečio pasą.
„Ne paslaptis, kad jis buvo pasiųstas atlikti valymo tų visų struktūrų, kurios buvo susijusios su Igoriu Kolomojskiu, jis tą padarė, bet antros dalies – kaip galima tvarkyti sritį nebūtinai kažkieno interesais, o ginant valstybės interesus – jam nepavyko. Gal jis buvo susitikęs su P. Porošenka ir jam pasakė: Miša gal jūs pasitraukit, mes rasim jums ką veikti. Bet Miša ne iš tų, kuris sutinka būti kompromisiniu, kai klausimas dėl jo paties galimybių ir jo paties statuso“, – komentuoja D. Jurgelevičius.
Daug laiko Gruzijoje ir Ukrainoje dirbęs D. Jurgelevičius sako: ne paslaptis ir kas iš elito gali turėti įtakos P. Porošenkos sprendimams. Tarp jų – buvęs P. Porošenkos kariuomenės laikų draugas.
„Sakyčiau elitu vadinti nebūtų teisinga – reikia oligarchais, nes daug dalykų sprendžia žmonės, kurie turi tiesioginių interesų. (...) Kai Aivaras Abromavičius atsistatydino jis taip pat įvardijo [Igorį] Kononenką, kaip jam trukdantį žmogų. Tai I. Kononenka iki šiol sprendžia tuos klausimus, susijusius su interesų grupių interesų patenkinimu“, – teigia buvęs diplomatas.
Toks kaip M. Saakašvilis negalėjo neįgyti įtakingų priešų, kad ir vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą, kuris viešai pareiškė: lauk iš mano šalies. Tai ne pirmas kartas, kai M. Saakašvilis netenka pilietybės, Gruzijos pilietybė iš buvusio prezidento atimta, kai jis pateikė paraišką Ukrainos pilietybei gauti.
Atsistatydinęs iš gubernatoriaus posto, politinių ambicijų M. Saakašvilis neatsisakė, toliau šaukė, kad Ukrainos reformas apraizgę korumpuoti oligarchai, ir jų tempas ne toks, koks tikrai pagerintų ekonomiką.
Kijevas prognozuoja šiemet 2 proc. augimą, bet ar tokio reikia, kai ekonomika pernai ir užpernai smuko 16 proc.? Ekonomikos ministerija tvirtina, kad šešėlis dabar sudaro 35 proc. ūkio, o ne 40 proc.. Bet Gruzijoje Saakašvilis diktavo ne tokį tempą.
„Mano galva, žinant M. Saakašvilio charakterį, jo bekompromisį pasiryžimą siekti užsibrėžtų tikslų, jis pamatė, kad jam žaidžiant su P. Porošenka toje pačioje komandoje jis negalės įgyvendinti, ką yra pažadėjęs tiems patiems Odesos srities gyventojams. Ir tai, kad Ukrainoje nevyksta tos reformos tokiu tempu kokiu turėtų vykti, akivaizdu“, – pastebi D. Jurgelevičius.
Ukrainos prezidentūra viešai nepaskelbė dekreto, kuriuo iš senu draugu vadinto M. Saakašvilio atimama pilietybė.
„Šiuo atveju įvykęs teisinis kazusas, kai M. Saakašvilis pildė anketą, grafoje, ar turite teistumą ar jis nurodė neturiu, nes iš tikrųjų neturi. Vienintelis atvejis panaudotas atimant pilietybę, kad Gruzijoje pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, bet nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, žmogus, kol nepripažintas kaltu – nekaltas“, – aiškina pašnekovas.
M. Saakašvilis Kijevo sprendimą sieja neva su P. Porošenkos kelione į Tbilisį, kur jis kaltinamas dėl jėgos panaudojimo prieš protestuotojus, kitų piktnaudžiavimų. Gruzijos generalinė prokuratūra dukart prašė Kijevo išduoti M. Saakšvilį ir abu kartus nesėkmingai. Bet grįžęs iš Tbilisio P. Porošenka netrukus priėmė sprendimą dėl pilietybės tuo metu, kai M. Saakašvilis buvo išvykęs.
Jis sako, nepasiduos – kovos ir dėl pilietybės, ir dėl teisės grįžti į Ukrainą, kuriai prisiekė ištikimybę: „Aš labiau ukrainietis nei dauguma Rados narių.“
Be abejonės M. Saakašvilis pirma ginčys Ukrainoje sprendimus, o jeigu bus atmesta, dar lieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris atsižvelgdamas, kad žmogus liko be pilietybės, o to būti negali, ko gero, tenkins jo prašymus.
Tačiau grįžimas į Ukrainą nebūtų pergalingas. Apklausos rodo, kad M. Saakašvilio įkurtą naujų jėgų judėjimą remia 2 proc. rinkėjų, P. orošenkos bloką – 6 proc.
Kilus skandalui dėl M. Saakašvilio, Ukrainos politologas Andrejus Gaidajus parašė, kad tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos lyderis galvoja galįs elgtis kaip panorėjęs, bet tai būna pabaigos pradžia.
