Rusijos karas prieš Ukrainą. Ukraina praneša – rusų pajėgos pasiruošusios pulti Rytų kryptimis

Prasidėjo 49-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Mariupolio valdžia patvirtino pranešimus apie Rusijos „cheminę ataką“. Ukrainos žvalgyba įspėjo, kad Rusija gali ryžtis užpulti vieną iš savo miestų, „kad padidintų antiukrainietišką isteriją“. Vėliau pranešta, kad Ukrainoje sulaikytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai artimas oligarchas Viktoras Medvedčukąs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia turinčios informaciją, kad Rusijos pajėgos ruošiasi puolimui Chersono, Donecko ir kitomis Rytų Ukrainos kryptimis.

„Deja, šiandien jų neatidarysime. Padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga, todėl esame priversti šiandien neatidaryti humanitarinių koridorių“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ji sakė, kad Zaporižios apylinkėse pietuose Rusijos pajėgos blokuoja evakuacijai naudojamus autobusus, o rytinėje Luhansko srityje Maskvos kariuomenė pažeidinėja susitarimą nutraukti ugnį, kol žmonės evakuojasi.

„Okupantai ne tik nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės normų, bet ir nesugeba tinkamai kontroliuoti savo žmonių vietoje“, – sakė I. Vereščuk platformoje „Telegram“.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos pajėgos, kaip įtariama, neseniai smogė į evakuacijai naudojamą traukinių stotį; ataka pareikalavo daugiau kaip 50 žmonių. Maskva neigia esanti susijusi su šiuo išpuoliu.

I. Vereščuk trečiadienį sakė, kad humanitariniai koridoriai bus atverti „kaip įmanoma greičiau“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijai mainus – sulaikytą Rusijos prezidento V. Putino aplinkai artimą oligarchą Viktorą Medvedčuką iškeisti į ukrainiečius, kurie šiuo metu yra agresorės nelaisvėje.

Apie tai Ukrainos vadovas pareiškė naktį išplatintame vaizdo įraše.

Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio meras pranešė, kad uostamiestyje nuo invazijos pradžios galėjo žūti apie 10 000–20 000 žmonių. Šiuo metu mieste be vandens, maisto ir vaistų vis dar įstrigę per 120 000 gyventojų.

Jau 42 valstybės prisijungė prie tyrimų Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje nustatyti, sekmadienį pranešė šalies teisingumo ministras Denysas Maliuska. Jo teigimu, šios valstybės kreipėsi į Hagos teismą, visoje Ukrainoje dirba ekspertai, tačiau nusikaltimų skaičius – itin didelis.

Apie antradienio dienos ir trečiadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 04.24

Jungtinių Valstijų vyriausybė tariasi, kas iš aukščiausių šalies pareigūnų artimiausiu metu turėtų apsilankyti Kyjive. Leidinio „Politico“ žiniomis, tarp realiausių kandidatų – valstybės sekretorius Antony Blinkenas bei Pentagono vadovas Lloydas Austinas. Šaltinių teigimu, vizitu į Kyjivą norima parodyti solidarumą su kariaujančia Ukraina.

Atnaujinta 03.20

Rusija pripažino, kad Juodojoje jūroje plaukiojančiame jos kariniame laive „Moskva“ buvo kilęs gaisras. Pasak rusų gynybos ministerijos, kreiseris stipriai apgadintas, o tai lemė amunicijos sprogimas. Įgulą esą spėta evakuoti.

Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad kreiserį „Moskva“ raketomis atakavo ukrainiečių pajėgos. Tai tas pats laisvas, kurį Rusijos invazijos pradžioje Gyvatės salos gynėjai pasiuntė „ant trijų raidžių“.

Atnaujinta 02.25

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino dar vieną vaizdo kreipimąsi, kuriame darkart įspėja, kad Rusija ruošiasi puolimui šalies rytuose ir pietuose.

„Jei Rusijos vadovai nesieks taikos, dėl šio karo Rusija visam laikui paliks tarptautinę areną“, – teigia V. Zelenskis.

Atnaujinta 23.51

JAV prezidento Joe Bideno administracija imsis teisinio proceso, kad nustatytų, ar Ukrainoje vyksta genocidas, skelbia Baltieji rūmai. Apie tai skelbia „Sky News“.

Trečiadienį J. Bidenas Rusijos veiksmus Ukrainoje pirmą kartą apibūdino kaip „genocidą“.

Atnaujinta 23.24

Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ užsiliepsnojo į jį pataikius dviem Ukrainos pajėgų paleistoms raketoms „Neptun“, trečiadienį vakare pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Unian“, pirmasis šią žinią per „Facebook“ paskelbė žurnalistas Seržas Marko, o vėliau ją patvirtino Odesos srities administracija.

„Dviem raketomis „Neptun“ ką tik smogta kreiseriui „Moskva“. Stovi, dega. Na, o jūroje – štormas. Iš visko sprendžiant, reikalingas taktinis nugramzdinimas“, – sakoma S. Marko žinutėje.

Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka patvirtino, kad rusų kreiseris buvo atakuotas.

„Juodajai jūrai saugoti naudojamos raketos „Neptun“ Rusijos laivui padarė labai rimtų pažeidimų. Šlovė Ukrainai!“ – rašė jis.

Kreiseris „Moskva“ yra rusų laivas, kurį vasario mėn. Gyvačių saloje buvę ukrainiečių pasieniečiai pasiuntė: „Rusijos laive, eik n...“.

Atnaujinta 23.11

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas praneša sunaikinę Rusijos karinę koloną.

Tai matoma nuotraukose, kuriomis štabas pasidalino feisbuke.

Skelbiama, kad Ukrainos oro pajėgos smogė krainei kolonai, tačiau nenurodoma, kurioje vietoje.

Atnaujinta 23.07

Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų.

„Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.

Atskirame pranešime URM nurodė, kad sankcijos taip pat bus taikomos 87 Kanados Senato nariams ir kad bus greitai paskelbta tolesnių priemonių, reaguojant į Otavos „trumparegišką“ politiką.

Atnaujinta 22.56

Mariupolį ginančių pulko „Azov“ ir 36-ojosios jūrų pėstininkų brigados, kurios dalis karių po pasiekė „Azov“ karių kontroliuojamą teritoriją, vadai „Telegram“ paskelbė bendrą vaizdo įrašą. Jame jie patvirtino apie suvienytas pajėgas.

„Vakar susivienijome su kovotojais iš jūrų pėstininkų bataliono – tikrais kariais, didvyriais, kurie laikosi priesaikos, yra ištikimi Ukrainos žmonėms ir toliau kartu su mumis gina miestą. Tai yra tikri vyrai, pasirinkę karo kelią. Nedarykite didvyrių iš dezertyrų ir savanoriškai pasidavusių kovotojų. Jie pasirinko gėdos kelią ir jokiu būdu negalima šių žmonių laikyti didvyriais“, – sakė „Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka.

„Su „Azov“ pulku įvykdėme sėkmingą operaciją ir prisijungėme prie jų. Sėkmingai persigrupavome ir toliau vykdome kovines misijas. [...] Padarysime viską, ką galime, kad sėkmingai įvykdytume savo kovinę misiją“, – sakė 36-ojosios jūrų pėstininkų brigados vadas Sergejus Volynskis.

Atnaujinta 22.25

Rusijos pajėgų bombardavimas Charkivo šiaurės rytuose smarkiai suintensyvėjo, praneša miesto meras Igoris Terechovas. Apie tai skelbia „Sky News“.

I. Terechovas Ukrainos nacionalinei televizijai sakė, kad Rusijos pajėgos bombarduojant Charkivą, tarp žuvusiųjų skaičiuojami ir vaikai.

„Priešas bombarduoja gyvenamuosius namus, gyvenamuosius rajonus. Deja, yra ir civilių aukų. Baisiausia, kad žūsta ir vaikai“, – kalbėjo Charkivo meras.

Kaip skelbia BBC, pranešama, kad per pastarąją parą Charkivo regione žuvo mažiausiai septyni žmonės ir 22 buvo sužeisti. Tai patvirtino Charkivo regiono gubernatorius Olegas Synegubovas.

Jis taip pat pranešė, jog Ukrainos kariai numušė du Rusijos lėktuvus, kurie atakavo regioną.

Atnaujinta 21.08

TBT prokuroras apsilankė Bučoje

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras apsilankė Bučoje, skelbiama TBT tviteryje.

„Esame čia, nes turime pagrįstų priežasčių manyti, kad čia vykdomi nusikaltimai, kuriuos tirtų TBT“, – rašoma įraše.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje Hagos teismo prokuroras Karimas Khanas pradėjo praėjus savaitei nuo karo pradžios.

Atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo ir dar mažiausiai 12 šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Pati Ukraina šiuo metu tiria apie 6 tūkst. atskirų nusikaltimų epizodų.

📢 Prosecutor #KarimAAKhanQC on visit to #Bucha: “#Ukraine is a crime scene. We’re here because we have reasonable grounds to believe that crimes within the jurisdiction of the #ICC are being committed. We have to pierce the fog of war to get to the #truth.” #JusticeMatters pic.twitter.com/oqaAJYAgAa

— Int'l Criminal Court (@IntlCrimCourt) April 13, 2022

Atnaujinta 20.54

Dnipro morguose – daugiau negu 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų

Ukrainos gynybos ministerija tviteryje pranešė, kad Dnipro miesto morguose guli daugiau negu 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų.

„Jų (Rusijos karių – LRT.lt) vadas net negalvoja jų susigrąžinti“, – teigiama Ukrainos gynybos ministerijos tviterio įraše.

Dnipro mero pavaduotojas Michailas Lysenko tvirtina, kad miesto valdžia yra pasirengusi suteikti Rusijos karių motinoms galimybę pasiekti jų sūnų palaikus, nes juos mirti į Ukrainą siuntusi valdžia neturi drąsos tai padaryti.

Ukrainos duomenimis, kare žuvo beveik 20 tūkst. Rusijos karių. Pastarajame savo pranešime Rusija tikino, kad žuvo 1351 karys.

There are more than 1,500 corpses of russian soldiers in the morgues of the Ukrainian city of Dnipro. Their command isn’t even thinking about bringing them home. (1/2)

— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 13, 2022

Atnaujinta 20.43

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas metė sunkius kaltinimus buvusiai kanclerei Angelai Merkel dėl jos politikos Rusijos atžvilgiu.

Tai, kad jo šalis „beveik aklai“ pasitikėjo A. Merkel, buvo klaida, sakė ambasadorius vokiečių laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“. „Niekas už ją geriau nežinojo, kokie įtempti yra Rusijos ir Ukrainos santykiai ir kad V. Putinas nori ne susitarti, o sunaikinti mano tėvynę“, – tęsė jis.

Nepaisant to, Berlyne buvo priimti sprendimai dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio ir prieš ginklų tiekimą Ukrainai, sakė A. Melnykas. Jis paragino A. Merkel pakomentuoti savo Rusijos politiką. „Aš manau, kad ir Vokietijai būtų svarbu, kad A. Merkel pasisakytų“, – teigė jis.

Atnaujinta 20.39

JAV papildomai skirs 800 mln. dolerių vertės ginkluotę

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Ukrainos vadovui V. Zelenskiui, kad jį informuotų apie „JAV tęsiamą paramą“ Kyjivui, pranešė Baltieji rūmai.

V. Zelenskis savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad jis kartu su V. Bidenu aptarė „papildomą gynybos ir galimą makrofinansinės pagalbos paketą“.

Valandą trukęs pokalbis įvyko pasirodžius pranešimų, kad Vašingtonas nusiteikęs paskelbti apie šimtų milijonų dolerių vertės papildomų karinių atsargų perdavimą Kyjivui.

Vėliau CNN informavo, kad J. Bidenas Ukrainos lyderiui V. Zelenskiui pranešė, jog JAV Ukrainai papildomai suteiks ginkluotės, šaudmenų ir kitų priemonių, kurių vertė siekia 800 mln. dolerių.

„Ukrainos kariuomenė panaudojo mūsų teikiamus ginklus griaunamajam poveikiui. Rusijai ruošiantis sustiprinti puolimą Donbaso regione, Jungtinės Valstijos ir toliau teiks Ukrainai pajėgumus apsiginti“, – pranešime cituojamas J. Bidenas.

JAV Ukrainai teikiamos ginkluotės pakete bus ir artilerijos sistemos, ir šaudmenys, ir šarvuočiai.

„Taip pat pritariau papildomų sraigtasparnių perdavimui“, – tvirtino J. Bidenas.

Atnaujinta 20.38

Rusijos kariuomenė trečiadienį pagrasino smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje.

„Matome Ukrainos pajėgų mėginimus rengti diversijas ir smūgius objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. – Jeigu tokie atvejai tęsis, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos suduos smūgių sprendimų priėmimo centrams, taip pat Kyjive, nuo ko Rusijos kariuomenė iki šiol susilaikydavo.“

Nuo vasario 24 d., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą, Maskva ne kartą kaltino Kyjivo pajėgas atakavus taikinius pietvakarių Rusijoje.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos pajėgos atsitraukė iš teritorijų į šiaurę nuo Kyjivo ir dabar pagrindinį dėmesį skiria pastangoms užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad jos pajėgos dabar visiškai kontroliuoja apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostą.

Ministerija pridūrė, kad Mariupolį ginančios Ukrainos pajėgos ir bataliono „Azov“ kariai buvo apsupti ir „nebeturi galimybių ištrūkti“.

„Azov“ kariai įnirtingai priešinosi rusų pajėgoms gindami Mariupolį, esantį tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose.

Anot „Sky News“, Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Rusija visiškai kontroliuoja Mariupolio uostą.

Atnaujinta 20.23

JAV iždo sekretorė Janet Yellen perspėja, kad šalys, kenkiančios Amerikos ir jos sąjungininkų Rusijai taikomoms sankcijoms, patirs savo veiksmų pasekmių.

„Vieningas sankcijas taikančių šalių koalicija nebus abejinga veiksmams, kurie kenkia mūsų įvestoms sankcijoms“, – sakoma J. Yellen parengtose užrašuose kalbos, kuri trečiadienį bus pasakyta Atlanto Tarybai.

JAV ir jos sąjungininkės taiko sankcijas, atsakydamos į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje ir siekdamos panaudoti pasaulinę ekonomiką kaip ginklą prieš Rusiją.

Kol kas nėra šalių, kurios padėtų išvengti sankcijų, tačiau sąjungininkės baiminasi, kad Vakarų sankcijas kritikuojanti Kinija gali tai padaryti.

J. Yellen teigimu, Rusijos karas Ukrainoje „perbraižė“ pasaulio ekonomikos kontūrus, pakeitė „mūsų tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo sampratą“. Vis dėlto J. Yellen nepatikslino, kokios gali būti pasekmės už pagalbą apeinant sankcijas.

J. Yellen kalba Atlanto Taryboje – JAV analitiniame centre – numatyta likus savaitei iki pasaulio finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo Vašingtone, kur vyks Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko grupės pavasario susitikimai.

TVF ir Pasaulio banko kasmet rengiamoje konferencijoje paprastai kalbama apie svarbiausius klausimus, darančius įtaką pasaulio ekonomikai. Šiais metais susitikimai vyks balandžio 18–24 dienomis Vašingtone ir virtualiai, ir kontaktiniu būdu. Svarbiausia tema bus Rusijos invazija į Ukrainą ir galingųjų valstybių galimybės suvaldyti jos poveikį ekonomikai.

Praėjusią savaitę J. Yellen kalbėdama vienoje Atstovų Rūmų komisijoje sakė, kad Rusijos agresija Rytų Europoje turės „didžiulių ekonominių pasekmių Ukrainoje ir už jos ribų“. JAV iždo sekretorė pridūrė, jog iš Rusijos ir Ukrainos tiekiamos energijos, metalų, kviečių ir kukurūzų augančios kainos „taip pat padidins infliacinį spaudimą“.

JAV šiuo metu išgyvena istorinę infliaciją, nematytą nuo 1981 metų gruodžio. Darbo departamentas antradienį pranešė, kad iki kovo mėnesio kainos pakilo 8,5 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Atnaujinta 19.53

Džersio salos teismas įšaldė daugiaug negu 7 milijardus dolerių turto, siejamo su Rusijos oligarchu Romanu Abramovičiumi, skelbia „The Guardian“.

Teismas paskelbė priėmęs turto įšaldymo įsakymą, kurio vertė neva viršija 7 mlrd. JAV dolerių. Turtas neva susijęs su R. Abramovičiumi.

Džersis, didžiausia iš Normandijos salų į šiaurės vakarus nuo Prancūzijos, bendradarbiauja su JK dėl visų sankcijų, įvestų dėl karo Ukrainoje.

„Kratos orderius 2022 metų balandžio 12 dieną realizavo Džersio policija objektuose Džersyje, kaip įtariama, susijusiuose su Romano Abramovičiaus verslo veikla“, – sakoma salos tarnybų trumpame pranešime.

„Karališkasis teismas balandžio 12 dieną taip pat išdavė oficialų įšaldymo orderį... dėl turto, kaip manoma, verto daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių, kuris, kaip įtariama, yra susijęs su p. Abramovičiumi ir kuris yra arba Džersyje, arba priklauso Džersyje registruotų subjektų“, – nurodoma pranešime.

Džersio teisėtvarkos pareigūnų departamento pranešime nurodoma, kad platesnių komentarų kol kas nebus pateikta.

Milijardierius, nubaustas už savo glaudžius ryšius su V. Putinu, jau buvo priverstas pradėti „Chelsea“ futbolo klubo, kurį įsigijo 2003 metais, pardavimo procesą.

R. Abramovičius taip pat yra tarp asmenų, kovo mėnesį įtrauktų į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.

Atnaujinta 19.47

Kyjivas sako laukiantis Scholzo vizito ir vokiškų ginklų

Ukrainos prezidento V. Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, kuris neseniai pripažino padaręs „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje – Vokietijoje plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai pareiškė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks: mūsų prezidentas laukia kanclerio, kad jis [O. Scholzas] galėtų priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – transliuotojui ZDF sakė O. Arestovyčius.

Vokietijos prezidentui tenka daugiausia reprezentacinis vaidmuo, o kancleris vadovauja vyriausybei.

Pasak O. Arestovyčiaus, strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir Rytų Ukrainos civilių gyventojų likimas „priklauso nuo Vokietijos ginklų, kurių galėtume gauti“, nors jie nebuvo pažadėti.

Laikas dabar yra labai svarbus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas... žūsta, žaginami, žudomi mūsų vaikai“, pareiškė prezidento patarėjas.

Vokietijos politinė klasė „mato baisius karo vaizdus“, kurie, pasak O. Arestovyčiaus, primena Berlyno niokojimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, teigė patarėjas.

O. Scholzas vis labiau spaudžiamas savo šalyje teikti daugiau paramos Ukrainai, besipriešinančiai prieš septynias savaites prasidėjusiai Rusijos invazijai, pareikalavusiai jau tūkstančių civilių gyventojų gyvybių.

Eskalacijos spiralė

Kancleris, kaip ir socialdemokratas F.-W. Steinmeieris, prasidėjus Rusijos puolimui pažadėjo kardinaliai keisti Vokietijos gynybos ir užsienio politiką, įskaitant didžiulį karinių išlaidų didinimą.

Tačiau O. Scholzas kol kas atmeta raginimus pasekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive. Kancleris taip pat atsisako, daugiausia dėl istorinių priežasčių, siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Reaguodamas į konfliktą, Berlynas siunčia gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų leidimo įrenginius ir „žemės–oras“ klasės raketas.

Tokia pozicija padidino įtampą O. Scholzo suburtoje koalicijoje, o jai priklausančios Žaliųjų partijos ministrai ragina tiekti Ukrainai daugiau ginklų.

„Yra tik vienas asmuo, galintis parodyti kelią, ir tai yra kancleris Olafas Scholzas“, – pabrėžė žemųjų parlamento rūmų Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann. Ji yra įtakinga deputatė iš Laisvųjų demokratų partijos (FDP), trečiosios valdančiosios koalicijos partnerės.

Tačiau socialdemokratų frakcijos nariai pareiškė griežtai prieštaraujantys papildomų ginklų tiekimui Ukrainai ir perspėja, kad gali įsisukti eskalacijos spiralė.

„Neturime būti palaipsniui įtraukiami į karą su Rusija“, – dienraščiui „Die Welt“ sakė parlamento narys Joe Weingartenas.

„Jei tieksime sunkiąją ginkluotę, greitai susidursime su klausimu, ar reikalingos vokiečių mokymų grupės arba savanoriai iš Vokietijos, kurie valdytų ginklų sistemas“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 19.40

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Rusija yra pasiruošusi pulti rytinę Donecko regiono pusę, praneša „Sky News“.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos taip pat yra pasirengusios atakuoti ir pitinę Chersono miesto dalį.

„Donecko ir Chersono kryptimis, remiantis turima informacija, priešas yra pasirengęs puolimui“, – feisbuke skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Atnaujinta 19.32

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Europą toliau remti Ukrainą kare prieš Rusiją. „Mes giname ir jus, kiekvieną Europoje“, – sakė V. Klyčko trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kyjivo miesto partnerio Leipcigo (Vokietija) tarybą.

Ukrainos gyventojai ir kareiviai gina ne tik savo šeimas ir namus, bet ir „mūsų vertybes bei principus“, – pažymėjo jis.
Ukraina, anot V. Klyčko, nori būti Europos dalis.

„Mes nenorime gyventi šalyje, kur nėra žmogaus teisių, spaudos laisvės ir demokratinių vertybių“, – kalbėjo Kyjivo meras.

Jis teigė toliau tikįs, kad karą galima užbaigti diplomatinėmis priemonėmis, nors to šiuo metu jis nematąs. Esą yra tik dvi galimybės: sankcijomis didinti spaudimą Rusijai arba toliau kovoti, net jei niekas negali pasakyti, kiek truks šis karas – „savaites, mėnesius – aš tikiuosi, ne kelerius metus“, – sakė V. Klyčko.

Viskas, anot jo, priklauso ir nuo pasaulio bendruomenės. „Bendras uždavinys yra kiek įmanoma greitai užtikrinti taiką Europoje, Ukrainoje“, o kartu ir stabilumą visame regione, pabrėžė V. Klyčko.

Atnaujinta 19.15

Kaip skelbia NEXTA, Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pareiškė, kad Viena, Berlynas ir Budapeštas prieštarauja Rusijos dujų tiekimo embargui, nes sankcijos pirmiausia turėtų būti skausmingos Rusijai, o ne Europos Sąjungai.

Atnaujinta 19.11

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigia, kad Rusija Ukrainoje atakuoja tik karinius objektus, skelbia NEXTA.

„Rusija karinės specialiosios operacijos metu atakuoja tik karinius objektus Ukrainoje, siekdamas išvengti civilių aukų“, – aiškino M. Zacharova.

Atnaujinta 19.05

Nausėda Kyjive ragino ES įvesti sankcijas rusiškai naftai, dujoms bei bankams

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino tarptautinę bendruomenę įvesti sankcijas rusiškoms dujoms, naftai ir visiems šalies bankams.

Tai jis teigė vizito Ukrainoje metu, trečiadienio popietę Kyjive kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos vadovais susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kaip praneša prezidentūra, kalbėdamas su šių šalių vadovais G. Nausėda akcentavo, kad tarptautinė bendruomenė turi sparčiau tęsti Rusijos izoliacijos procesą, o sankcijos turi apimti ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, kuri yra Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvė. Prezidentas taip pat teigė, kad naujajame ES sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti visi Rusijos bankai.

„Rusiškos naftos ir dujų turime atsisakyti dabar. Negalime laukti metų ar dvejų, nes kiekvieną dieną miršta ukrainiečiai. Rusijos karo mašiną Europa finansuoja pirkdama rusišką naftą ir dujas. Negalime to leisti. Tai yra unikalus momentas Europai tapti energetiškai nepriklausomai“, – teigė G. Nausėda.

Baltijos šalių ir Lenkijos Prezidentai su Ukrainos vadovu taip pat aptarė priemones, kurios gali pakeisti karo eigą ir sustabdyti agresorių. Teigiama, kad G. Nausėda susitikime pabrėžė, kad karinė parama Ukrainai ypač svarbi šiuo laikotarpiu, nes būtent ji gali nulemti karo baigtį ir Ukrainos pergalę. Pasak šalies vadovo, diplomatinės pastangos yra svarbios, siekiant sustabdyti karą, tačiau nepakankamos – Ukrainai reikia karinės, ekonominės, humanitarinės ir politinės paramos.

„Lietuva Ukrainai perdavė ginklų brigados dydžio vienetui apginkluoti bei tam skirtą amuniciją. Karinė pagalba padės herojiškai ukrainiečių tautai kovoti už savo laisvę ir suverenumą. Lietuva visomis išgalėmis yra su jumis – kartu iki pergalės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Susitikime taip pat buvo aptartos galimybės Ukrainai sparčiau gauti šalies kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Prezidentai išreiškė paramą Ukrainos europinėms aspiracijoms bei sutarė ir toliau šį klausimą kelti susitikimuose su ES šalimis narėmis.

Atnaujinta 18.48

Kaip praneša UNIAN, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas informuoja, kad netoli Mariupolio yra daugiau kaip 10 tūkst. rusų karių.

Ministras apie tai kalbėjo lankydamasis Hostomelyje, Kyjivo regione.

O. Reznikovas tvirtino, kad Ukrainos kariai toliau gina Mariupolį.

„Jie toliau kovoja ir atgraso labai didels pajėgas – daugiau kaip 10 tūkstančių Rusijos karių netoli Mariupolio“, – sakė O. Reznikovas.

Atnaujinta 18.24

Šveicarija įgyvendina ir penktąjį ES sankcijų paketą. Tai reiškia, kad iš Rusijos ir Baltarusijos bus draudžiama importuoti anglį, medieną, cementą ir degtinę. Taip pat bus draudžiamas žibalo, tam tikrų chemikalų ir kitų prekių eksportas, praneša agentūra „Reuters“.

Bus įgyvendinamos ir naujos finansinės sankcijos, ypač – dėl patikos fondų. Alpių šalis, kuri nėra ES narė, be to, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar daugiau kaip 200 asmenų ir organizacijų, įskaitant dvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukras.

Atnaujinta 18.07

ESBO: Rusija pažeidžia humanitarinę teisę Ukrainoje

Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dokumente teigiama, jog jeigu Maskva, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, „nužudytų ar sužeistų civilių gyventojų skaičius būtų likęs daug mažesnis“.

Per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį pristatytoje 110 puslapių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į apgadintus ir sugriautus namus, ligonines, mokyklas, vandens stotis ir kitą infrastruktūrą.

Trys ekspertai, parengę ataskaitą, grindžiama informacija, gauta iš Ukrainoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pareiškė, kad neįmanoma nustatyti karo nusikaltimų, atsižvelgiant į jų misijos laikotarpį ir apimtį.

„Vis dėlto misija aptiko aiškių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kuriuos Rusijos pajėgos padarė atlikdamos karo veiksmus“, – rašoma ataskaitoje.

Misija buvo pradėta kovo 3 dieną Kyjivo prašymu. Ji apima laikotarpį nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 1-osios – dar prieš pasirodant kūnų nuotraukoms iš Bučos ir kitų Ukrainos šiaurinių miestų, iš kur pasitraukė Rusijos kariai.

Šie vaizdai pribloškė pasaulį, o Maskva sulaukė kaltinimų karo nusikaltimais.

Visgi ataskaitoje pažymima, jog „įrodymai rodo, kad Rusijos pajėgos įvykdė rimtą karo nusikaltimą ir nusikaltimą žmoniškumui“, taip pat raginama atlikti tarptautinį tyrimą.

Pasak dokumento autorių, „tikėtina“, jog kiti užfiksuoti „smurtiniai veiksmai“, tokie kaip tikslinis žudymas, priverstinis civilių gyventojų dingimas ar pagrobimas, gali būti priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui.

Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad konfliktas „turėjo ir tebeturi ypač neigiamą poveikį“ moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.

ESBO ekspertai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainos pajėgų elgesio su karo belaisviais.

„Kaip matyti iš šios ataskaitos, pažeidimų būta tiek Ukrainos, tiek Rusijos pusėje. Tačiau Rusijos Federacijos padaryti pažeidimai yra kur kas didesnio masto ir pobūdžio“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Ataskaita parengta pagal vadinamąjį Maskvos mechanizmą, leidžiantį sudaryti ekspertų grupę, padedančią spręsti kurios nors ESBO valstybės narės problemas.

Pasak ekspertų, Rusija atsisakė prisidėti prie ataskaitos rengimo, nes laiko šį mechanizmą „daugiausia pasenusiu ir nereikalingu“.

Atnaujinta 17.51

Zelenskis prašo daugiau ginklų Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino naują vaizdo įrašą, kuriame ragina Vakarų šalis perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Jis teigia, kad ginklai reikalingi, siekia išgelbėti „milijonus ukrainiečių ir milijonus europiečių“.

„Laisvė turi būti ginkluota geriau negu tironiją“, – akcentavo jis.

V. Zelenskis teigė, kad Ukrainai reikia raketų paleidimo sistemų, šarvuočių, pėstininkų kovos mašinų, tankų, karinių orlaivių.

V. Zelenskis konkrečiai įvardijo 155 mm ir 152 mm kalibro haubicas, sovietinio tipo „Grad“, „Smerč“ raketų sistemas ar amerikietiškas M142 HIMARS, taip pat sovietinius T-72 modelio tankus – „ar panašius amerikietiškus ar vokiškus“.

Toliau V. Zelenskis minėjo sovietų gamybos S-300 ar BUK oro gynybos sistemas – „arba lygiavertes modernias Vakarų priešlėktuvines sistemas“.

Prezidentas savo žinutę užbaigė žodžiais: „Apginkluokite Ukrainą dabar, kad apgintumėte laisvę“.

Без додаткової зброї ця війна перетвориться на нескінченну криваву лазню, що поширюватиме нещастя, страждання та руйнування. Маріуполь, Буча, Краматорськ – список буде продовжено. Ніхто не зупинить Росію, крім України з важкою зброєю. #ArmUkraineNow pic.twitter.com/b1LlRmjOYk

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) April 13, 2022

Atnaujinta 17.56

Ukrainos karo įkarštyje Čekijos diplomatai grįžo į Kyjivą. Jie trečiadienį prie tenykštės ambasados pastato iškėlė nacionalinę savo šalies vėliavą, Prahoje pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Tai yra vienas iš daugelio žingsnių, kuriais užtikrinama parama Ukrainai, sakoma pranešime. Iš karto po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą, Čekija savo ambasados darbuotojus evakavo į saugią vietą.

Prieš beveik mėnesį Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala kartu su kolegomis iš Lenkijos ir Slovėnijos lankėsi Kyjive. Jo vyriausybė remia Ukrainą ginklais ir teikia humanitarinę paramą. Be to, Čekija jau priėmė daugiau kaip 300 000 Ukrainos karo pabėgėlių, dauguma kurių yra moterys ir vaikai.

Dabar pabėgėlių srautas sulėtėjo ar net sustojo, po kabineto posėdžio sakė vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas. Šiuo metu Čekiją daugiau ukrainiečių palieka nei atvyksta naujų. Pagalba veikia efektyviai, niekam netenka miegoti gatvėje.

Atnaujinta 17.47

Ragina evakuotis iš Luhansko ir Donecko sričių

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ragino visus Donecko ir Luhansko sričių gyventojų evakuotis, nes, anot jo, kova dėl šių regionų bus sunki.

„Žmonės iš Luhansko ir Donecko sričių šiandien turi evakuotis“, – „Telegram“ kanale skelbė A. Jermakas.

„Reikia suprasti, kad Rusija kaupia savo pajėgas, jie šaudo į gyvenamuosius rajonus, yra pasiruošę žudyti civilius, naudoti juos kaip gyvąjį skydą“, – tikino A. Jermakas.

Jis pabrėžė, kad mūšis dėl Donecko ir Luhansko regionų bus sunkus. Civiliai gyventojai, kol vyks apašaudymai, turi evakuotis, gelbėti vaikus ir tokiu būdu palengvinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbą.

Atnaujinta 17.41

Austrijos kancleris: Putinas teigė, kad jis turi ginti rusus Rytų Ukrainoje

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris trečiadienį pareiškė nusprendęs vykti į Maskvą, kad susitiktų su Rusijos prezidentu V. Putinu ir supažinditu su tuo, ką matė Ukrainoje.

„Priėmiau sprendimą vykti į Maskvą, pažvelgti prezidentui V. Putinui į akis ir supažindinti jį su tuo, ką mačiau“, – interviu CNN laidai sakė jis.

Paklaustas apie V. Putino mąstymą susitikimo metu, K. Nehammeris sakė, kad Rusijos prezidentas buvo „labai griežtas“ ir „aiškus“ savo žinutėse.

„Jo požiūriu, jis turi ginti Rusijos Federaciją, rusus, gyvenančius Rytų Ukrainoje“, – sakė jis.

Austrijos kancleris tvirtino, kad „Putinui nelengva kalbėti apie karo nusikaltimus“. K. Nhammeris tvirtino, kad dėl karo nusikaltimų Ukrainoje „privaloma įvykdyti tarptautinį teisingumą, būtina, kad ten atsidurtų Jungtinės Tautos“.

Paklaustas, ar V. Putinas sutiko, kad Ukrainoje yra įvykdyti karo nusikaltimai, K. Nehammeris atsakė: „Na, žinote, tai prezidentas Putinas. Šioje klausimus jis nebuvo aiškus“.

Atnaujinta 17.26

Kaip skelbia CNN, Sumų karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis teigia, kad Sumų regione (Rytų Ukraina) per okupaciją žuvo daugiau negu 100 civilių.

Anot jo, kasdien randama vis daugiau naujų kūnų „surištomis rankomis, su kankinimo žymėmis“.

„Yra nemažai piliečių, apie kurių likimą nieko nežinome. Keliuose, miškuose rasti apšaudyti automobiliai, tačiau nežinoma, kas nutiko tiems, kurie važiavo automobiliais“, – kalbėjo D. Žyvytskis.

Atnaujinta 17.16

ES toliau finansuos ginklų tiekimą Ukrainai

ES skirs dar 500 mln. eurų ginklų ir įrangos tiekimui Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė ES šalių narių Taryba. Bendra skiriamų lėšų suma išaugs iki 1,5 mlrd. eurų.

Pirmajam 500 mln. eurų paketui pritarta vasario pabaigoje, dar vienam – balandį. Šiomis lėšomis, anot pranešimo, bus finansuojamas asmeninių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų, o taip pat gynybinių ginklų pirkimas.

„Kadangi Rusija ruošiasi puolimui Ukrainos rytuose, labai svarbu tęsti ir stiprinti karinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų ginti savo teritoriją ir gyventojus ir užkirsti kelią tolesnėms kančioms“, – sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.

Lėšos karinei paramai skiriamos iš vadinamojo Europos taikos priemonės (European Peace Facility) mechanizmo. Tai naujas ES finansavimo instrumentas, kuris gali būti naudojamas ir kariuomenių pajėgumams šalyse partnerėse stiprinti. 2021-2027 metų laikotarpiui šios priemonės apimtis siekia 5 mlrd. eurų.

Rusija kaltina Vakarus, kad šie, tiekdami ginklus Ukrainai, aštrina konfliktą. „Mes matome, kaip pavojingai dabar elgiasi mūsų Vakarų kolegos, įskaitant ES“, – neseniai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Atnaujinta 17.14

JAV gynybos pareigūnas CNN patvirtino, kad trečiadienį Pentagonas šaukia susitikimą su didžiausiais ginklų gamintojais, kuriame bus aptartos galimybės remti Ukrainą užsitęsusiame kare su Rusija.

Anot pareigūno, susitikimas Pentagone bus įslaptintas.

Susitikime esą bus kalba ir apie aprūpinimą ginkluote NATO sąjungininkus, taip pat JAV ginkluotės atsargų pildymą.

Pareigūno teigimu, diskutuojant apie paramą Ukrainai, bus kalbama ne tik apie dabartinę situaciją, bet ir apie dvejų ar ketverių metų perspektyvą.

Atnaujinta 16.35

Iki 180 000 žmonių laukia evakuacijos iš apgulto Ukrainos Mariupolio miesto ir jo apylinkėse, trečiadienį pranešė miesto meras Vadymas Boičenka, skelbia CNN.

Tiek žmonių laukia evakuacijos dėl to, kad anksčiau skelbti humanitariniai koridoriai buvo blokuoti Rusijos pajėgų.

Iš viso iki šiol iš Mariupolio buvo evakuota 150 000 žmonių, pridūrė V. Boičenka.

Atnaujinta 16.26

Kremlius: J. Bideno pareiškimai apie genocidą Ukrainoje – nepriimtini

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pasielgė „nepriimtinai“, apkaltinęs Maskvą vykdant genocidą Ukrainoje, kur jau antrą mėnesį tęsiasi Rusijos karinė kampanija.

„Kategoriškai su juo nesutinkame. Laikome nepriimtinais mėginimus tokiu būdu iškraipyti padėtį, juo labiau, kaip jau sakėms, kad tai vargu ar dera Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos yra „šalis, įvykdžiusi gerai žinomų darbų per naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją“, bet šios minties neišplėtojo.

J. Bidenas antradienį apkaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgas vykdant genocidą Ukrainoje. Vašingtono administracija šį terminą Maskvos karo Ukrainoje kontekstu šį terminą pavartojo pirmąkart.

Atnaujinta 16.24

Kremliaus atsakas dėl Medvečuko: jis nėra Rusijos pilietis

Kremlius atsiliepė į Ukrainos prašymą sulaikytą prorusišką Ukrainos parlamentarą Viktorą Medvedčuką iškeisti į Rusijoje laikomus ukrainiečius.

Kaip skelbia „Sky News“, Kremlius atstovai pareiškė, kad nesutiktų su belaisvių apsikeitimu, nes V. Medvečukas nėra Rusijos pilietis, jis esą neturi nieko bendro su „specialia karine operacija“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Medvedčukas neturi „nieko bendras su specialiąja karine operacija“, kaip Maskva oficialiai vadina savo karą Ukrainoje.

„Jis yra užsienio politikas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir pridūrė nežinąs, ar pats V. Medvedčukas pageidauja, kad Maskva įsikištų.

„Medvedčukas niekada nepalaikė jokių užkulisinių ryšių su Rusija“, – teigė Kremliaus atstovas, leisdamas suprasti, kad šis verslininkas priešingu atveju būtų pasitraukęs iš Ukrainos dar prieš Maskvai pasiunčiant savo pajėgas.

Vėliau, kaip skelbė NEXTA, Ukrainos specialiosios tarnybos pranešė, kad V. Medvečukas ketino pabėgti iš Ukrainose per Padnestrę. Pasiekus ją, verslininkas esą būtų sulaukęs Rusijos pareigūnų, kurie jį perkeltų į Maskvą.

Atnaujinta 16.16

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas naujienų agentūrai TASS sakė įspėjantis Vakarus, kad jų į Ukrainos teritoriją gabenama gali tapti teisėtais Rusijos taikiniais, skelbia „Sky News“.

„Įspėjame, kad JAV ir NATO ginklų gabenimą per Ukrainos teritoriją laikysime teisėtais kariniais taikiniais“, – sakė S. Riabkovas.

Atnaujinta 15.56

JT įspėja apie prekybos žmonėmis pavojų, dar 40 tūkst. žmonių pabėgus iš Ukrainos

Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį.

Apie 90 proc. išvykusiųjų iš Ukrainos yra moterys ir vaikai, kadangi 18–60 metų vyrams paskelbta mobilizacija, jiems draudžiama palikti šalį.

„Ukrainos pabėgėlių krizė yra moterų ir vaikų apsaugos krizė“, – pabrėžė UNHCR vyriausiojo komisaro pavaduotoja Gillian Triggs (Džilian Trigs).

Beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų buvo priversti palikti savo namus. Dalis jų tebėra karo draskomoje šalyje.

„Neįmanoma įvertinti, kiek Ukrainos pabėgėlių moterų ir vaikų galėjo tapti prekeivių žmonėmis grobiu. Kol kas žinomų atvejų, laimei, yra nedaug“, – sakė už pabėgėlių apsaugą atsakinga G. Triggs.

„Tačiau esame itin budrūs ir įspėjame pabėgėlius apie grobuonių ir nusikalstamų tinklų pavojų. Jie gali mėginti pasinaudoti jų pažeidžiamumu arba vilioti pažadais nemokamai vežti, apgyvendinti, įdarbinti ar suteikti kitokią pagalbą“, – nurodė ji.

„Nors dosnumas ir solidarumas su Ukrainos pabėgėliais įkvepia, valstybės turi neleisti grobuoniškiems asmenims ir nusikalstamiems tinklams pasinaudoti šia padėtimi“, – pridūrė komisaro pavaduota.

JT pavaldžios Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, nuo karo pradžios 7,1 mln. žmonių paliko savo namus, bet tebėra Ukrainoje.

Anot IOM, be ukrainiečių pabėgėlių, iš šalies taip pat išvyko daugiau kaip 210 tūkst. šalyje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių kitų šalių piliečių.

Iš viso daugiau nei ketvirtadalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Prieš invaziją Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose – neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų užimtų rytinių rajonų – gyveno 37 mln. žmonių.

Toliau pateikiame UNHCR duomenis, rodančius, kaip pasiskirstė iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgę žmones.

Lenkija

Beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iki šiol 2 669 637 – kirto Lenkijos sieną, nurodo JT.

Daugelis žmonių, vykstantys į artimiausias Ukrainos vakarines kaimynes, toliau keliauja į kitas Europos valstybes, priklausančias atvirų sienų Šengeno zonai.

Rumunija

Šią ES valstybę narę iš viso pasiekė 709 249 ukrainiečiai. Daugelis jų atvyko iš Moldovos, įsiterpusios tarp Rumunijos ir Ukrainos.

Manoma, kad didžioji dauguma šių žmonių paskui išvyko į kitas šalis.

Vengrija

Iš viso į Vengriją atvyko 434 342 ukrainiečiai.

Rusija

Dar 433 083 pabėgėliai ieškojo prieglobsčio Rusijoje.

Be to, vasario 21–23 dienomis iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose į Rusiją persikėlė 113 tūkst. žmonių.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai Ukrainos svarbaus Odesos uostamiesčio. Į šią ES nepriklausančią valstybę, kuri yra viena skurdžiausių Europoje, iš viso pabėgo 415 850 ukrainiečių.

Dauguma Moldovą pasiekusių pabėgėlių vėliau išvyko į kitas šalis.

Slovakija

Į Slovakiją, su kurią Ukraina turi trumpiausią sieną, iš viso pasitraukė 323 020 žmonių.

Baltarusija

Dar 21 852 pabėgėliai nukeliavo į šiauriau esančią Baltarusiją – glaudžią Rusijos sąjungininkę.

Atnaujinta 15.44

Kipro valdžios atstovai priėmė sprendimus atšaukti pilietybes keturiems Rusijos oligarchams – Michailui Gucerijevui, Aleksejui Kuzmičevui, Vadimui Moskovičiui, Aleksandrui Ponomarenko ir jų šeimos nariams, praneša NEXTA.

Šie asmenys yra įrašyti į Europos Sąjungos sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Atnaujinta 15.33

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „atsiveria nauji galimybių langai“ kitur šalies energijos eksportui, o Vakarai susiduria su „tikra energetine krize“, skelbia CNN.

Per virtualų susitikimą dėl Arkties regiono plėtros V. Putinas pareiškė, kad „daugelio Vakarų šalių atsisakymas bendradarbiauti taip pat ir su Rusijos energijos ištekliais“, jau „smogė milijonams europiečių“ ir „tai atsispindi matoma Jungtinėse Valstijose“.

Atnaujinta 15.28

TBT vyriausiasis prokuroras: „Ukraina yra nusikaltimo vieta“

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras trečiadienį lankėsi Bučos mieste – šimtų civilių žudynių, dėl kurių Ukraina kaltina kelias savaites miestą okupavusias Rusijos pajėgas, vietoje.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime svaraus pagrindo manyti, jog vykdomi nusikaltimai, priklausantys šio teismo jurisdikcijai“, – žurnalistams sakė Karimas Khanas.

„Turime prasiskverbti pro karo rūką, kad rastume tiesą. Tam reikia nepriklausomo, nešališko tyrimo“, – nurodė jis.

Pasak TBT prokuroro, netrukus darbą pradės teismo ekspertų komanda, „kad galėtume aiškiai užtikrinti tiesos atskyrimą nuo fikcijos“.

„Turime nedaryti skubotų išvadų ir remtis [gautais] įrodymais, – kalbėjo K. Khanas. – Teisėsaugos atstovai privalo būti mobilizuoti ir išsiųsti į mūšį ginti civilių.“

Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Atnaujinta 15.21

JK ir ES paskelbė suderintas naujas sankcijas rusų separatistams ir oligarchams

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, taip pat dar didesniam skaičiui oligarchų ir jų giminaičių.

JK vyriausybė pareiškė, kad koordinuodama veiksmus su ES ji paskelbė sankcijas „178 rusų separatistams“ rytų Ukrainoje ir dar šešiems oligarchams, taip pat jų šeimų nariams bei darbuotojams.

„Tai padaryta po to, kai praėjusią savaitę buvo gauta daug pranešimų, kad Rusija barbariškai taikosi į civilius gyventojus tuose regionuose“, – sakoma JK užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Naujausios sankcijos paskelbtos Aleksandrui Anančenkai ir Sergejui Kozlovui, kuriuos Užsienio reikalų ministerija apibūdina kaip Rusijos remiamų vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų „apsišaukėliškus“ lyderius.

„Po siaubingų raketų atakų prieš civilius gyventojus Rytų Ukrainoje šiandien sankcijas įvedame tiems, kurie remia neteisėtus separatistinius regionus ir prisideda prie žiaurių nusikaltimų prieš Ukrainos žmones, – sakė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. – Mes ir toliau taikysime priemones visiems (prezidento Vladimiro) Putino karo bendrininkams“.

Tarp naujų oligarchų, kuriems paskelbtos sankcijos, yra Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas ir konglomerato „Sistema“ pirmininkas Vladimiras Jevtušenkovas.

V. Putinui vasario 24 dieną įsakius pulti Ukrainą, JK prisideda prie tarptautinių pastangų nubausti Rusiją turto įšaldymu, draudimais keliauti ir sankcijomis.

Šios sankcijos iki šiol buvo taikomos Rusijos gynybos, prekybos ir transporto bendrovėms.

L. Truss sakė, kad į naujausią paketą bus įtrauktas ir JK importo draudimas rusiškoms prekėms, jis įsigalios nuo ketvirtadienio ir bus taikomas, be kita ko, ir geležies bei plieno importui.

„Mes nesiliausime vykdyti savo misijos sustabdyti Putino karo mašiną“, – sakė L. Truss.

Nuo pat Maskvos karo veiksmų pradžios Londonas įvedė sankcijas daugiau kaip 1 400 asmenų ir įmonių, susijusių su Rusija, įskaitant daugiau kaip 100 oligarchų ir jų šeimos narių.

Atnaujinta 15.20

Charkivo srities vadovas: numušti du Rusijos lėktuvai

Charkovo srities valstybės administracijos vadovas Olehas Synehubovas pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos srityje numušė du Rusijos lėktuvus.

Atnaujinta 15.12

Mariupolio meras tvirtina, kad Rusijos kariai „tyčia“ nusitaikė į žmones, evakuojamus iš miesto

Mariupolio meras Vadymas Boičenka tvirtina, kad Rusija tyčia taikosi į žmones, besirenkančius pabėgti iš apgulto miesto, rašo „Sky News“.

V. Boičenka pridūrė, kad žmonės iš miesto šiandien negalės išvykti, nes nebuvo susitarta dėl humanitarinio koridoriaus.

Pakartodamas Joe Bideno komentarus, jis sakė, kad „tai genocidas“, kurį pradėjo „karo nusikaltėlis“ Vladimiras Putinas, nurodydamas įtariamas cheminio ginklo atakas.

Jis pridūrė, kad „Ukrainos žmonės turi plieninius nervus“, bet sakė, kad „net plienas turi lūžio tašką“.

Atnaujinta 14.34

Zelenskis kaltina Rusiją fosforo bombų naudojimu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina Rusiją naudojant fosforo bombas, rašo agentūra „Reuters“.

Tai teroras prieš civilius gyventojus, sakė V. Zelenskis, trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą. Nepriklausomo patvirtinimo apie fosforo bombų naudojimą Ukrainoje nėra.

V. Zelenskis savo kalboje, be to, reikalavo rasti instrumentų, kurie padidintų spaudimą Rusijai, kad ši baigtų prievartinę ukrainiečių deportaciją. Jis taip pat pažymėjo, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos.

Atnaujinta 14.25

Dnipro morguose guli 1 500 rusų karių palaikai, sako mero pavaduotojas

Centrinės Ukrainos Dnipro miesto, kuris iš esmės išvengė kovų su okupantų pajėgomis, pareigūnas trečiadienį sakė, kad daugiau kaip 1 500 rusų karių palaikai laikomi miesto morguose.

„Dabar Dnipro morguose yra daugiau kaip 1 500 žuvusių rusų karių, kurių niekas nenori atsiimti“, – žurnalistams sakė miesto mero pavaduotojas Michailas Lysenka, pridūręs, kad tikisi, jog „rusų motinos galės atvykti pasiimti savo sūnų“.

Atnaujinta 14.11

Rusijos kariai Ukrainos kaime nušovė 7 žmones ir susprogdino namą

Ukrainos prokurorai trečiadienį pranešė, kad Rusijos kariai netoli fronto linijos esančiame pietų Ukrainos kaime nušovė šešis vyrus ir vieną moterį, o paskui susprogdino pastatą, kad paslėptų įkalčius.

„Balandžio 12 dieną Pravdynės kaime Rusijos kariai gyvenamajame name nušovė šešis vyrus ir vieną moterį. Po to, ketindami nuslėpti savo nusikaltimą, okupantai susprogdino pastatą su kūnais“, – sakoma prokurorų pranešime.

Atnaujinta 13.50

Rusų kariai paleido raketų smūgį Donecko srities kaimui

Rusijos kariai trečiadienio rytą paleido raketų smūgį į Čerkaskės kaimą Donecko srityje, mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti, paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka, praneša „Ukrinform“.

„Mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti per Rusijos okupantų paleistą raketą į Čerkaskę, Donecko srityje. Raketos smūgis šį rytą pataikė į daugiabučius“, – rašė P. Kyrylenka.

Atnaujinta 13.28

Zelenskis: 500 tūkst. ukrainiečių prievarta išvežti į Rusiją

Šiuo metu daugiau nei 500 000 ukrainiečių yra priverstinai išvežti į Rusiją, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas kalbą Estijos parlamente, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Šiandien daugiau nei 500 000 ukrainiečių buvo priverstinai deportuoti. Įsivaizduokite, kiek jų yra! Tarsi okupantai nusprendė atimti visą Taliną. Visas miestas. Tai yra trečdalis jūsų šalies gyventojų“, – sakė V. Zelenskis.

Jo teigimu, rusai bando išvežti ištremtus ukrainiečius į atokius Rusijos regionus, atimdami iš jų dokumentus ir asmeninius daiktus bei mobiliuosius telefonus.

Atnaujinta 13.11

Rubižnėje dėl Rusijos apšaudymo sudegė visas gyvenamasis kvartalas, „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša „Ukrinform“.

„Kreminoje ir Lysyčanske užgesinta 10 gaisrų skirtinguose rajonuose esančiuose namuose. Rubižnėje rusai sunkiaisiais ginklais apšaudė visą gyvenamąjį kvartalą, sudegė beveik visi namai. Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba iš gaisro išgelbėjo 10 žmonių“, – pažymėjo S. Haidajus.

Atnaujinta 12.25

Per pastarąsias 24 valandas Charkive žuvo septyni civiliai, pranešė meras

Charkivo meras pranešė, kad per pastarąją parą mieste žuvo septyni civiliai gyventojai, tarp jų ir dvejų metų vaikas, rašo „Sky News“.

Jis taip pat pridūrė, kad 22 žmonės buvo sužeisti.

Atnaujinta 12.06

Rusijos kariai „planuoja surengti karinį paradą Mariupolyje“

Rusijos kariai planuoja surengti paradą Mariupolyje gegužės 9 dieną, jei jų „specialioji operacija“ pasiseks. Tai per „Telegram“ sakė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, praneša „Ukrinform“.

„Mūsų duomenimis, [Mariupolio „meru“ neteisėtai paskelbtam] Ivaščenkai buvo įsakyta išvalyti dalį centrinio miesto rajono nuo šiukšlių ir žuvusiųjų kūnų, kad gegužės 9 d. būtų surengtas paradas. Okupantai planuoja surengti „pergalės paradą“ Mariupolyje gegužės 9 d., jei jų „specialioji operacija“ pasiseks“, – rašė jis.

Atnaujinta 11.49

Ukraina: per 870 000 pabėgėlių sugrįžo į šalį

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba antradienį pranešė, jog daugiau kaip 870 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios, jau sugrįžo į šalį.

Atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25–30 tūkst. ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Pirmosiomis karo dienomis į Ukrainą atvykdavo beveik vien vyrai, grįžtantys kovoti su Rusijos invazija.

Šiuo metu grįžtantys žmonės „sako matantys, kad padėtis saugesnė, ypač vakariniuose regionuose, ir nurodo, kad nebegali likti užsienyje“, žurnalistams sakė A. Demčenka.

„Jie pasirengę grįžti į šalį ir likti čia“, – pridūrė jis.

Pokytis įvyko Rusijos pajėgoms praėjusio mėnesio pabaigoje pasitraukus nuo įnirtingai gintos sostinės Kyjivo ir rengiantis intensyvinti puolimą Ukrainos rytuose.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija balandžio 3 dieną skelbė, kad į šalį sugrįžo 537 tūkst. žmonių.

Jungtinės Tautos nurodo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios bendrai iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 4,6 mln. žmonių. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Didžioji dauguma pabėgėlių kirto sieną į kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, taip pat į blokui nepriklausančią Moldovą.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 615 830 ukrainiečių. Nuo pirmadienio šis skaičius padidėjo 68 095.

„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Atnaujinta 11.25

Ukraina nepatvirtino informacijos apie Mariupolyje pasidavusius karius

Ukraina negali patvirtinti Rusijos anksčiau paviešintos informacijos, kad jos kariai pasidavė Mariupolio mieste, rašo „Sky News“.

Anksčiau Rusija teigė, kad „iki 1000 Ukrainos jūrų pėstininkų pasidavė apgultame Mariupolio mieste“.

Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai pasakė, kad „tokios informacijos neturi“.

Atnaujinta 11.16

Arestovičius teigia, kad Mariupolyje kariai sustiprino savo galimybes apsiginti

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad Mariupolyje, apsuptame rusų karių , 36-osios jūrų pėstininkų brigados daliniai dėl sudėtingo ir labai rizikingo manevro įsiveržė į Azovo pulką ir taip sustiprino savo galimybes apsiginti.

Apie tai O. Arestovičius parašė savo paskyroje „Facebook“ tinkle.

„36-oji brigada išvengė pralaimėjimo ir gavo papildomų rimtų galimybių, tiesą sakant, gavo antrą šansą apsiginti“, – rašė prezidentūros patarėjas.

Anot O. Arestovičiaus, dėl padalinių sujungimo Mariupolio gynybos sistema išaugo ir sustiprėjo.

„Taip nutinka, kai pareigūnai nepameta galvų ir tvirtai išlaiko karių kontrolę. Kariuomenė žino, ką daro“, – rašė jis.

Atnaujinta 11.04

Ukrainos ūkininkai sėja javus beveik visoje šalyje

Ukrainos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad ūkininkai sėja javus beveik visose šalies dalyse, nepaisant Rusijos vykdomų bombardavimų.

Tačiau sėjos pradėti nepavyksta rytiniame Ukrainos Luhansko regione, antradienio vakarą sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Rusijos pajėgos beveik visiškai kontroliuoja Luhanską.

D. Šmyhalis sakė, kad vyriausybė padeda ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui suteikė 3,5 mlrd. grivinų (116 mln. JAV dolerių) lengvatinių paskolų.

Pareigūnai taip pat stengiasi supaprastinti žemės ūkio technikos registravimo procesus: „Tai darome tam, kad sėja ir darbai laukuose niekur nesustotų“.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, tačiau vis labiau nerimaujama, kad Rusijai toliau bombarduojant kaimyninę šalį, gali smarkiai nukentėti būsimas derlius. Sumažėjus derliui, tarptautinėse žemės ūkio rinkose gali pritrūkti grūdų ir išaugti jų kainos.

Atnaujinta 10.59

Rusijos kariai vykdė apšaudymus fosforo bombomis

Rusijos kariai fosforo bombomis apšaudė Zaporožios srities Polohų rajone esantį Novodanylivkos kaimą. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono karinės administracijos atstovas Ivanas Arefjevas, praneša „Ukrinform“.

„Polohų rajone, Novodanylivkos kaime, vykus artilerijos apšaudymui su fosforo amunicija, užsidegė Chrustalkovos gatvėje esančio gyvenamojo namo stogas. Valstybinės pagalbos tarnybos padaliniai Zaporižios srityje likvidavo gaisro padarinius. Niekas buvo sužeistas“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 10.44

Ukrainoje toliau apšaudomi Žytomyro ir Poltavos regionai

Rusijos kariai praėjusią naktį apšaudė raketas Žytomyro ir Poltavos regionus, o apie apšaudymus pranešta ir kituose regionuose, rašo „Ukrinform“.

Žytomyro srityje Rusijos kariai antradienį vakare paleido raketą į infrastruktūros objektą Čudnive. Niekas nežuvo ar sužeistas. Detalės tikslinamos.

Poltavos srityje raketos pataikė į Myrhorodo infrastruktūrą. Informacija apie aukas ir sunaikinimą tikslinama.

Atnaujinta 10.29

Ukraina paskelbė Rusijos nuostolius nuo karo pradžios

Rusijos pajėgos Ukrainoje nuo vasario 24 iki balandžio 13 dienos prarado apie 19800 karių. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė „Facebook“ tinkle, praneša „Ukrinform“.

Rusijos karii taip pat prarado 739 tankus, 1964 šarvuotas kovos mašinas, 358 artilerijos sistemas, 115 daugkartinių raketų sistemų, 64 priešlėktuvines sistemas, 158 orlaivius, 143 sraigtasparnius, 1429 motorines transporto priemones, 7 katerius/laivus, 712 kuro talpas, 132 nepilotuojamus orlaivius, 25 specialiosios įrangos vienetų ir 4 mobilias SRBM sistemas.

Atnaujinta 09.55

Pentagonas sušauks ginklų gamintojų susitikimą dėl paramos Ukrainai

Pentagonas trečiadienį ketina sušaukti didžiausių ginklų gamintojų susitikimą, kuriame aptars pramonės pajėgumą remti Ukrainą užsitęsusiame kare su Rusija. Taip teigia neįvardytas gynybos pareigūnas ir pramonės pareigūnas, praneša „Ukrinform“, remdamasi CNN.

Susitikime, apie kurį pirmą kartą pranešė „Reuters“, susirinks aštuoni pagrindiniai gynybos rangovai, įskaitant „General Dynamics“, „Lockheed Martin“ ir kitus.

Įslaptintoje diskusijoje bus pateikti pasiūlymai paspartinti esamų sistemų gamybą ir sukurti naujas sistemas, labai svarbias Gynybos departamento pagalbai Ukrainai ir sąjungininkams, sakė gynybos pareigūnas.

Atnaujinta 09.24

Ukrainos vicepremjerė paskelbė apie humanitarinių koridorių veiklą

Ukrainos vicepremjerė ir laikinai okupuotų šalies teritorijų reintegracijos vadovė Iryna Vereščuk teigia, kad balandžio 13 dieną humanitarinių koridorių šalyje nebus, nes Rusijos kariai pažeidžia paliaubų susitarimus Luhansko srityje. Be to, rusų kariai Zaporižios srityje užblokavo kelius evakuaciniams autobusams.

Atnaujinta 09.04

JT paskelbė Ukrainoje žuvusių civilių skaičių

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje vasario 24 dienos iki balandžio 12 dienos Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 4450 civilių aukų. Skelbiama apie 1 892 žuvusius ir 2 558 sužeistus žmones, praneša „Ukrinform“.

Iš žuvusiųjų 478 yra vyrai, 308 moterys, 30 mergaičių ir 52 berniukai, taip pat 71 vaikas ir 953 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

Atnaujinta 08.48

Nyderlandai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sulaikė iš viso 20 jachtų

Nyderlandų muitinė antradienį pranešė, kad dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, įvestų už karą Ukrainoje, sulaikė iš viso 20 jachtų, esančių šalies laivų statyklose.

„Įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, muitinė ėmė taikyti sustiprintą priežiūrą 20 jachtų devyniose laivų statyklose“, – nurodė muitinės pareigūnai išplatintame pranešime.

„Kadangi šioms 20 jachtų taikoma sustiprinta priežiūra, jų neleidžiama pristatyti, perduoti ar eksportuoti“, – priduriama pranešime.

Keturiolika prabangių laivų yra statomi, du – sandėliuojami, o keturi – remontuojami. Jachtų ilgis svyruoja nuo 8,5 iki 120 metrų.

„Nustatyta, kad dvi iš šių jachtų yra susijusios su asmeniu, įtrauktu į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą“, – nurodė muitinė.

Dėl dar vienos jachtos atliekamas tyrimas.

Prieš savaitę Nyderlandų muitinės pareigūnai pranešė sulaikę 14 jachtų, pastatytų „naudos gavėjams rusams“.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus kaimyninę Ukrainą, kelios Europos šalys paskelbė areštavusios prabangias jachtas, siejamas su rusų oligarchais, kuriems taikomos sankcijos.

Atnaujinta 08.45

2022 m. balandžio 13 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos žuvo 191 vaikas. Taip pat pranešama, kad dėl karo veiksmų įvairaus tipo sužalojimus patyrė 349 vaikai.

Atnaujinta 08.33

JAV: Mariupolis dar nėra Rusijos rankose

Ukrainos Mariupolio uostamiestis dar nėra Rusijos rankose ir dėl jo toliau verda kruvina kova. Tai pareiškė Pentagonas, kuriuo remiasi „Sky News“.

„Akivaizdu, kad rusai nori Mariupolio dėl jo strateginio išsidėstymo Donbaso pietuose ir ant Azovo jūros krantų, – teigė Pentagono atstovas Johnas Kirby`is. – Jis taip pat svarbus Ukrainos žmonėms dėl savo reikšmės šalies ekonomikai ir dėl to, nes tai yra jų miestas.“

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas pagyrė Mariupolio gynėjus, tačiau pridūrė, kad pradeda sekti jų turimos atsargos. Šis miestas apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

Atnaujinta 08.23

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba teigia, kad rusų generolo Aleksandro Dvornikovo paskyrimas vadovauti karui Ukrainoje laikomas bandymu centralizuoti vadovavimą. Taip JK žvalgyba rašė savo rytinėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje.

Pranešime taip pat teigiama, kad jo paskyrimas gali parodyti, koks efektyvus yra Ukrainos pasipriešinimas ir dar kartą pabrėžti prastą Rusijos planą karui Ukrainoje.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/72z5bPsjSC

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/I3B0nmROkx

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 13, 2022

Atnaujinta 08.05

OPCW „susirūpinusi“ dėl pranešimų apie cheminę ataką Mariupolyje

Pasaulinė cheminių ginklų priežiūros institucija antradienį pareiškė, kad yra „susirūpinusi“ dėl pranešimų apie cheminio ginklo panaudojimą rusų pajėgų apsiaustame Ukrainos Mariupolio uoste.

Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.

„Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Techninis sekretoriatas atidžiai stebi padėtį Ukrainoje. Sekretoriatui susirūpinimą kelia neseniai žiniasklaidoje pasirodęs nepatvirtintas pranešimas apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje per pastarąsias 24 valandas“, – nurodė organizacija išplatintame pareiškime.

„Tai pranešta po pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie Ukrainoje esančių chemijos gamyklų apšaudymą ir abiejų šalių kaltinimų dėl galimo netinkamo nuodingų cheminių medžiagų panaudojimo“, – rašoma pareiškime.

Organizacija primena, kad visos 193 OPCW valstybės narės, įskaitant Rusijos Federaciją ir Ukrainą, yra Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos – tarptautinės sutarties, kuri yra labai svarbi nusiginklavimo srityje ir galioja nuo 1997 metų – šalys.

„Tokiu būdu jos iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojo niekada nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, neperduoti ir nenaudoti cheminių ginklų“, – pabrėžiama pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį perspėjo dėl „realios grėsmės“, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainoje cheminius ginklus. Anksčiau panašių perspėjimų paskelbė Baltieji rūmai.

Pastarąjį kartą cheminiai ginklai konflikto metu buvo panaudoti Sirijoje, kur 2011 metais prasidėjo pilietinis karas, sukilėliams siekiant nuversti prezidentą Basharą al Assadą.

Sirija tik 2012 metais spaudžiama Rusijos viešai pripažino turinti cheminių ginklų.

Atnaujinta 07.54

Nauji „Maxar Technologies“ palydoviniai vaizdai rodo, kad Rusija dislokuoja karius Belgorodo regione galimam puolimui Rytų Ukrainoje.

Atnaujinta 07.44

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos Federacija įvedė padidintą terorizmo grėsmės lygį su Ukraina besiribojančiuose regionuose, kad galėtų netrukdomai perkelti savo karius, taip teigiama generalinio štabo operatyvinėje balandžio 13-osios dienos ryto informacijoje, praneša UNIAN.

„Iki balandžio 26 d. Rusijos Federacija įvedė vadinamąjį „geltonąjį terorizmo grėsmės lygį“ su Ukraina besiribojančiuose regionuose ir laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje“, – pažymėjo generalinis štabas.

Taip pat pranešama, kad Rusija toliau perkelia vadinamuosius „savanorius“ į Ukrainą. Turimais duomenimis, Leningrado srityje suformuotas apie 400 žmonių batalionas. Jį sudaro tik kariniai darbuotojai, turintys kovinės patirties. Jie buvo išsiųsti į Ukrainą sustiprinti vieną iš 58-osios jungtinės ginkluotės armijos 42-osios motorizuotųjų šautuvų divizijos padalinių.

Rusijos kariai toliau vykdo Charkivo ir Mariupolio apšaudymą iš oro, taip pat vykdomos raketų ir bombų atakos prieš civilinę infrastruktūrą Charkivo ir Zaporižios regionuose.

„Priešas nenustoja vykdyti raketų ir bombų smūgių prieš civilinę infrastruktūrą Charkivo ir Zaporižios regionuose. Jis aktyviai vykdo žvalgybą iš oro“, – sakoma trečiadienio ryto štabo pranešime.

Atnaujinta 07.27

Karas Ukrainoje jau nusinešė mažiausiai 20 žurnalistų gyvybes

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją šalyje jau žuvo mažiausiai 20 žurnalistų. Tai pranešė Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga, kuria remiasi BBC.

Sąjunga paskelbė sąrašą su jų pavardėmis ir nurodė, kad tik tiek žūčių iki šiol patvirtino Ukrainos generalinė prokuratūra. Pasak sąjungos, kai kurie jų buvo užsieniečiai.

Atnaujinta 07.16

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvertino JAV vadovo Joe Bideno žodžius, kuriuose JAV prezidentas Rusijos veiksmus Ukrainoje įvardino genocidu.

„Tikri tikro lyderio žodžiai. Norint atsispirti blogiui, būtina vadinti daiktus vardais. Esame dėkingi už iki šiol suteiktą JAV pagalbą ir mums skubiai reikia daugiau sunkiųjų ginklų, kad būtų išvengta tolesnių Rusijos žiaurumų“, – „Twitter“ rašė V. Zelenskis.

True words of a true leader @POTUS. Calling things by their names is essential to stand up to evil. We are grateful for US assistance provided so far and we urgently need more heavy weapons to prevent further Russian atrocities.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) April 12, 2022

Atnaujinta 07.07

Joe Bideno administracija turėtų paskelbti dar 750 mln. dolerių (692 mln. eurų) vertės gynybos ir saugumo pagalbą Ukrainai. Tai teigia du su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai, kalbėję su „Reuters“, rašo „Ukrinform“.

„Vienas iš pareigūnų sakė, kad vis dar priimami galutiniai sprendimai dėl įrangos derinio“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 06.58

Ukraina pakvietė Vokietijos kanclerį apsilankyti Kyjive

Ukrainos pareigūnai pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą apsilankyti Kyjive, kai prieš tai atmetė galimą šios šalies prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje.

„Pranešėme, kad mūsų prezidentas ir vyriausybė labai džiaugtųsi, jei kancleris Olafas Scholzas apsilankytų Kyjive“, – vėlų antradienį vokiečių televizijos stotims „ProSieben“ ir „SAT.1“ sakė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas. Vokietijos kanclerio vizito metu esą būtų galima skirti daug dėmesio, kaip Berlynas gali padėti Kyjivui sunkiąja ginkluote. „Mūsų prezidentas to nekantriai laukia“, – tvirtino A. Melnykas.

Prieš tai F.-W. Steinmeieris pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“. „Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt – ir turiu tai įsidėmėti – Kyjivas to nenorėjo“, – sakė jis žurnalistams.

F.-W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.

Atnaujinta 06.12

Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose žuvo daugiau kaip 720 žmonių

Ukrainos vidaus reikalų ministerija teigia, kad Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, kuriuos užėmė Rusijos kariai, žuvo daugiau kaip 720 žmonių, o daugiau kaip 200 laikomi dingusiais be žinios, rašo „Sky News“.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas sakė, kad buvo rasti 403 kūnai, o jų skaičius gali padidėti, nes teritoriją šukuoja minosvaidžiai.

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad taip pat tiria įvykius Brovarų rajone, esančiame į šiaurės rytus. Ševčenkovės kaimo rūsyje rasti šešių civilių gyventojų kūnai su šautinėmis žaizdomis ir manoma, kad už tai atsakingos Rusijos pajėgos.

Rusija anksčiau tokius kaltinimus neigė.

Atnaujinta 02.13

Ukrainos prezidentas giria Jungtinių Valstijų prezidentą, po to, kai J. Bidenas Rusijos veiksmus Ukrainoje pavadino „genocidu“. Anot V. Zelenskio, norint atsispirti blogiui, būtina „daiktus vadinti tikrais vardais“.

Savo naujausiame kreipimesi Ukrainos prezidentas siūlo Rusijai mainus – sulaikytą prorusišką Ukrainos parlamentarą V. Medvedčuką iškeisti į belaisviais paimtus ukrainiečius. V. Zelenskis sako, kad ciniška, jog sulaikytas V. Medvedčiukas vilkėjo karinę Ukrainos uniformą.

True words of a true leader @POTUS. Calling things by their names is essential to stand up to evil. We are grateful for US assistance provided so far and we urgently need more heavy weapons to prevent further Russian atrocities.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) April 12, 2022

Atnaujinta 01.41

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Rusijos veiksmus Ukrainoje vadina „genocidu“. Tai pirmasis toks griežtas Baltųjų Rūmų pasisakymas.

„Taip, aš tai pavadinau genocidu“, – sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas apie anksčiau pavartotą terminą – pirmą kartą JAV administracijoje.

„Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė J. Bidenas.

Tuo metu Ukrainos prezidentas sako, kad naujos masinės kapavietės anksčiau Rusijos okupuotose teritorijose randamos kone kasdien. V. Zelenskio teigimu, tai, ką daro Rusijos pajėgos, – tikras genocidas.

Jungtinės Valstijos turėtų netrukus paskelbti skiriančios šimtus milijonų dolerių karinės pagalbos Ukrainai. Apie tai praneša CNN. Nors galutinė suma dar nėra patvirtinta, tikimasi, kad ji sieks beveik 700 mln. dolerių.

Atnaujinta 23.23

Pranešama apie kelis sprogimus Charkive.

Atnaujinta 22.47

Daugelyje Ukrainos regionų aidi oro pavojaus sirenos.

Atnaujinta 22.41

Mariupolio mieste vis dar vyksta kruvinos Rusijos ir Ukrainos karių kovos ir jis dar neatsidūrė rusų rankose, pranešė Pentagonas.

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė: „Akivaizdu, kad rusai nori Mariupolio dėl jo strateginės vietos, esančios Donbaso zonos pietuose ir prie Azovo jūros.“

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas pagerbė Mariupolį ginančius karius, bet sakė, kad jiems senka atsargos.