Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis davė interviu Rusijos leidiniams „Meduza“, „Kommersant“ ir „Dožd“, kuriame teigė, kad Rusijoje vyksta tragedija, „paveikianti ir ukrainiečius“, o valstybių ir tautų santykiai patyrė nebepataisomą pokytį.
Leidiniams publikuoti interviu uždraudė Rusijos ryšių reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“, tačiau jie vis tiek sekmadienio vakarą paviešino interviu vaizdo įrašą ir tekstą. Rusijos generalinė prokuratūra pranešė pradedanti tyrimą dėl interviu turinio.
Anot V. Zelenskio, Rusija stengėsi daryti įtaką Ukrainos regioninei politikai, taip sukelti politinį ir ekonominį chaosą ir galų gale okupuoti šalį, tačiau pastaruoju metu ėmė smarkiai prarasti įtaką Ukrainos politikai.
Pačios Rusijos elgesį su Ukrainoje žūstančiais kariais ir savo šalies piliečiais V. Zelenki vadino „laukiniu“, kuris „baigsis blogai“.
„Tai, kas įvyko jūsų šalyje, Rusijoje, man nesuvokiama. Tai tragedija. Taip, tragedija. Ir tai paveikia mus visus“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Anot jo, Rusijos invazija visiškai pakeitė ukrainiečių požiūrį į Rusiją ir jos gyventojus, o šis pokytis „neatšaukiamas“. Kai kurie Rusijos verslininkai perduoda žinutes, kad nori padėti Ukrainai arba žada prisidėti prie nuniokotos šalies atstatymo, sakė V. Zelenskis.
„Šiandien, per šį mėnesį, įvyko globalus istorinis, kultūrinis skilimas. Globalus. Ir tai ne tik karas. Manau, tai dar blogiau, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad dalis rusų, nepritariančių invazijai, išvyko iš Rusijos. – Bet giliai nuvilia tai, kad didelė dalis Rusijos visuomenės palaiko šalies valdžią. Net nenoriu sakyti, kad dėl to kaltas informacinis karas, smegenų plovimas. Viena vertus, taip. Bet kita vertus, propaganda tėra pasiteisinimas“.
Jis taip pat aiškino, kad Rusijos vykdoma okupacija neturi precedentų: siekiant užvaldyti teritorijas, visa infrastruktūra yra naikinama, okupacijai nepritriantys pareigūnai ir gyventojai dingsta.
Anot jo, šeštadienį Rusija sudavė sparnuotųjų raketų smūgius kuro talpykloms prie Lvivo, nes netrukus artėja sėja, todėl taip tikimasi sutrikdyti Ukrainos maisto tiekimo grandinę.
Kalbėdamas apie derybas su Rusija, V. Zelenskis sakė, kad apie Maskvos viešai išdėstytus reikalavimus „denacifikuoti ir demilitarizuoti“ Ukrainą nė nėra diskutuojama. Dėl derybinio reikalavimo rusų kalbai suteikti išskirtinį statusą, V. Zelenskis sakė, kad kasdien ukrainiečiai vis mažiau nori vartoti šią kalbą. Anot V. Zelenskio, galima pasiekti sutarimą, kuris gerbtų visų Ukrainos tautinių mažumų kalbas ir kultūras, bet Maskva esą taip pat privalo gerbti Ukrainą, šalies kalbą ir ukrainiečius.
Saugumo garantijų ir Ukrainos neutraliteto klausimai derybose yra aptariami. „Apie tai diskutuojama itin išsamiai, bet aš noriu, kad nesigautų dar vienas popierėlis, panašus į Budapešto memorandumą. Todėl mes norime šį popierėlį paversti rimta sutartimi su parašais“ – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad visus susitarimus su Maskva ukrainiečiai turės patvirtinti referendume, taip pat ir pabėgėliai, balsuodami užsienyje, o saugumo garantijas – atsakingų šalių parlamentai.
Karą galėtų greitai užbaigti V. Zelenskio susitikimas su Vladimiru Putinu, jame esą turėtų būti susitarta dėl Rusijos karių išvedimo iš Ukrainos, o karius išvedus, būtų pasirašomos tarptautinės sutartys ir pradedamas jų ratifikavimo procesas.
Rusijos kaltinimus, neva Kyjivas planavo atakas prieš Donbasą, Krymą ar kad šalyje veikia tariamos biologinių ginklų laboratorijos, V. Zelenskis vadino anekdotais.
„Mes nieko neturime. Jokių branduolinių ginklų, jokių chemijos biolaboratorinių, jokių cheminių ginklų. Tai neegzistuoja“, – sakė V. Zelenskis.
Anot jo, dabar Ukrainos kariuomenės tikslas – sumažinti aukų skaičius ir priversti Rusiją atitraukti savo karius iki ribų, kur jie buvo iki vasario 24-osios atakos.
„Suprantu, kad neįmanoma priversti Rusijos visiškai apleisti (Ukrainos) teritoriją, tai vestų prie trečiojo pasaulinio karo. Puikiai tai suvokiu. Todėl sakau: štai kompromisas. Grįžkite ten, kur viskas prasidėjo, ir ten mes bandysime išspręsti sudėtingą Donbaso klausimą“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Anot jo, jei Rusija bandytų jėga paimti Kyjivą, žūtų ir virš 100 tūkst. rusų karių, tačiau V. Zelenskis pabrėžė siekiantis nutraukti karių žūtis.
Baigdamas interviu V. Zelenskis ragino rusus remti tiesą, Ukrainą ir išsamiai analizuoti situaciją.
„(Raginu) dažniau belstis į savo kaimynų, artimųjų, mylimųjų duris. Nedarant to, neįmanoma perduoti tiesos. Ši informacijos uždanga, kuri būdavo geležinė uždanga, dabar tapo informacine. (...) Bus neįmanoma pabaigti karo nenugriaunant jos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Paprašytas pasvarstyti, kas privertė V. Putiną pradėti karą, V. Zelenskis sakė, jog viena iš priežasčių gali būti Kremliaus vadovo baimė, kad Ukraina taps sėkminga šalimi, nes tai reikštų neramumus Rusijos visuomenėje ir V. Putino režimo kvestionavimą.
„Putinas nori būti prisimenamas, kad būtų paminklas – mauzoliejus, statula. (...) Bet manau tai ne jo vieno, o visos jos palydos klaida“ – apie V. Putino imperines ambicijas kalbėjo Ukrainos vadovas.
