Pasaulyje

2021.08.26 19:52

Lietuvai delsiant, Belgija ne pirmą mėnesį COVID-19 sertifikatus leidžia parsisiųsti tiesiai į namus – kaip tai vyksta?

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio2021.08.26 19:52

Lietuvai sprendžiant, kaip padaryti galimybių pasą labiau prieinamą, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sudaryti galimybę gyventojams juos parsisiųsti į namus. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai gali užtrukti, be to, kyla grėsmė asmens medicininiams duomenims. Vis dėlto Belgija vietinį galimybių pasą, taip pat europinį COVID-19 pažymėjimą leidžia parsisiųsti į namus.

Taip pat šalis jau pasiekė kolektyvinį imunitetą, paskiepijusi apie 70 procentų suaugusiųjų. Epidemiologai sako, kad tai pavyko pasiekti dėl agresyvios komunikacijos kampanijos, tačiau tai turėjo savo kainą.

Žinios. Pensijos jau kitąmet didės daugiau nei dabar numatyta įstatymuose

Užtenka vos minutės

Kaip ir Lietuva, Belgija turi savo galimybių pasą, vadinamą COVID saugumo bilietu, tačiau jo reikia tik dalyvaujant per 1 500 žmonių sutraukiančiuose renginiuose, pavyzdžiui, festivaliuose, dideliuose koncertuose. Tam tinka ir europinis pažymėjimas, o abu dokumentus galima gauti tiesiai į namus.

Šią savaitę A. Armonaitė LRT RADIJUI teigė, kad, be kitų priemonių, kaip užtikrinti platesnį galimybių paso prieinamumą Lietuvoje, svarstomas ir jo pristatymo į namus variantas, tačiau tai esą bus sudėtinga.

„Dėl atsiuntimo į namus yra keletas niuansų dėl asmens sveikatos duomenų, biurokratijos nemažai. Mūsų tikslas – kad tie pasai pasiektų žmones kaip įmanoma greičiau. <...> Šis variantas yra svarstomas, tik žiūrime, kaip būtų galima [padaryti] greičiau, kad neužstrigtų kur nors biurokratijos ir asmens duomenų girnose“, – sakė ministrė.

Belgijoje norint parsisiųsti tiek vietinį galimybių pasą, tiek europinį COVID-19 sertifikatą užtenka vieno skambučio ir poros mygtukų paspaudimų. Tokia galimybe pasinaudojęs Gran Lė miestelyje gyvenantis Mindaugas sako, kad tai užtrunka vos minutę.

„Pora mygtukų paspaudimų telefone ir pažymėjimas bus atsiųstas tiesiai į namus. Mano darbas susijęs su kelionėmis, kuo greičiau jį įgyju, tuo lengviau man atlikti pareigas, vykti į Italiją, Vokietiją per sieną, į gretimas valstybes“, – LRT sako jis.

Linija dirba visą parą, o skambinančiajam nereikia kalbėtis su jokiu darbuotoju, visą darbą atlieka kompiuteris. Gyventojui tereikia suvesti gyvenamosios vietos pašto kodą ir registracijos Belgijoje numerį. Užtrukus minutę, COVID-19 pažymėjimo į namus tereikia laukti iki penkių darbo dienų, taigi tokia galimybė tinka tik tiems, kurie yra visiškai pasiskiepiję. Persirgusiems asmenims į namus šių dokumentų taip pat neleidžiama siųstis.

Belgijos profesorius: tai ne vėžio ar psichikos ligos diagnozė

Ši galimybė labai populiari, nes Belgijoje daug čia gyvenančių ir dirbančių užsieniečių, iš kurių ne visi turi galimybę jungtis prie skaitmeninių šalies sistemų. Be to, taip sudaroma galimybė gauti pažymėjimą vyresniems žmonėms, nesinaudojantiems kompiuteriu ar nežinantiems, kaip tai padaryti.

Briuselio laisvojo universiteto profesorius, Medicinos ir farmacijos fakulteto dekanas Dirkas Devroey LRT teigė, kad tai patogi ir populiari paslauga, o baimintis dėl asmens medicinos duomenų nereikėtų. Kadangi pažymėjimai yra asmeniniai, juose nurodyta asmens pavardė ir vardas, anot jo, pažymėjimu negalės pasinaudoti kiti asmenys. Be to, jo teigimu, šių pažymėjimų negalima prilyginti jautriems sveikatos duomenims.

„Situacijos skiriasi. Informacija apie vakcinavimo statusą – tai ne vėžio diagnozė ar informacija apie psichiatrinę diagnozę. Kai esi renginyje, kur žmonės su žaliomis apyrankėmis, tai tu tiesiog vaikštai su savo medicinine informacija tarp tūkstančių žmonių. Taigi reikia pasirinkti“, – aiškina jis.

Nors teorinė galimybė, kad COVID-19 pažymėjimu galėtų pasinaudoti kitas asmuo, pavyzdžiui, įsilaužęs į kieno nors pašto dėžutę, yra, Belgijoje tokia sistema nesulaukia kritikos, mat šalyje itin populiaru siųsti įvairią svarbią informaciją tiesiog paprastu paštu.

Skiepijimo klausimu – pirmūnė

Parsisiųsti COVID-19 pažymėjimą šalis siūlo nuo pat jo atsiradimo birželio viduryje. Epidemiologas akcentuoja, kad sveikatos krizių atveju svarbu veikti greitai ir išnaudoti visas galimybes pasiekti gyventojus. Tai, profesoriaus D. Devroey teigimu, nulėmė ir Belgijos skiepijimo sėkmę – šalyje jau pasiektas kolektyvinis imunitetas, visiškai paskiepyta beveik 8 mln. žmonių, tai sudaro 69,15 proc. suaugusiųjų populiacijos.

Informacija apie vakcinavimo statusą – tai ne vėžio diagnozė ar informacija apie psichiatrinę diagnozę. Kai esi renginyje, kur žmonės su žaliomis apyrankėmis, tai tu tiesiog vaikštai su savo medicinine informacija tarp tūkstančių žmonių.

D. Devroey

Belgijos sprendimas – agresyvi komunikacijos kampanija. „Mes naudojome Vyriausybės duomenų bazes su namų, elektroninio pašto adresais ir žmonių telefono numeriais, kad pakviestume skiepytis. Tam buvo nusamdyta daug žmonių, tai buvo labai intensyvi kampanija, bet taip pat ir labai brangi“, – sako profesorius.

Gyventojai buvo kviečiami skiepytis tiek paprastu, tiek elektroniniu paštu, tiek skambučiais. Profesorius pripažįsta, kad toks Belgijos valdžios sprendimas turėjo ir savo kainą – šaliai teko investuoti itin daug lėšų.

„Kiekvienas vakcinacijos centras tam išleido apie du milijonus eurų. Vienas centras gali paskiepyti apie 50 tūkstančių žmonių, taigi tai Belgijai kainavo labai daug – tiek administracijos nusamdymas, tiek kvietimų žmonėms nusiuntimas. Kampanija buvo labai intensyvi, bet Belgija tikrai daug į tai investavo“, – sako D. Devroey.

Belgijos problema – daugiakultūris Briuselis

Vis dėlto skiepijimo tempais Briuselio regionas tebeatsilieka nuo likusios Belgijos, todėl valdžia nusprendė – Briuselis nesulauks ribojimų švelninimo. Nuo rugsėjo pirmosios už sostinės esantys restoranai galės dirbti ilgiau nei iki pirmos nakties.

Taip pat Briuselyje išliks ribojimai susirinkimams namuose. Kaip ir dabar, nuo rugsėjo bus leidžiami susitikimai tik iki 8 žmonių, plačiau naudojamos kaukės.

Profesorius teigia, kad taip galėjo atsitikti dėl to, kad Briuselio regionas daugiakultūris, čia gyvena daug atvykėlių, imigrantų, kurių dalis linkę žiūrėti savo šalių televizijos programas, taip pat interneto portalus ar tiesiog stebėti socialinius tinklus, kur daug neteisingos informacijos, o žiniasklaida nedaug aiškina apie skiepų naudą.

Šiuo metu Briuselio regiono valdžios tikslas – iki lapkričio paskiepyti bent 65 procentus suaugusiųjų, todėl ji keičia skiepijimo strategiją ir lauks žmonių prie populiarių apsipirkimo vietų – tiek maisto prekybos tinklų, tiek populiarių prekybos ir pramogų centrų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt