Pasaulyje

2021.05.20 17:30

Šeimos gynimo marše ugningą kalbą rėžęs svečias – Latvijoje uždrausto skandalingo judėjimo atstovas

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.05.20 17:30

Savaitgalį Vilniuje vykęs „Didysis šeimos gynimo maršas“ sukėlė pasipiktinimą dėl jame sveikinimo kalbą sakiusio Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovo Bernhardo Zimnioko. Tačiau tai ne vienintelė renginio reputaciją pagadinusi detalė.

Uždrausta Latvijoje, lyderis pateko už grotų dėl dezinformacijos skleidimo

Renginyje jausmingą kalbą rėžęs Robertas Raimo – Latvijos „Tautas varas fronte“ (liet. „Tautos jėgos frontas“) atstovas. Būtent šio judėjimo veiklą metų pradžioje uždraudė Latvijos teisėsauga.

Prokuratūra gavo Latvijos saugumo tarnybos skundą, buvo prašoma įvertinti tai, kad susivienijimas „sistemiškai nesilaiko teisės aktų ir viešai skatina tai daryti kitus, taip keldamas ne tik pavojų visuomenės sveikatai, bet ir grėsmę valstybei bei viešajam saugumui“, teigiama Latvijos prokuratūros pranešime. Ištyrus surinktą medžiagą, buvo nutarta apriboti judėjimo veiklą.

Į teisėsaugos akiratį patekusi veikla – koronaviruso pandemijos neigimas, tvirtinimas, esą statistika apie užsikrėtusius asmenis išgalvota, ligoninės nėra apkrautos, o vakcinos esą bus mirtinos. Apie skleidžiamus pramanus ne kartą rašė ir Latvijos žiniasklaida.

„Tautos jėgos frontui“ Latvijoje draudžiama dalyvauti renginiuose, maršuose, mitinguose, skleisti informaciją socialiniuose tinkluose ir internete, skelbia prokuratūra.

Vienas judėjimo lyderių Valentinas Jeremejevas pagarsėjo ir Lietuvos žiniasklaidoje – jį ir socialiniuose tinkluose įtakingą Rygos Rytų universitetinės ligoninės felčerę Mariną Kornatovską gruodžio mėnesį sulaikė policija būtent dėl melagingos informacijos apie pandemiją skleidimo.

Kaip rašė LRT.lt, didelė dalis Šeimos gynimo maršo organizatorių yra siejami su pandemijos neigimo, priešinimosi karantino ribojimams judėjimais, jie organizavo tokias akcijas kaip vaizdų pro ligoninių langus filmavimas, taip neva įrodant, kad pandemija neegzistuoja.

Naujasis Baltijos valstybių nacionalizmas – prorusiškas

Kaip LRT.lt sakė Una Aleksandra Berzinia-Čerenkova iš Latvijos Stradinio universiteto, Šeimos gynimo marše kalbėjęs R. Raimo yra pagarsėjusi Latvijoje asmenybė – buvęs olimpietis, slidininkas, anksčiau priklausęs nuosaikiai Latvijos žaliųjų partijai.

„Prieš trejus ar ketverius metus jis išstojo iš partijos sakydamas, kad partija nepakankamai palaiko Latvijos kaip nacionalinės valstybės interesus, demografinį vystymąsi. Buvo aišku, kad jis per radikalus partijai. <...> Jis pareiškė, kad kurs savo politinę jėgą, kuri palaikys šiuos interesus“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, Latvijoje „Tautos jėgos frontas“ laikomas marginalia, kraštutine politine jėga.

Kaip ir Lietuva, Latvija yra tik priėmusi Stambulo konvenciją, tačiau jos neratifikavusi. U. Berzinios-Čerenkovos teigimu, kalbos, nukreiptos prieš šį dokumentą, vadinamąjį genderizmą – idėjos, sklandančios tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, o antiliberalias, nepasitikėjimo valstybe nuotaikas kursto ir neapibrėžtumas, atsiradęs per pandemiją.

„Mes atvažiavome, kad palaikytume jūsų kovą už šeimos vertybes, nes šeima – didžiausia vertybė, duota Dievo. Turime teisę kovoti už šeimą, už vaikus, mamas ir tėvus. Atvažiavome čia, kad parvežtume gerą žinią Latvijos tautai ir latviams“, – savo kalbą Šeimos gynimo marše pradėjo R. Raimo.

U. Berzinia-Čerenkova atkreipia dėmesį į nerimą keliančius procesus Baltijos valstybėse.

„Įdomu, kad kartais latvių nacionalistai ant politinės scenos susitinka su rusų nacionalistais. Didžiausią grėsmę, pasak šių ideologijų, kelia nebe Kremlius, nebe Rusija, kaip matydavome devyniasdešimtaisiais – nacionalistai tada būdavo antirusiški. Šiandien matome, kad žmonės, kalbantys apie tradicinių vertybių idėjas, nacionalizmą, šeimos vertybes, sako, kad Vakarų ideologija yra didžiausia grėsmė. Ir jie kooperuojasi su tais, kurie prijaučia Kremliui. Latvijoje – panašiai yra ir Estijoje – situacija pasikeitė 180 laipsnių“, – teigia mokslininkė.

Būtent idėjos, kad liberalumas, tariama Vakarų kultūros įtaka esą yra didesnė grėsmė Lietuvai nei komunizmas, ne kartą skambėjo iš Šeimos gynimo maršo dalyvių ir ant scenos kalbėjusių pranešėjų, politikų lūpų.

Latvių nacionalistai Lietuvą laiko pavyzdžiu: „Mes galėjome būti kaip jie“

Pasak U. Berzinios-Čerenkovos, latvių kraštutiniai dešinieji dažnai idealizuoja Lietuvą.

„Lietuva turi gerą įvaizdį Latvijoje: ji vertinama kaip didesnė, įtakingesnė valstybė, ekonomiškai aktyvesnė. O šiems žmonėms ji itin patinka dėl to, ką jie vadina labiau tradiciniu požiūriu į šeimą, tikriausiai dėl to, kad lietuviai yra katalikai, taip pat dėl to, kad Sovietų Sąjungoje Lietuva išlaikė didesnį etninių lietuvių skaičių nei Latvija – etninių latvių. Jie tai laiko vertybių, tautos pergale. Tai turbūt nekokios naujienos jums – daug jų žiūri į Lietuvą [ir sako] „mes galėjome būti kaip jie“.

Beje, liberalai irgi išnaudoja Lietuvą – pavyzdžiui, Rygos mero, išrinkto prieš kelis mėnesius, viena iš žinučių per rinkimų kampaniją buvo tokia: tik pažiūrėkite į Vilnių, pažiūrėkite į Remigijų Šimašių, ką jis padarė miestui“, – sako U. Berzinia-Čerenkova.

Tuo metu tinklaraštininkė Saulė Kubiliūtė, apžvelgianti Baltijos valstybių politiką, LRT.lt sakė, kad Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl Partnerystės įstatymo.

„Pernai buvo pradėję judėti reikalai dėl Partnerystės įstatymo, bet užsiliko komitetų lygmeniu ir nepasiekė normalaus svarstymo stadijos. Dabar Rygoje <...> pateko tokie „Progresīvie“, jie labai stipriai ir atvirai remia partnerystę, žaliąją politiką ir panašiai, tokie centro kairės liberalai, sakyčiau. Bet jie dažniausiai konfliktuoja su „Nacionaliniu susivienijimu“, kuris vis pasako, kad liberalų išrinkimas į Rygos savivaldybę galėtų padaryti miestą „vaivorykštinį“, – sako pašnekovė.

Organizatoriai: Seimo pirmininkės nuomonė mums neįdomi

Nors prieštaringai vertinamo latvių politiko pasirodymas Lietuvoje iki šiol nebuvo pastebėtas, Šeimos gynimo maršas buvo pasmerktas dėl „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovo Bernhardo Zimnioko kalbos.

„Šio politiko dalyvavimas marše, akivaizdu, suteikė tam tikrą koloritą, nes jis balsuodamas Europos Parlamente palaiko tą poziciją, kuri Lietuvai yra priešinga ir labai nedraugiška. Aš manau, kad tai parodo tam tikrą politinę organizatorių darbotvarkę“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

B. Zimniokas Europos Parlamente priskiriamas Vladimiro Putino draugų ratui, feisbuke rašė Lietuvos atstovė EP Rasa Juknevičienė. Pasak jos, B. Zimniokas priklauso kraštutinių euroskeptikų grupei, kuri remia sankcijų Rusijai atšaukimą, o jo palankumą Kremliui rodo ir balsavimas EP: B. Zimniokas balsavimuose dėl Sausio 13-osios įvykių, padėties Baltarusijoje ar Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atvejo ir Rusijos agresijos Ukrainoje susilaikė arba balsavo prieš.

LRT.lt pasiteiravo vieno iš „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorių Arvydo Daunio, ar nemano, kad prieštaringai vertinamų politikų pareiškimai kompromituoja renginį.

„Nemanome, kiekviename renginyje turi teisę kalbėti kas tik nori, tarp jų ir Seimo pirmininkė. (Kaip rašė LRT.lt, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen į renginį buvo kviečiama, tačiau jai ir premjerei Ingridai Šimonytei nebuvo siūloma sakyti kalbos, priešingai, nei prezidentui Gitanui Nausėdai, – LRT.lt.) Čia jos nuomonė, ji mums neįdomi šiuo aspektu, nes jai buvo neįdomi ir mūsų nuomonė, ir visų kitų, kurie ten dalyvavo“, – sakė A. Daunys.

Jis teigė nežinantis, ar skandalingi užsienio politikai į renginį buvo pakviesti, ar patys pageidavo jame kalbėti, taip pat atsisakė atskleisti, kuris renginio organizatorius buvo atsakingas už jų dalyvavimą.

„Šeimos gynimo maršas yra žmonių žygis, ne politikų, ir, jei manote, kad tauta turi atsižvelgti, kas kelia įvaizdį, klystate. Tauta gyvena pagal savo principus, o ne dėl įvaizdžio. Jei kas nors nepatinka, tai atvirai pasako“, – sakė A. Daunys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.