Stambulo konvenciją Lenkija ratifikavo prieš 6 metus, bet dabar rengiasi jos atsisakyti. Vietoje to Varšuva svarsto kurti savo konvenciją, kuri esą saugotų šeimas, draustų abortus ir tos pačios lyties asmenų santuokas, nors tai Lenkijoje ir dabar nėra legalu. Dokumentą per 3 metus turėtų parengti pilietinis komitetas, bet už iniciatyvos galimai stovi radikali organizacija.
„Galbūt būtų įmanoma suburti aljansą, kad galėtume perkurti Stambulo konvenciją ir sukurti Varšuvos konvenciją, kuri atitiktų Vakarų vertybių dvasią“, – „Radio Zet“ sakė Lenkijos valdančiosios „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partijos parlamentarė Jadwiga Emilewicz.
Dabar Lenkijos Sejmas bando svarstyti esą iš visuomenės ateinančius raginimus pasitraukti iš Stambulo kovencijos, kurią paliko Turkija.
Prieš šį žingsnį dalis Turkijos gyventojų protestavo, opozicijos politikai sakė, kad šiuo žingsniu vyriausybė parodo, kad moterys pripažįstamos antrarūšėmis pilietėmis, suteikiama laisvė jas žudyti.
Kol kas Lenkijos Sejmas įstatymo projektą, kuriuo siūloma pasitraukti iš Stambulo konvencijos ir kurti naują sutartį, grąžino komitetui. Tokiu būdu Lenkijos valdantieji šių idėjų neatmetė ir, pasitaikius patogiai progai, galės vėl jas svarstyti, teigia LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.
Lenkijos teisingumo ministro Zbigniewo Ziobro nuomone, konvencija skatina „gėjų ideologiją“ ir tariamai reikalauja, kad mokyklose vaikai būtų mokomi apie lytis. Todėl Lenkija svarsto kurti pilietinį komitetą, kuriam pavestų parengti naujos konvencijos tekstą. Kol kas ši iniciatyva rezonanso visuomenėje nesukėlė.
„Visa koalicija „važiuoja“ jau antrą kadenciją ant ideologinės konservatyvios revoliucijos. Ekonomikoje pakeitimai buvo sėkmingi, bet toks ultrakatalikiškumas suskaldė visuomenę. (...) Dabar ta politinė švytuoklė yra pasisukusi labai į dešinę“, – nurodo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. Andžejus Pukšto.
Bažnyčios ir partijų susiliejimas
Sejmo diskusijos apie rengiamą dokumentą vadinosi „Taip – šeimai, ne – lyčiai“, tokį pavadinimą pasiūlė „Ordo Iuris“ centras ir jo narys, buvęs europarlamentaras Marekas Jurekas.
„Ordo Iuris“ anksčiau inicijavo dokumentą, kuriuo ragino Lenkijos Konstitucinį tribunolą visiškai uždrausti abortus, iniciatyvą palaikė ir Lietuvoje veikiantis Laisvos visuomenės institutas.
Organizacija „Ordo Iuris“ ypač sustiprėjo į valdžią Lenkijoje atėjus PiS partijai, organizacijos ryšius su Lenkijos valdžia atskleidė jungtinis tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ bei Lenkijos organizacijos „Fundacja reporterów“ bei partnerių tyrimas.
Taip pat skaitykite
L. Vaičiūnas teigia, kad tokių organizacijų pasiūlytų tekstų priėmimas nestebintų.
Šią organizaciją įsteigė ir remia Brazilijoje užgimusi „Tradition, Family, Property“ (TFP) , pastaroji finansuoja ir Lietuvoje savo veiklą vykdantį Krikščioniškos kultūros institutą.
Taip pat skaitykite
Katalikiška „Ordo Iuris“ organizacija, nepaisant radikalaus požiūrio, nėra uždrausta, o Lenkijos Katalikų Bažnyčia aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime. PiS ryšiai su Bažnyčia ir šios palaikymas prisideda prie koalicijos įgyvendinamos „konservatyvios revoliucijos“ sėkmės, mano politologas A. Pukšto.
„Lenkijoje, skirtingai nei Lietuvoje, Katalikų Bažnyčia yra labai susitapatinusi su konkrečiomis politinėmis jėgomis. Ir Bažnyčios užsiangažavimas į politinius procesus yra didelis, bendradarbiavimas su politikais, žiniasklaida, visuomeniniu transliuotoju“, – teigia VDU docentas.
Pastaruoju metu Lenkijos Bažnyčią krečia keli dvasininkų seksualinių nusikaltimų skandalai, visuomenėje auga nepasitenkinimas dėl kišimosi į politiką. Vatikanas taip pat nedemonstruoja palaikymo – tarp neseniai paskirtų naujų kardinolų buvo vos keli Lenkijos dvasininkai, aiškina A. Pukšto.
Todėl Lenkijos valdančiosios partijos gali imti suvokti, kad per didelis rėmimasis dvasininkų įtaka gali tapti politiškai nebenaudingu, o aršias reakcijas iššaukiantys politiniai manevrai gali mažinti partijų populiarumą.
Nepasitenkinimą sprendimais visuomenė reiškia masiniais protestais. Kai Lenkijos Konstitucinis tribunolas abortus uždraudė praktiškai visais atvejais, Lenkijoje kilo didžiausių masinių protestų nuo komunizmo griūties banga. Tačiau opozicija Lenkijoje nesugeba mobilizuoti pasipriešinimo valdančiųjų politikai.
„Čia ko gero yra ir Vengrijos, ir Lenkijos problema, kad protestai neįgauna politinio pavidalo. Iš tų protestuotojų po to neišauga politiniai lyderiai, nauja politinė partija. Yra toks didelis susiskaldymas ir tarp liberalų, ir tarp kairiųjų, nesusikalbėjimas. Gal vis tiek labai greitai, atrodo, nieko labai didelio neįvyks, nes nėra lyderių, nėra kelrodininkų“, – prognozuoja A. Pukšto.
