Pasaulyje

2021.02.28 19:07

Šešios raidės perrašys Europos slavų istoriją – aptiktos runos griauna mitus apie neraštingus žmones?

Coilin O`Connor, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.02.28 19:07

Kaip ir daugelis svarbiausių atradimų, šis taip pat buvo padarytas visiškai atsitiktinai.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Archeologijos magistrantė iš Čekijos Alena Slamova įprastai plovė kasinėjimų ankstyvojoje slavų gyvenvietėje Pietų Moravijoje metu rastus gyvūnų kaulus, kai ant vieno jų netikėtai pastebėjo neįprastus įbrėžimus. Ji nusprendė parodyti radinį kolegoms.

Jos atradimas buvo ne tik netikėtas, bet ir labai reikšmingas.

Jis paskatino kruopščius trejus metus trukusius tyrimus, kurių rezultatas – straipsnis, ne tik atgaivinęs istorinius ginčus, bet ir leidęs naujomis akimis pažvelgti į mažai tyrinėtą Europos istorijos laikotarpį.

„Mums tai buvo visiškai netikėta“, – sako Brno Masaryko universiteto Archeologijos ir muziejininkystės katedros vedėjas Jiri Machacekas. J. Machacekas yra vienas iš straipsnio, aprašančio reikšmingą radinį Lany vietovėje netoli Breclavo miesto Čekijoje, bendraautorių.

Anot J. Machaceko, jo studentė aptiko runas – tai, ko jis niekada nesitikėjo išvysti ankstyvojoje slavų gyvenvietėje.

Iki šiol buvo manoma, kad slavai neturėjo rašto sistemos iki pat 9 a., kai pradėjo naudoti krikščionių misionierių Kirilo ir Metodijaus įvestą vadinamąją glagolicą. Tačiau tai įvyko praėjus beveik trims šimtams metų nuo įrašų ant Lany kaulo, kuris, remiantis genetiniais ir radioaktyviosios anglies tyrimais, datuojamas maždaug 600 m. po Kristaus.

Sena diskusija

Hipotezė, kad slavai išmoko rašyti kur kas anksčiau nei į Didžiąją Moravijos imperiją atvyko misionieriai iš Bizantijos, jau daug metų buvo aistringų diskusijų objektas.

Dar 19 a. kai kurie žymūs slavų mokslininkai iškėlė mintį, kad slavai dar iki krikšto buvo pasiekę tam tikrą raštingumo lygį. Vienas iš pagrindinių jų argumentų buvo bulgarų vienuolio ir mokslininko Černorizeco Hrabaro tekstas, kuriame maždaug 900 m. po Kristaus jis užsimena apie „įkirtimų ir įbrėžimų“ rašto sistemą, jo teigimu, naudotą ankstyvųjų slavų tautų.

Nors kai kurie mokslininkai Č. Hrabaro teiginį vertino kaip pakankamai įtikinamą, per daugelį metų jis buvo nustumtas į šoną, nes iki šiol nebuvo rasta jokių jį pagrindžiančių fizinių įrodymų. Lany kaulas gali viską pakeisti.

„Mūsų radinys yra pirmasis per beveik 200 metų trunkančią diskusiją, leidžiantis manyti, kad [ankstyvieji slavai] galbūt iš tikrųjų turėjo raštą“, – sako J. Machacekas.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Buvo nustatyta, kad ant kaulo rasti užrašai yra runos, kurios iki šiol buvo siejamos tik su germanų gentimis.

Aiškinantis, kaip ankstyvieji slavai savo reikmėms pritaikė svetimą abėcėlę, kyla natūralių klausimų apie vadinamąjį didįjį slavų tautų kraustymąsi, maždaug 6 a. atvedusį jas į šį Europos regioną.

Įprasta manyti, kad šio proceso metu slavai prasiskverbė giliau į Vakarus šioje Europos dalyje, po to, kai, žlugus Romos imperijai, iš šių žemių pasitraukė į pietus „emigravusios“ germanų gentys. Tačiau gana trumpą laiką – nuo 100 iki 150 metų – trukęs procesas taip iki galo ir nebuvo paaiškintas.

„Europos slavizacija išlieka paslaptis, – sako J. Machacekas. – O teoriją, kad tai susiję su didelės žmonių masės migracija, nėra taip lengva moksliškai įrodyti... Mūsų atradimas turėtų tapti maža detale šioje diskusijoje.“

Viena iš pagrindinių Lany kaulo atradimo suponuojamų minčių yra tai, kad galbūt kultūrinė dichotomija tarp ankstyvųjų slavų ir germanų tautų nebuvo tokia aiški, kaip manyta iki šiol. Runomis išrašytas kaulas taip pat gali liudyti, kad germanų gentys galbūt net suvaidino reikšmingą vaidmenį slavams formuojant atskirą etninę grupę.

„Jau pačioje pradžioje, šeštojo amžiaus antroje pusėje, abi šios žmonių grupės galėjo būti kur kas artimesnės ir labiau susijusios, nei mes iki šiol manėme, ar turėjome archeologinių įrodymų, – sako J. Machacekas. – Ir gali būti, kad tam tikra dalis germanų tautų dalyvavo šiame procese – slavų etnogenezėje.“

Nauji tyrimų nuotykiai

Kaip dažnai nutinka svarbių archeologinių atradimų atveju, Lany kaulas ne tik gali padėti įminti senas istorines mįsles, bet ir pasufleruoti naujų klausimų, kurie gali atverti viliojančias tyrimų kryptis.

Vienas iš tokių naujų galvosūkių mokslininkams yra išsiaiškinti, kodėl germanų raštas buvo naudojamas slavų aplinkoje. Pasak J. Machaceko, yra du galimi šios ankstyvosios kultūrinio pasisavinimo formos paaiškinimai.

„Šį įrašą galėjo palikti tarp slavų gyvenęs germanų kilmės asmuo, – sako jis, remdamasis tuo, kad yra maždaug to meto istorinių įrašų apie slavų tautose gyvenančius germanų „emigrantus“. – Tačiau negalima atmesti galimybės, kad įrašą paliko slavai, išmokę rašto iš germanų tautų.“

Deja, atsižvelgiant į tai, kad Lany kaulas šiuo metu yra vienintelis fizinis ankstyvųjų slavų rašto įrodymas, kol kas per anksti garsiai siūlyti hipotezes apie tai, kokiu tikslu ši kalba buvo vartojama besiformuojančioje slavų visuomenėje.

Visgi Vienos universiteto lyginamosios literatūros ir kalbos studijų ekspertas Robertas Nedoma tiksliai nustatė, kad raižiniai ant Lany kaulo yra Senasis Futharkas – seniausia žinoma runų rašto forma, kurią vokiečių kalba kalbančios Vidurio Europos tautos vartojo 2–7 a.

Šią senovės sistemą sudarė 24 raidės. Atsižvelgdamas į tai, kad Lany kaulo fragmente yra šešios paskutinės šio rašto raidės, R. Nedoma mano, kad ant originalaus artefakto galėjo būti išrašyta visa abėcėlė ir jis galėjo būti naudojamas kaip mokymosi priemonė, tuo labiau, kad pastebima keletas akivaizdžių klaidų.

„Asmuo, išgraviravęs šias šešias runas, praleido dvi iš paskutiniųjų aštuonių Senojo Futharko rašmenų, – sako jis. – Trūksta dviejų raidžių, todėl manau, kad tai yra rašymo pratimas, kuriame netiksliai pateikiama paskutinė Senojo Futharko dalis.“

Dar daugiau įdomių atradimų?

Žinoma, kad germanų gentys Senąjį Futharką naudojo magijos ir religijos tikslais, tačiau kol nėra rasta daugiau šio ankstyvojo rašto pavyzdžių, vis dar neįmanoma tiksliai pasakyti, ar jis panašiai buvo naudojamas ir ankstyvųjų slavų.

Intriguoja ir klausimas, kodėl iki šiol nebuvo rasta kitų ankstyvųjų slavų rašto pavyzdžių.

„Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad šiose germanų gyvenamose vietovėse runos dažniausiai buvo įpjaunamos ant metalinių daiktų, sagių ar kitų papuošalų, ginklų ir pan., arba įrėžiamos ant akmenų, – sako J. Machacekas. – Tačiau slavų kraštuose materialinė kultūra buvo daug paprastesnė. Randame kremavimo kapus – jokių papuošalų, ginklų ar panašių dalykų. Vos keli apdegę kaulai ir puodai. Mes neturime terpės, kur galėtume rasti tokį raštą. Jei slavai jį naudojo ir jis buvo pakankamai paplitęs šioje visuomenėje, jie greičiausiai jį įrėždavo ant medžio, žievės ar kaulų.“

Tikėtina, kad organinių medžiagų, kurias slavai naudojo rašymui, nerandama dėl to, jog laikui bėgant jos suiro ir sunyko. Lany kaulo atradimas gali atverti kelią kur kas įdomesniems radiniams ankstyvosiose slavų gyvenvietėse, nes tyrėjai dabar geriau įsivaizduoja, ko jie ieško.

„Niekam nebuvo įdomu ieškoti užrašų ant kaulų, nes mes nė nenumanėme, kad galėtume rasti kažką panašaus, – sako J. Machacekas. – Tad galbūt dabar, kai turime šį pirmąjį radinį, mes ir kolegos archeologai bandysime ieškoti daugiau tokių dalykų. Turime daug kaulų iš tokių gyvenviečių. Tai labai įprasta namų ūkio atliekų rūšis, kaip kad ir dabar virtuvėje nuolat susikaupia atliekų ir pan... Yra tūkstančiai gyvūnų kaulų, todėl tikėtina, kad kai kurie jų taip pat yra aprašinėti.“

J. Machacekas teigia, kad Lany kaulo atradimas galiausiai gali nuskambėti toli už akademijos auditorijų ribų.

„Šis laikotarpis pačioje Viduramžių pradžioje yra labai svarbus, – sako jis. – Tai yra tautų ir valstybių, kurios egzistuoja iki šiol, formavimosi Europoje laikotarpis. Jos yra mūsų šaknys, todėl šis periodas labai jautrus.“

Buvo atvejų, kai šis mįslingas laikotarpis Europos istorijoje paskatino supaprastintus, šovinistinio atspalvio mitus, sukėlusius nemažai problemų. Kai kuriuos Futharko rašmenis Trečiasis reichas pavertė teutonų pranašumo simboliais.

Anot J. Machaceko, tam tikra prasme Lany vykstantys tyrimai gali „šiek tiek praplėsti mūsų mąstymą, kad pagalvotume apie bendrą mūsų istoriją ir kultūrą“.

„Šia runų paslaptimi vėlyvojoje istorijoje tikrai buvo piktnaudžiaujama, nacistinėje Vokietijoje ir pan., – sako jis. – Tai labai liūdna istorija, tačiau dabar galbūt galime parodyti, kad šis raštas ir šios runos galėjo būti labiau paplitę tarp įvairių žmonių grupių ir įvairių tautų. Ir galbūt jos susijusios ne vien su germanų mitologija ir germanų istorija, o yra bendras Vidurio Europos tautų paveldas.“

J. Machacekas sako, kad jo komanda iš Čekijos mokslo fondo (GACR) gavo pakankamai lėšų tęsti kasinėjimus Lany ir kitose vietose dar penkerius metus. Jis tikisi, kad jų archeologinis darbas kartu su kultūrinės, kalbinės ir genetinės antropologijos elementais galėtų padėti „nupiešti labai sudėtingą ir gilų šios senosios istorijos ir šių etninių bei socialinių grupių kūrimosi procesų vaizdą“.

Populiariausi

Maskva

Pasaulyje

2021.04.21 20:44

Praha skelbia Maskvai ultimatumą, kad išsiųstiems čekų diplomatams būtų leista grįžti

Čekijoje sulaikyti 5 asmenys, įtariami teroristine veikla Rytų Ukrainoje; atnaujinta 23.00
Protesto akcija palaikyti Aleksejui Navalnui
10

Pasaulyje

2021.04.21 18:27

Protesto akcijose Navalnui palaikyti sulaikyta per 450 žmonių ir opozicionieriaus bendražygiai

JT ekspertai: Navalnas – „rimtame pavojuje“, atnaujinta 20.49
10