1951 m. vasario 16-ąją, Šaltojo karo sąstingyje, „Amerikos balsas“ prašneko lietuviškai, nuo tada šio radijo transliacijos tęsėsi iki pat 2004 m., simboliška – iki Lietuvos prisijungimo prie NATO ir Europos Sąjungos metų. Dažnu „Amerikos balso“ pašnekovu buvęs prezidentas Valdas Adamkus neabejoja – radijas turėjo didelę įtaką kelyje link nepriklausomybės atkūrimo.
„Kiek kartų esu kalbėjęs yra neįmanomas atsakyti klausimas“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sakė V. Adamkus, paklaustas kaip dažnai tekdavo būti pašnekovu „Amerikos balse“.
1942 m. „Amerikos balsas“ pradėtas transliuoti vokiečių, italų, prancūzų ir anglų kalbomis. Laidos anuomet tetruko apie 15 minučių, iš komercinių radijo stočių pasiskolintais siųstuvais transliacijos per Jungtinę Karalystę buvo retransliuojamos į Europos žemyną. Antrajam pasauliniui karui pasibaigus, JAV valdžia svarstė tokių laidų poreikį, visgi nuspręsta jas netgi plėsti – taip 1951 m. klausytojus pasiekė laidos lietuvių, po kelių mėnesių ir latvių bei estų kalbomis.
„Amerikos balsas“ rytų europiečiams pasakojo apie svarbius įvykius kitapus Geležinės uždangos, o kartu iš čia žinios pasiekdavo Amerikos lietuvius – vyko ir savotiškas dialogas.
„Kadangi gamtosaugos srityje su Romu Sakadolskiu dažnai pakalbėdavome, mano įsimintiniausias pokalbis su juo buvo, kai „Achemoje“ įvyko sprogimas. Tada man teko, sujungus su Lietuvos specialistais, iš savo patirties kalbėti ką daryti, kaip reaguoti, ta proga mes galbūt išgelbėjome daug žmonių nuo galimos nelaimės“, – laidoje kalbėjo V. Adamkus.
1959 m. patvirtintoje „Amerikos balso“ chartijoje, o 1976 m. Kongreso priimtame ir prezidento Geraldo Fordo pasirašytame įstatyme įtvirtinti „Amerikos balso“ principai, kuriais įsipareigota klausytojams pateikti objektyvias, nešališkas žinias. Tačiau pačios transliacijos reiškė aiškią Jungtinių Valstijų vertybinę nuostatą okupuotų šalių atžvilgiu, sako V. Adamkus.
„Tai buvo oficiali Amerikos pozicijos dėl mūsų laisvės kovų ir aš visuomet džiaugdavausi, kad yra proga bent radijo bangomis būti Lietuvoje, išreikšti savo nuomonę, pasisakyti labai aiškiai už ką ir kur mes stovime. Manau, visais požiūriais „Amerikos balsas“ per 30 metų tikrai turėjo milžinišką įnašą, tuo pačiu džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Amerika tai darė“, – kalbėjo prezidentas.
Jis prisimena, kad kas kelias savaites darbo reikalais lankydavosi Vašingtone, kur ir buvo įsikūrusi radijo stoties būstinė, o tai tapdavo proga pakalbėti tiesiogiai iš radijo stoties. O taip pat – daugybė pokalbių iš Čikagos, kurioje gyveno V. Adamkus. Tarp lietuvių „Amerikos balse“ nuo 1969 m. iki pat 2004 m. dirbo žurnalistas Romas Sakadolskis, dažnai kvietęs V. Adamkų pašnekovu.
Kiek tiksliai žmonių Lietuvoje klausosi „Amerikos balso“ nei žurnalistai, nei pašnekovai žinoti negalėjo, tačiau tikėjo, jog kalba ne tuštumai ir daro tai ne beprasmiškai.
„Aš įsivaizdavau tai kaip savotišką rezistencijos parodymą. Žinojau, kad yra trukdoma, žinojau, kad yra tam tikras pavojus, kadangi žmonės buvo tam tikrų įstaigų sekami. Žinojau, kad visos Lietuvos visa apimtimi tikrai nepasiekiame, bet įsivaizdavau, kad koks 100 tūkst. ar daugiau mūsų balsą girdi“, – sakė V. Adamkus.
Nuo 1972 m. reguliariai Lietuvoje lankydavęsis V. Adamkus prisimena, kad įgijęs didesnį pasitikėjimą ir kalbėdamas su čia gyvenančiais tautiečiais galėjo įsitikinti, kad „Amerikos balso“ iš tiesų buvo klausomasi.
„Mano supratimu, „Amerikos balsas“ yra milžiniškas įnašas į Lietuvos išsilaisvinimą“, – teigė V. Adamkus.
Leisti sau pernelyg daug radijo stotis taip pat negalėjo, aiškina V. Adamkus, tačiau okupuotos šalies gyventojams neabejotinai buvo reikšmingu informaciniu langu į Vakarus.
„Dabar galiu pasakyti, kad buvo ir tam tikrų suvaržymų „Amerikos balsui“ dėl bendrosios JAV ir Sovietų Sąjungos santykių politikos, kad bereikalingai sovietų neišprovokuoti. Bet vis tiek galvoju, kad tai buvo mūsų, Lietuvos, naudai toks atviras žodis į tautą, stiprinant ją laisvės kovoje ir tuo pačiu daugiau ar mažiau pranešant apie tikrąjį pasaulinį stovį, kas liečia tarptautinę politiką“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Adamkus priduria, kad JAV lietuviams dalyvauti „Amerikos radijo“ transliacijose, būti pakviestiems į laidas, reiškė savotišką garbės reikalą.
„Amerikos lietuvių bendruomenę žinojo beveik visus be išimties, kadangi štabas nedidelis, nebuvo 100 žmonių. Tačiau jo balsas buvo girdimas ir kas klausėsi, savotiškai pažinojo vien tik iš balso“, – sakė prezidentas.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
