Nuodingiausia tema Europos Sąjungoje tampa Rusija, kuri pasiekė savo tikslą ir toliau skaldo europiečius. Tai – ES diplomatijos vadovo vizito Maskvoje rezultatas. Tačiau ar padėtį nulėmė vien šis „pažeminimas Maskvoje“ ir ką ES toliau darys su Rusija: vėl įves sankcijas, o gal nebesivadovaus pasenusia strategija ir kurs naują?
Pažeminimas Maskvoje
Josepo Borrellio kelionė į Maskvą buvo pirmas oficialus ES diplomatijos vadovo vizitas į Rusiją per pastaruosius 4 metus. Dalis ES narių į šią diplomato iniciatyvą žvelgė skeptiškai – Baltijos šalių, Lenkijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai ragino to nedaryti, nes Maskva kelionę gali išnaudoti propagandiniais tikslais, – tai sukėlė J. Borrellio biuro nepasitenkinimą.
Prieš kelionę J. Borrellis teigė norintis asmeniškai Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui perduoti ES poziciją dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sulaikymo, žmogaus teisių, Rusijos ir Bendrijos santykių.
A. Navalno kalėjimo kameroje J. Borrellis neaplankė – tai esą būtų galėję sudaryti įspūdį, kad Bendrija pripažįsta sulaikymą. Vietoje to vyko susitikimai su pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Bet tardymo izoliatoriuje „Matroskaja tišina“, kur buvo laikomas A. Navalnas, J. Borrellis ir jį lydėję Vakarų žurnalistai būtų pamatę skurdžią Rusijos kalinių realybę – čia 2009 m. nuo pareigūnų smurto žuvo teisininkas Sergejus Magnickis, centre kalinami žmonės pasakoja apie „stakanus“ (celes, kur įmanoma tik stovėti arba sėdėti), kankinimus ir itin blogas sąlygas.
Penktadienį J. Borrelis surengė spaudos konferenciją su S. Lavrovu, joje gyrė rusų sukurtą vakciną nuo COVID-19, vadindamas ją „gera žinia visai žmonijai“. Tuo metu teismo posėdyje A. Navalnas stiklinėje kabinoje klausė kaltinimų, esą jis įžeidė Antrojo pasaulinio karo veteranus.
J. Borrelliui ir S. Lavrovui stovint prie mikrofonų, Rusija nepageidaujamais paskelbė tris ES valstybių diplomatus, kurie esą dalyvavo A. Navalno palaikymo protestuose. Apie tai J. Borrellis sužinojo tik po susitikimo.
Tokį ES diplomatijos vadovo pasirodymą Maskvoje Europos žiniasklaida skambiai vadino „pažeminimu“, o ES institucijose stiprėja balsai, raginantys J. Borrellį atsistatydinti. Antradienį J. Borrellis atsakinės į veikiausiai aštrius Europos Parlamento narių klausimus.
„Manau, tai turi būti pažadinantis signalas Europos Sąjungai persvarstyti savo tikslus ir lūkesčius santykiuose su Rusija“, – LRT.lt sakė Tarptautinio saugumo ir gynybos centro (ICDS) Estijos užsienio reikalų instituto vadovė Kristi Raik.
Nuodingiausia tema
ES vadovai gynė J. Borrellio vizitą į Maskvą tiek prieš tai, tiek ir po kelionės. Pats J. Borrellis sekmadienį išplatintame pranešime pripažino, kad Rusija „agresyviai surežisavo“ spaudos konferenciją ir „nenorėjo pasinaudoti šia galimybe turėti konstruktyvesnį dialogą su ES“.
My visit to Moscow highlighted that Russia does not want to seize the opportunity to have a more constructive dialogue with the EU. This is regrettable and we will have to draw the consequences.
— Josep Borrell Fontelles (@JosepBorrellF) February 7, 2021
Read my blog post:https://t.co/S3QP2uSsNO pic.twitter.com/q8pUDbEFAF
Tono pasikeitimas Kremlių nustebino. „Rusija buvo ir tebėra suinteresuota atgaivinti Maskvos ir Briuselio santykius“, – tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot J. Borrellio, Bendrija gali svarstyti naujas sankcijas Rusijos pareigūnams, kurias įvesti iš karto po A. Navalno sulaikymo pasiūlė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, o, žiniasklaidos šaltinių duomenimis, iniciatyvą palaiko ir Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija bei Čekija.
Kokia kitų ES valstybių pozicija po vizito – neaišku, tačiau kilęs erzelis jau gali būti naudingas Maskvai. „Rusija surežisavo Borrelio vizitą taip, kad paskatintų ginčus ES viduje. (...) Ir Rusija gaus tai, ko nori, – dar gilesnį ES skilimą“, – leidiniui „EUobserver“ sakė ES institucijų šaltinis.
Požiūrių į Rusiją skirtumus ES viduje atspindi ir Vokietijos nenutraukiamas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas, artėjantis link pabaigos. Baltijos šalys griežtai kritikuoja dujotiekį, sankcijas jį tiesiančioms įmonėms bei laivams įvedė ir JAV, tačiau Berlynas savo iniciatyvos neatsisako.
Praėjusią savaitę Prancūzija viešai paragino Vokietiją nutraukti dujotiekio projektą, bet pirmadienį Paryžius ir Berlynas jau „rado kompromisinį sprendimą“. „Vokietijos Vyriausybė eina teisingu keliu“, – sakė naujasis Vokietijos valdančiosios CDU partijos pirmininkas Arminas Laschetas.
Nesutarimai dėl J. Borrellio politikos ir „Nord Stream 2“ rodo, kad Rusija tapo vienu nuodingiausių klausimų ES užsienio reikalų darbotvarkėje, rašo „EUobserver“.
Strategijos nėra?
Baltijos šalys įtariai žiūri ir į ES „strateginės autonomijos“ paieškas, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlomą „strateginį dialogą“, esą Rusijos buvimas Europoje neišvengiamas ir saugumą kontinente galima užtikrinti tik kartu su Maskva.
Ir atrodo, kad Prancūzija girdi Baltijos šalių nuomonę, – neseniai Paryžiuje vyko trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas su šalies vadovais.
„Svarbu, kad diskusijose praleista dialogo su Rusija idėja ir vietoje to dėmesys sutelktas į Kremliaus įvykdyto neteisėto ir politiškai motyvuoto Navalno suėmimo pasmerkimą. (...) Neabejotinai, Prancūzijos pozicijos pasikeitimas vyksta svarbiu metu, kai pasaulis atmeta Maskvos brutalius veiksmus prieš protestuotojus“ – portale „Euractiv“ rašo Vokietijos Marshallo fondo (GMF) Varšuvos biuro programų asistentė Monika Bičkauskaitė.
Pripažinęs nesėkmę Maskvoje, J. Borrellis apgailestavo, kad Rusija ir Europa „tolsta viena nuo kitos“, o Rusija „ir toliau atsijungia nuo Europos“. Todėl vasario 22 d. ES užsienio reikalų ministrai aptars, ar išplėsti sankcijas Rusijos pareigūnams pagal vadinamąjį Magnickio įstatymą.
Ši padėtis verčia klausti, ar ES turi veiksmingą strategiją Rusijos atžvilgiu, ar kaskart yra priversta reaguoti į situaciją.
„Kadangi nėra to bendro vaizdo ir balanso, mes darome klaidų, ir tas vėlavimas, ta maža reakcija kainuoja gyvybių ir teritorijų“, – laidoje „LRT forumas“ anksčiau kritikavo Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis.
ES savo Rusijos strategiją priėmė dar 10 dešimtmetyje, ji paremta „viltimi, kad Rusija yra demokratijos kelyje ir nori vystyti artimus santykius su ES“, teigia K. Raik. Tačiau Bendrijos, kaip ir visų Vakarų, santykiai su Rusija smuko vis labiau, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, pradėjo karinius veiksmus Rytų Ukrainoje, įsitraukė į Sirijos pilietinį karą.
„Besikeičiančios pasaulinės galios kontekste, Europai ir Vakarams silpstant, Rusija kartu su Kinija bando įgyvendinti savo daugiašališko pasaulio viziją, kur didžiosios galybės dominuoja savo įtakos sferose“, – sako K. Raik.
Todėl Rusija europiečių kalbas apie strateginę autonomiją vertina kaip galimą europiečių bandymą atitolti nuo JAV kontrolės – ar pati ES prisidės prie to, priklausys nuo politinės valios ES narėse ir Briuselyje.
„Prasta ES ir Rusijos santykių būklė skatina Vakarų vienybę. ES stengsis sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių ir, padedant JAV, atgrasyti Rusiją tiek kariškai, tiek politiškai“, – Suomijos tarptautinių santykių instituto tyrime (FIIA) rašo Primakovo pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (IMEMO) tyrėjas Sergejus Utkinas.
Tačiau ES naujos strategijos Rusijos atžvilgiu taip ir nesukūrė. „Karas Ukrainoje ir sankcijos laikomi laikina problema. (...) Tikiuosi, ES dirbs prie papildomų sankcijų, kurios padėtų suvaldyti Rusijos agresyvų elgesį ir didinti kenkėjiškos veiklos kainą“, – teigia K. Raik.
