Pasaulyje

2020.09.15 12:04

Ekspertai: Putinas „lėtai verda“ Lukašenką, o Vakarai toliau apgaudinėja save

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.09.15 12:04

Baltarusijoje gyventojai toliau protestuoja prieš suklastotus prezidento rinkimus. Pareigūnai taikius protestuotojus sutiko smurtu, per susirėmimus keli žmonės žuvo, tūkstančiai yra sužeisti ir suimti. Savo įtaką šalyje stiprina Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o Europos Sąjunga (ES) nesugeba duoti sau verto atkirčio, LRT TELEVIZIJOS laidoje sakė ekspertai.

Pirmadienį Aliaksandras Lukašenka Sočyje susitiko su svarbiausiu savo rėmėju V. Putinu. Jis pažadėjo palaikyti Baltarusijos vadovą, skirti 1,5 mlrd. JAV dolerių paskolą gelbėti ekonomiką, bet į vidaus politiką esą nesikiš. Tuo pačiu Baltarusijoje prasidėjo bendros baltarusių ir rusų pajėgų karinės pratybos.

LRT forumas. Ekspertai apie padėtį Baltarusijoje ir Lukašenkos bei Putino susitarimus

„Dabar prezidentas Putinas trypia ir žemina, manau, buvusį Baltarusijos prezidentą Lukašenką (...). Ir jis tuo pačiu siekia dar stipriau pririšti Baltarusiją ir paversti ją pseudo-valstybe, (...) bet išsaugoti labai paklusnų Lukašenką“, – teigia signataras, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Baltarusijoje Petras Vaitiekūnas.

Buvusio diplomato nuomone, Rusijos ir Baltarusijos vadovai stengiasi „išlošti laiko“, todėl Baltarusijos režimas kalba apie užmojus keisti šalies Konstituciją, siekdamas išsaugoti A. Lukašenką poste.

Viešųjų ryšių triukas

Sočyje V. Putinas taip pat svarstė, esą Baltarusijos Konstitucijos keitimas galėtų numalšinti protestus. Kartu V. Putinas pažadėjo 1,5 mlrd. JAV dolerių paramą Baltarusijai, kurios ekonomika dėl politinės krizės, streikų ir koronaviruso pandemijos yra itin sudėtingoje padėtyje.

„Tai didelė pinigų suma, kuri kainuoja Rusijai. Aišku, toks susitarimas yra labiau skirtas viešiesiems ryšiams ar spaudai, nes (Baltarusija – LRT.lt) turi Rusijai dar šiemet grąžinti virš 1 mlrd. JAV dolerių. Apskritai, dabar Rusija yra paskolinusi Baltarusijai 8 su trupučiu milijardus dolerių. Ta yra kaina, kurią Rusija moka už įtaką Baltarusijai“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Jis prognozuoja, kad Baltarusijoje įmanoma bankų griūtis, nes politinės krizės įkarštyje gyventojai atsiima savo indėlius, šalies finansiniai rezervai yra itin menki, šalį gali ištikti „techninis bankrotas“. Baltarusijos valiuta jau nuvertėjo, sumenko žmonių pajamos ir santaupos, todėl nepatenkintų gyventojų turėtų daugėti.

Tačiau į pagalbą Minskui ateis Kremlius, nenorintis prarasti artimiausio sąjungininko.

„Lėšų bus rasta, tai jau anksčiau buvo daryta. Geopolitiniams projektams, kuriems naudojami ir ekonominiai instrumentai, Rusija visada surasdavo lėšų“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Ekonomistai skaičiuoja, kad Baltarusijai reikėtų apie 6 mlrd. JAV dolerių, todėl dabar pažadėta suma iš dalies padėtų refinansuoti ankstesnes Rusijos paskolas bei parodyti A. Lukašenkos režimui lojalioms jėgos struktūroms, valstybinio sektoriaus darbuotojams, kad jis kontroliuoja situaciją.

„Manau, netrukus, Rusija jau pateiks kitus, konkretesnius reikalavimus. Kaip daugelis analitikų mano ir aš sutinku su tuo, jie bus susiję su Baltarusijai priklausančių stambiųjų įmonių (...) pardavimu. Kitaip sakant, (Rusija – LRT.lt) sieks dar labiau įsitvirtinti Baltarusijos ekonomikoje“, – sako R. Vilpišauskas. Vaizdžiai, dabartinę situaciją jis apibūdino „lėtu varlės virimu didinant temperatūrą“.

Sankcijos ir ekonomika

Reaguodama į Minsko režimo represijas prieš taikius protestuotojus ir nedemokratinius rinkimus, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija įvedė sankcijas Baltarusijos lyderiams, taip pat ir pačiam A. Lukašenkai. Europos Sąjunga (ES) dar svarsto galimų sankcijų sąrašą, bet žiniasklaidos šaltinių duomenimis, A. Lukašenkos pavardė neminima – didžiosios Europos valstybės tokiu būdu tikisi išlaikyti galimybę dialogui.

R. Vilpišausko nuomone, šis sankcijų klausimas, kurias dabar blokuoja Kipras, parodys, ar ES tampa geopolitiniu žaidėju, ką žadėjo prieš metus į postą paskirta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Kol kas, man atrodo, deja ES rodo, kad nesugeba smūgiuoti atitinkamai savo svorio kategorijai“, – teigia R. Vilpišauskas ir prideda, kad paskelbtos sankcijos neturės realių padarinių.

Tam prieštarauja Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė, buvusi Lietuvos ambasadorė prie ES Jovita Neliupšienė, anot kurios, sankcijų sąrašas yra svarbus pasiekimas.

„Visada norėtųsi, kad demokratiniai veikėjai veiktų greičiau, stipriau, imtųsi konkretesnių veiksmų. Bet kalbame apie dviejų tipų veikėjus: vienoje pusėje yra Rusija, kuri turi aiškią geopolitinę strategiją, aiškų vienos šalies pavertimą (...) pseudovalstybe. Europos Sąjunga yra tarptautinė organizacija, kuri visada veikia bendro sutarimo principu (...), gali pasiūlyti, paraginti, kritiniais atvejais gali įvesti sankcijas“, – sako J. Neliupšienė.

Prezidento vyr. patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pabrėžia, kad Gitanui Nausėdai pavyko suburti regiono valstybes, kurioms rūpi Baltarusijos klausimai. Tačiau

„Kai prezidentas skambino Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui, jau užnugaryje turėdamas Baltijos šalių ir Lenkijos paramą, siūlydamas surengti neeilinę EVT sesiją, Ch. Michelis į tai sureagavo ir nepaisant atostogų sezono (...) pavyko ją surengti. (...) Visi pateikė panašią analizę – kad Lukašenkos veiksmai yra neteisėti, žmogaus teisės paminamos, rinkimai nebuvo nei demokratiški, nei laisvi. Vadovai sutarė, kad sankcijos yra atsakas“, – sako A. Skaisgirytė. Anot jos, ES sankcijos bus įvestos.

P. Vaitiekūnas atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu ES šalių lyderiai tik nuramins savo sąžinę: „ES nesugeba veikti, kaip užsienio politikos subjektas. Tai faktas.“

Vis tik, ekonominiai svertai gali suvaidinti svarbų vaidmenį susidarusioje situacijoje. M. Dubnikovo vertinimu, ES galėtų smūgiuoti stipriai apribodama eksportą, prekių judėjimą į ir iš

Dabar Minskas kasmet turės Rusijai grąžinti 2,5–3 mlrd. eurų paskolas Rusijai ir užsienio investuotojams, todėl prastėjant ekonominei situacijai, režimas susidurs su naujais sunkumais, o Kremlius sieks perimti pirmiausiai pelningas Baltarusijos įmones.

„Jei Baltarusija bus priversta visiškai imti išteklius iš Rusijos, o kol kas, atrodo, prie to ir linkstama, tai taps visiška Smolensko provincija“, – prognozuoja R. Vilpišauskas.

M. Dubnikovo nuomone, Rusijos ir Baltarusijos sankcijų Baltijos šalims baimintis nederėtų, nes jos pakenktų pačių režimų ekonomikoms, o Lietuvos prekybos apimtys su Baltarusija nėra didelės: „Kai kuriems sektoriams pavyktų pakenkti, bet visai Lietuvai ne.“

Ko baiminasi Putinas?

Rusijos prezidentas V. Putinas siekia išsaugoti A. Lukašenkos režimą ir neleisti demokratinių protestų, nes tai galėtų kelti grėsmę ir jo paties valdžiai Kremliuje.

„Sėkmė Baltarusijoje, sėkmė Ukrainoje, yra raktas į būsimą demokratinės Rusijos sėkmę. Šią mintį dar labiau išryškinus galima pradėti kalbėti Europoje“, – siūlo P. Vaitiekūnas.

„Neišvengiamai, ką besakytų ir bedarytų Baltarusijos opozicija ir šiaip protestuojantys žmonės, išorės veikėjai ir, pirmiausiai, Putinas žiūrės į tai per geopolitinę prizmę. Ir Rusijos interesas yra labai aiškus, (...) Putinas nesuinteresuotas demokratinių laisvių ir teisių įtvirtinimu tiek Baltarusijoje, tiek pačioje Rusijoje“, – teigia R. Vilpišauskas, nes sėkminga Baltarusijos demokratizacija galėtų paskatinti Rusijos gyventojus svarstyti, ar toks kelias įmanomas jų šalyje.

V. Putinas anksčiau skelbė sudaręs rezervinę pareigūnų grupę, kurie gali ateiti į pagalbą Minsko režimui, malšinančiam protestus. Šią savaitę Vakarų Baltarusijoje prasidėjo bendros rusų ir baltarusių karių pratybos, nors V. Putinas pirmadienį žadėjo nesikišti.

Tačiau, ar Rusija gali imtis realių karinių veiksmų, jei baltarusiai suktų demokratijos keliu? Ekspertų nuomone, Kremlius pasimokė, kad karinė intervencija nukreipia užpultos šalies gyventojus prieš Rusiją, kaip nutiko Ukrainoje ar Sakartvele, todėl šįkart tokių metodų imtųsi nenoriai ir įtaką stiprintų kitais būdais, kartu perspėdamas Vakarus, kad šie nesikištų į „Rusijos kiemą“.

O Vakarai vis dar klausosi V. Putino pareiškimų, tikėdamiesi, kad nesikišdami neprovokuos Kremliaus imtis veiksmų. „Tai savęs apgaudinėjimas“, – apibendrina R. Vilpišauskas.

J. Neliupšienė teigia, kad ES ir ypač kaimyninės Baltarusijos valstybė – Baltijos šalys, Lenkija – turi tęsti politinį spaudimą Minsku, kad jis megztų dialogą su Koordinacine taryba.

P. Vaitiekūno nuomone, Lietuvos vadovai turi susirinkę nuspręsti, kad keis santykius su Baltarusija. „Pirmiausiai, vizos (...) turi būti išduodamos kaip reikalauja situacija, bankai neatidaro sąskaitų baltarusiams ar jų įmonėms“, – vardina buvęs ministras.

A. Skaisgirytė kartoja G. Nausėdos žodžius, kad Lietuva rėmė ir rems baltarusių pilietinę visuomenę: „Baltarusijos pilietinė visuomenė pabudo. Tai, ką turime pastaraisiais mėnesiais, skiriasi nuo to, kas buvo anksčiau. (...) Šitą virsmą mes turime paskatinti. Neskatinti atvykti, nes tikrai visų baltarusių nepriimsime, jie turi likti savo tėvynėje ir toliau kovoti už laisvą Baltarusiją“, – sako prezidento vyr. patarėja. Anot jos, greito sprendimo tikėtis neverta, prisimenant Lietuvos kelią į nepriklausomybės atkūrimą.