Aliaksandras Lukašenka ieško Baltarusijoje Vakarų remiamų organizatorių, o jo žodžius perima ir lietuviai.
LRT FAKTAI aiškinasi, kaip Lietuvoje skleidžiamas Baltarusijos režimui palankus motyvas.
Ką Baltarusijoje veikia čekai?
A. Lukašenka dėl šalyje išjungto interneto kaltino „užsienio veikėjus“, greičiausiai Rusijos. LRT.lt kalbintas IT specialistas teigė, kad tai nėra tikėtina: visi interneto tiekėjai Baltarusijoje yra valstybiniai. Kiti ekspertai atkreipė dėmesį, kad šalis yra investavusi į brangią interneto srauto filtravimo programinę įrangą. „Atakas iš užsienio“, kaip Estijos atveju 2007 m., patirtų ne visa valstybė, o pavieniai strateginiai taikiniai.
Tačiau didžiausių Baltarusijos priešų ir neramumų kurstytojų A. Lukašenka ieško į vakarus nuo Minsko.
„Užfiksavome skambučius iš užsienio <…>. Skambučiai buvo iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Čekijos Respublikos, norint kontroliuoti mūsų, atsiprašant, avis: šie nesupranta, ką daro, ir yra lengvai manipuliuojami“, – dar rinkimų dieną valstybės vadovą citavo valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
Laukiant rinkimų rezultatų ir prasidedant pirmiesiems protestams, A. Lukašenka kalbėjo apie „Maidano pakvaišėlius“: lenkai, pasak jo, Baltarusijoje jau įsikūrę, o „žmonės iš Ukrainos“ ir „žmonės iš Rusijos“ atkeliavo dabar. Jis tvirtai pažadėjo, kad Baltarusijoje Maidano nebus.
Po protestų bangos A. Lukašenka jau prakalbo apie NATO ir Lietuvos karinę grėsmę.
„NATO kariuomenės būriai žvangina vikšrais prie mūsų vartų“, – vakar sakė A. Lukašenka.
Ir Maidanas, ir Sausio 13-oji – užsienio agentų darbas
Lietuvoje šią žinutę, greičiausiai išverstą iš Rusijos Vyriausybės kontroliuojamo portalo rt.ru, skirto užsienio auditorijai, kartojo portalai ekspertai.eu, bukimevieningi.lt. Pastarasis ne tik pacitavo A. Lukašenkos žodžius, bet ir rašė turintis tai įrodantį vaizdo įrašą, – šio nebuvo. Tame pačiame portale buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame sakoma, kad Vakarų Europa skleidžia žinutę, jog Baltarusijos žmonės niekada negyvens taip gerai kaip kitose valstybėse. Taip esą kurstomi neramumai.
„Tai, ką matome Baltarusijoje, yra scenarijus, panašus į Ukrainos Maidaną, Sausio 13-ąją“, – portale tvirtinama, kad net ir Lietuvos išsilaisvinimo nuo Sovietų Sąjungos kovos buvo kurstomos užsienio.
Šiomis žinutėmis socialinių tinklų vartotojai dalijosi keturiose grupėse tokiais pavadinimais kaip „Už Lietuvą be landsbergistų ir jų surogatų“, „Už didingą Lietuvą“, „Ldiena“, ragino „duoti <...> tiems maidanininkams“. Diskusijose apie įvykius Baltarusijoje šiose grupėse dominuoja kalbėjimas apie „globalistus“, kurie esą bando nuversti A. Lukašenką. Įrašais apie „Lukašenkos [kovą] su leftizmu užzombinta minia“ dalijosi ir Marius Gabrilavičius. Nereti lietuviškose „Facebook“ grupėse ir pagyrimai A. Lukašenkai už tai, kad nepasidavė spaudimui koronaviruso pandemiją vertinti kaip grėsmę.
Kremliaus organizacijų remiamos ir kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės Lietuvoje ne kartą rašė, kad Lietuva Baltarusijoje provokuoja neramumus ir Maidaną.
Portalas sputniknews.lt svarstė, ar užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kviečia baltarusius protestuoti ir „linki kruvinos revoliucijos“, kai portale baltnews.lt jau po rinkimų pasirodė publikacija „Lietuvos politikai miega ir laukia baltarusiškojo Maidano“. Čia taip pat teigiama, esą įvykių Minske kurstytojai nori, kad atsivertų sienos ir baltarusiai taptų „pigia darbo jėga“ Europoje.
Taip pat buvo cituojami lietuvių politikai Rolandas Paksas ir Zbignevas Jedinskis. „Ne visi lietuvių politikai pasisako už kišimąsi į Baltarusijos reikalus“, – teigiama publikacijose.
Prieš rinkimus Baltarusijoje taip pat buvo paskelbta žinutė, kad Lietuva rėmė Maidaną Ukrainoje, o per Kijeve esančią Lietuvos ambasadą buvo tiekiami pinigai ir ginklai.
Didžiausiais priešais laiko Lietuvą ir Lenkiją
Filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, kalbėjimas apie Vakarų grėsmes Baltarusijoje – nieko naujo, šiais metais režimo propaganda buvo papildyta ir tariama Rusijos grėsme.
„Apie užsienio grėsmes kalbėjo ir 2010, ir 2015, ir net 2005 metais, kad Lenkijoje, Lietuvoje ruošiami agentai, teroristai, šį kartą – Rusijoje. [Šiais metais] realios grėsmės Vakaruose nematė, todėl buvo adresuojama ir Rusijai“, – apie pasikeitimus A. Lukašenkos retorikoje pasakojo profesorius.
Jis paaiškino ir tai, kodėl režimas kaltina konkrečias užsienio valstybes.
Pasak jo, A. Lukašenka matė grėsmę Rusijoje, nes Baltarusijai prie jos prisijungus jis pats būtų nušalintas nuo valdžios, turėtų tenkintis antraeilėmis pareigomis.
„Baltarusijoje ir Rusijoje Lenkija ir Lietuva įvardijamos kaip tos, kurios vykdo aktyvią regioninę politiką. Lenkijai priskiriamas kibernetinių atakų vaidmuo. Tokie kanalai kaip „Nexta“, „Chartija 97“, mediaaktyvizmas koncentruojasi Lenkijoje <...> Prahoje veikia „Laisvės radijas“, „Belsat“ televizija veikia Lenkijoje“, – kodėl A. Lukašenka paskelbė apie „skambučius iš Lenkijos ir Čekijos“, sakė politikos apžvalgininkas.
Tuo metu Lietuva, pasak jo, matoma kaip opozicijos prieglobstis: čia renkasi Baltarusijos elitas, veikiama per diplomatus, veikia Europos humanitarinis universitetas.
Propaganda „šaudo į tuščią dangų“
Tačiau, kaip pastebi Baltarusijos politikos apžvalgininkas, šiandien A. Lukašenkos retorika patiria krizę. Vykstant masiniams streikams, anot jo, nebėra prasmės kalbėti apie valstybę griaunančius priešus – režimas drebinamas iš pamatų.
Šiems vaizdams negali atsispirti net Rusijos propaganda.
„Streikai neturi nieko bendro su užsieniu – šiuo atveju propaganda šaudo į tuščią dangų“, – sakė jis.
Neveiksminga ir kaltinti Maidanu – protestuotojai greitai suprato, kad reikia ne telktis aikštėse, o veikti atskiruose rajonuose. G. Mažeikis atkreipė dėmesį į dėl to susidariusį itin režimui nepalankų, gąsdinantį vaizdą, pasiekusį Vakarų žiniasklaidos priemones: paskirus garso įrašus iš kalėjimų, žmonių grandines, baltai apsirengusias protestuotojas.
„Šiems vaizdams negali atsispirti net Rusijos propaganda“, – sakė G. Mažeikis. Jis taip pat prognozuoja, kad neatsilaikys ir Baltarusijos valstybinė žiniasklaida, pagrindinis ruporas. Pasak jo, šie žurnalistai patyrė traumą, žino, kad po rugpjūčio mėnesio įvykių nebeturi ateities kaip informacijos skleidėjas.
„Streikai neturi nieko bendro su Maidanu, todėl propaganda negali apkaltinti, kad tai Vakarai, bedarbiai. Tai Lenkijos „Solidarumo“ taktika. Nebėra [įspūdžio], kad protestuoja tik Minsko intelektualai ir bohema“, – apie tai, kad A. Lukašenkos retorika patirs krizę, sakė G. Mažeikis.
Kas Lietuvoje palaiko Lukašenką?
Politologė Ainė Ramonaitė, paklausta, kas Lietuvoje palaiko A. Lukašenką, sako siejanti tai su Sovietų Sąjungos ilgesiu ir stabilaus bei ramaus gyvenimo mitu.
Ji atkreipė dėmesį, kad pasipiktinimas „leftistais“, „globalistais“, kaip anksčiau minėtose žinutėse, Lietuvoje nėra dažnai sutinkama nuostata. Ji būdinga politinei kairei, kuri Lietuvoje nėra gausi.
„[Atlikdami apklausas] stebėjomės, kad žmonės, net neklausiami apie Baltarusiją, nurodydavo ją kaip pavyzdį: sakė, kad buvome Baltarusijoje, matėme, kaip ten gyvena, viskas atrodo neblogai“, – sakė profesorė.
Vyresnių žmonių atveju tai sąsajos su įprastesnio sovietinio gyvenimo išlaikymu. „Tvarka Baltarusijoje jiems yra suprantamesnė tam tikrais aspektais, tokia dalykų kontrole iš viršaus: daugiau tvarkos, laukai apdirbti, tvarkinga. <...> [Yra ir] buitiniai paaiškinimai – žmonės mato mažesnes kainas ir mano, kad ten geriau gyventi. Kai nuvažiuoja kaip turistai, nesusiduria su realybe giliau, mato tik paviršinį įspūdį: atpažįstamos prekės, net išlaikiusios dizainą, nedidelėmis kainomis, primena sovietmetį“, – sakė ji.
Profesorė pridūrė, kad pats A. Lukašenka dažnai kalba apie tvarką, stabilumą.
„A. Lukašenka akcentuodavo, kad „pas mus taiku, ramu, nėra maidanų“, taika ir ramybė buvo arkliukas, – sakė ji. – Gal dabar, matant protestus, ir lietuvių galvose toks manymas pasikeis.“
Propaganda
Kilus protestams Baltarusijoje, Lietuvos informacinėje erdvėje atsirado žinučių, palaikančių A. Lukašenką. Jos taip pat dominavo Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėse, skirtose Lietuvai: buvo kalbama, esą Lietuva ir kitos Vakarų valstybės, „globalistai“ skatina kraujo liejimą Baltarusijoje, siekia Maidano. Politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai yra įprastas A. Lukašenkos režimo naratyvas, paveikęs ir nemažai Lietuvos gyventojų: siekiama kalbėti apie ramią ir stabilią valstybę, kuriai grėsmę kelia užsienio veikėjai. Jie taip pat įžvelgė, kad toks kalbėjimas patirs krizę, nes kaltės dėl prasidėjusių streikų užsienio veikėjams versti negalima, o protestuotojų strategijos skiriasi nuo Maidano.
