Rusijos orlaiviai ne kartą pažeidė Turkijos oro erdvę. Turkija ne kartą grasino nepakęsianti tokio elgesio. Kai antradienį ties siena su Sirija vėl pasirodė karinis orlaivis, kurį Ankara tikina perspėjusi bent 10 kartų per 5 minutes, Turkija nedvejojo: lėktuvas buvo numuštas.
Pasak Europos politikos analizės centro (CEPA) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, panašu, kad situacija buvo suplanuota ir surežisuota turint vieną tikslą – patikrinti NATO.
„Tai logiškai pagrįstas ir gerai suplanuotas Rusijos žingsnis“, – sako pašnekovas.
Turkija yra NATO narė ir nedelsdama pranešė, kad kreipsis į Aljansą. NATO savo ruožtu jau paskelbė, kad šaukia nepaprastąjį posėdį.
Tačiau Aljansas gali likti politiškai suskaldytas, nes kita NATO narė Prancūzija po „Islamo valstybės“ teroro aktų Paryžiuje gali blokuoti bet kokias iniciatyvas aktyviai paremti Turkiją, mat tikisi Rusijos paramos Sirijoje.
„Įsivaizduokite: Turkija kreipiasi į NATO, o NATO viduje tokia valstybė kaip Prancūzija sako: bet gi mes norime bendradarbiauti su Rusija, nes ji esminė partnerė kovoje su ISIS, su grėsme, kuri iškilo visai Europai“, – teigia M. Laurinavičius.
„Tai naujas situacijos eskalavimas ir NATO vienybės tikrinimas“, – priduria analitikas.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as po teroro atakų Paryžiuje paskelbė karą „Islamo valstybės“ teroristams Sirijoje ir pradėjo aktyvesnius antskrydžius prieš ISIS taikinius.
Kitaip nei tikėtasi, Prancūzija nesikreipė į NATO ir nesušaukė Aljanso politinių konsultacijų, bet padarė beprecedentį pareiškimą Europos Sąjungos šalims: Paryžius apeliavo į Lisabonos sutarties straipsnį, pagal kurį šalys narės įsipareigoja paremti valstybę, tapusią ginkluotos agresijos auka savo teritorijoje.
F. Hollande'as taip pat pradėjo turą po pasaulį formuodamas naują koaliciją Sirijoje.
Iki tol koalicijos buvo dvi. Pirmajai koalicijai vadovauja Vašingtonas, jos tikslas – Sirijos prezidento Basharo al-Assado nuvertimas (į koaliciją įeina Prancūzija, Jordanija, Saudo Arabija, Kataras, Bahreinas ir kitos šalys).
Antroji koalicija yra vadovaujama Maskvos, į ją įeina Iranas bei Libano „Hezbollah“. Pagrindinis tikslas – B. al-Assado režimo išsaugojimas.
Paryžiaus teroro aktai lėmė, kad Prancūzija panoro bendradarbiauti su Sirijoje aktyvumą demonstruojančia Rusija. Maskva yra vienintelė valstybė, kuri Sirijoje dislokavo reikšmingą kiekį karinės technikos, Rusijos politikai garsiai kalba ir apie sausumos pajėgas, kurias sudarytų taip vadinami „savanoriai“.
F. Hollande`as pirmadienį susitiko su Jungtinės Karalystės premjeru Davidu Cameronu, kuris išsakė norą prisidėti prie Prancūzijos veiksmų Sirijoje – tačiau galutinis sprendimas priklauso parlamentui. Karališkosios britų oro pajėgos šiuo metu turi parlamento leidimą bombarduoti tik ISIS taikinius Irake, bet ne Sirijoje.
Tačiau Londonas suteikė galimybę prancūzams naudotis Akrotiri oro pajėgų baze Kipre.
Antradienį F. Hollande`as susitinka su JAV prezidentu Baracku Obama, trečiadienį – su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Ketvirtadienį numatytas susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Beveik neabejojama, kad prancūzai tarsis su rusais dėl bendrų veiksmų Sirijoje.
Esant tokiam kontekstui, Rusijos orlaivio numušimas ties Turkijos siena komplikuoja situaciją. NATO narė Turkija, kurios planai Sirijoje nesutampa su Rusijos, natūraliai tikėsis Aljanso paramos, bet Prancūzija bus priversta rinktis.
Tuo metu Prancūzijos priešiškumas NATO ir net tam tikras antiamerikietiškumas yra žinomas seniai.
„Prancūzija visados turėjo abejonių dėl NATO. Visos iniciatyvos dėl atskiros gynybinės organizacijos paprastai arba išeina iš Prancūzijos, arba yra aktyviai šios šalies palaikomos. Aš visai nenustebčiau, jei šioje situacijoje suveiks toks scenarijus: Turkija turi kreiptis į NATO, bet jame didės skilimas. Tada Prancūzija dar labiau judės Europos gynybos koncepcijos link, nors ji bedantė ir popierinė“, – sako M. Laurinavičius.
1966 m. Prancūzija buvo pasitraukusi iš integruotos NATO karinės struktūros ir pareikalavusi sąjungininkų karinių pajėgų vadaviečių pašalinimo iš Prancūzijos teritorijos. Chales de Gaulle taip protestavo prieš pernelyg reikšmingą JAV vaidmenį NATO ir specialius JAV ir Jungtinės Karalystės ryšius. Savo politiką Prancūzija visiškai pakeitė tik 2009 m., vadovaujant prezidentui Nicolas Sarkozy.
Tačiau M. Laurinavičius sako, kad situacija nėra tiek dramatiška, nes NATO nėra visiškai silpnas Aljansas. Bet, jo nuomone, tai gali sukelti NATO krizę bent jau politiniu lygiu.
„Bet net ir mažas politinis suskaldymas šioje situacijoje yra Rusijos laimėjimas“, – teigia M. Laurinavičius.
