Pasaulyje

2020.08.09 11:11

Rinkimus Baltarusijoje stebintis ekspertas – apie istorinius protestus ir kodėl valdžia gali mėginti užblokuoti internetą

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.08.09 11:11

Baltarusijoje sekmadienį renkant prezidentą, Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas Maksimas Milta pastaruoju metu šalyje vykusius protestus vadina istoriniu lūžiu, nes tokios žmonių mobilizacijos dar nebuvo. Pasak jo, tai rodo, kad Baltarusijos žmonės nori pokyčių, šalį jau 26-erius metus valdant Aliaksandrui Lukašenkai.

Veido kaukes dėvintys rinkėjai jau vyksta į rinkimų apylinkes, pranešė padėtį vienoje balsavietėje Minske stebintis naujienų agentūros AFP reporteris. Kai kurie rinkėjai, anot jo, mūvi baltas apyrankes – jas mūvėti savo šalininkus paprašė pagrindinė A. Lukašenkos varžovė Svetlana Tichanovskaja.

Labiausiai pastebimas dalykas Baltarusijoje – tai pokyčių noras, sako M. Milta, įvykius iš arti stebintis Minske. Anot jo, baltarusiai trokšta ne tik pokyčių, bet ir oraus elgesio su jais, kaip tauta.

Šis noras dar labiau sustiprėjo Baltarusijai skaudžiai smogus koronaviruso pandemijai. Daugelis šalies gyventojų dėl to kaltina A. Lukašenką, atsisakiusį įvesti griežtus ribojimus, nes, jo nuomone, virusas tėra „masinė psichozė“.

„Natūralu, kad žmonės labiausiai nori pokyčių, siekiant geresnio gyvenimo. Būtent ši motyvacija visą visuomenę per paskutinius mėnesius, kuomet mes matėme absoliučiai beprecedentinę pilietinę plačiosios visuomenės mobilizaciją tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose miesteliuose. Ir tai yra, aš nepabijočiau to pasakyti, istorinis lūžis protestų balso demografijoje.

Per visus rinkimus iki tol mes matėme Minską, kuris, sakykime, buvo protestų epicentras, arba kitus didmiesčius, tačiau pats faktas, kad ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje žmonės išdrįso išeiti į gatves, į susitikimus su Svetlana Tichanovskaja, jai pačiai staiga tapus visuomenės suvienijimo simboliu, tai iš tikrųjų verta pasididžiavimo“, – sako M. Milta.

Taip pat skaitykite

Istorinis susivienijimas

Prancūzija, Vokietija ir Lenkija, taip pat Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda penktadienį paragino A. Lukašenką pasirūpinti, kad sekmadienį šalyje vyksiantys rinkimai būtų „laisvi ir sąžiningi“, augant susirūpinimui dėl galimų pažeidimų. To paties reikalauja ir opozicija, dalyvaujant kandidatams, kuriuos valdžia yra nutildžiusi.

Pati S. Tichanovskaja, subūrusi didžiulį būrį palaikančiųjų, sako, kad šio posto nesiekia ir jo atsisakys, jei tik bus išrinkta. Tiesa, M. Milta sako, kad svarbu priminti, jog buvusios anglų kalbos mokytojos vyras, tinklaraštininkas, buvo areštuotas ir neteko galimybės kelti savo kandidatūrą. Šiuo metu jis yra laikomas izoliatoriuje ir jam gresia nuo 5 iki 12 metų baudžiamoji atsakomybė.

Be to, iššūkį A. Lukašenkai ruošėsi mesti Rusijos kontroliuojamo banko „Belgazprombank“ buvęs vadovas Viktoras Babaryka. Šis svarbių ryšių turėjęs potencialus prezidento varžovas gegužę buvo areštuotas dėl įtariamo pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo. Pats V. Babaryka šią bylą vadina politine. Šiuo metu jis su savo sūnumi yra laikomas KGB izoliatoriuje, sako M. Milta.

Trečiasis asmuo, netapęs kandidatu, Valerijus Cepkala, dažniau žinomas kaip Baltarusijos informacinių technologijų industrijų vienas iš įkūrėjų. M. Milta primena, kad V. Cepkala iš pradžių pabėgo į Maskvą, vėliau – į Kijevą, o šiuo metu jis yra Varšuvoje.

Savo ruožtu S. Tichanovskajos kampanija įgijo pagreitį, prie jos prisijungus dviem kitoms gerai žinomoms moterims – šis reiškinys konservatyvioje Baltarusijoje vadinamas nauja moterų politinio aktyvizmo banga.

Veronika Cepkala vadovavo savo vyro V. Cepkalos rinkiminei kampanijai. Antroji prie S. Tichanovskajos prisijungusi moteris – Marija Kalesnikava, vadovavusi taip pat jau sužlugdytai buvusio Rusijai priklausančio banko „Belgazprombank“ valdybos pirmininko V. Babarykos kampanijai.

„Tokio susivienijimo mes nematydavome per Baltarusijos rinkimus. Dažnu atveju visgi opozicinės jėgos buvo suskaldytos. 2006 m., kai opozicija skelbėsi esą siūlanti visuomenei balsuoti, mes matėme, kad tokio plataus masto palaikymo, kokį mes matome šiais mėnesiais ir šiomis savaitėmis Baltarusijoje, nebuvo“, – teigia EHU komunikacijos vadovas.

Dvi priežastys, kodėl gali užblokuot internetą

EHU komunikacijos vadovas M. Milta jau kurį laiką Baltarusijoje stebi rinkimų maratoną. Anot jo, žiniasklaidoje, viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose nėra jokios kitos naujienos, išskyrus rinkimai.

M. Milta sako, kad būtent temos eskalavimu šie rinkimai skiriasi nuo prieš tai buvusių: „Ar tai tam tikras baimės jausmas, nes reikia pripažinti, kad dabartinis šalies politinis režimas visgi pirmiausia laikosi ant baimės, ant tam tikro noro išgąsdinti žmones. Tai nuosekliai yra daroma, pirmiausia, jėgos struktūrų atstovų. Matosi, kad tos baimės pobūdis keičiasi. Žmonės, nepaisant to, kad savaime suprantama, jaučia tam tikra baimę, nes pastaruoju metu matoma vis daugiau ne tik Baltarusijos milicijos atstovų, bet ir kariškių gatvėse, kurie masiškai sulaiko žmones“, – pasakoja pašnekovas.

Jo teigimu, šeštadienį Minske buvo sulaikomi žmonės, kurie tiesiog plojo, signalizavo automobiliuose arba važiavo dviračiais ir norėjo išreikšti savo poziciją. Per visą šią savaitę, nepaisant iš ankstinių suderinimų, buvo atšaukti absoliučiai visi agitaciniai renginiai, kuriuos ketino surengti tiek S. Tichanovskaja, tiek kiti nepriklausomi kandidatai, sako M. Milta.

Be to, šeštadienį Baltarusijoje sulaikyta opozicijos kandidatės S. Tichanovskajos rinkimų kampanijos vadovė Marija Moroz. Buvo sulaikyta ir M. Kalesnikava, tačiau vėliau ji staiga buvo paleista, nes neva pareigūnai sumaišė ją su kažkuo kitu, o pati S. Tichanovskaja buvo priversta palikti savo butą Minske.

„Todėl natūralu, kad socialiniai tinklai yra pagrindinė terpė nepriklausomos informacijos platinimui. Tai yra ta erdvė, kurioje nuosekliai diskutuojama, dalijimąsi informacija. Deja, bet Baltarusijoje, galima teigti, kad nėra nei nepriklausomos televizijos, nei nepriklausomos spausdintos žiniasklaidos. Socialiniuose tinkluose informacija išlieka nepriklausoma, bet baimės nuotaikos taip pat išlieka. Baiminamasi, kad sekmadienį bus užblokuotas internetas. Jeigu ne visoje šalyje, tai bent jau Minske.

Apie tai daug kalbama, bet tam yra dvi labai aiškios priežastys: pirmiausia, valdžia yra nepatenkinta ir asmeniškai Lukašenka teigia, kad internetas yra pilnas dezinformacijos ir visa, kas ten skelbiama, yra netiesa. Antra ir svarbiausia priežastis – dvi labai ryškios iniciatyvos internete, kurios buvo įkurtos. Viena jų – „Balsas“, kuri leidžia baltarusiams registruotis ir sukurti alternatyvaus balsų skaičiavimo platformą. T. y. šią akimirką šioje platformoje yra užregistruota 1 mln. 82 tūkst. baltarusių, kurie yra pasiryžę, atėjus į apylinkes nufotografuoti savo biuletenius, įkelti juos į sistemą ir parodyti, kokie iš tikrųjų yra balsavimo rezultatai“, – pasakoja M. Milta.

Savo ruožtu antra platforma, kelianti nerimą valdžiai, – „Tauras“. Ji yra, anot M. Miltos, interaktyvaus pobūdžio realiu laiku veikianti sistema, kurioje baltarusiai gali pranešti apie pažeidimus apylinkėse ir kitur.

Verta paminėti, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, paprastai stebinti rinkimus Baltarusijoje, šiemet to nedarys, nes laiku negavo kvietimo. Be to, užsienio žiniasklaidos atstovams buvo uždrausta atvykti į šalį ir jiems nebuvo išduodamos akreditacijos.

„Tokiu būdu, galimybė stebėti rinkimus yra labai stipriai apribojama. Matėme nemažai pavyzdžių, kuomet rinkimų stebėtojai buvo verčiami išeiti iš apylinkių patalpų ir stebėti rinkimus iš lauko su žiūronais. Tai skamba tragikomiškai, bet tai yra dabartinė Baltarusija“, – teigia M. Milta.

Centrinė rinkimų komisija paskelbė, jog rinkėjų aktyvumas pasiekė eilinį rekordą – viršijo 40 proc. per iš ankstinį balsavimą, tačiau šie skaičiai, pabrėžia M. Milta, prieštarauja realiems duomenims. Anot jo, gaunama informacijos, kad tikrasis aktyvumas yra 8 kartus mažesnis.

„Išankstiniai balsavimai – galimybė režimui suklastoti rezultatus, tai buvo daroma nuosekliai nuo pat pirmų rinkimų po A. Lukašenkos atėjimo į valdžią. Tokia taktika yra ir toliau taikoma“, – tvirtina M. Milta.

Baltarusijoje – pagrindinė balsavimo diena prezidento rinkimuose, kuriuose 26 metus šaliai nepertraukiamai vadovavęs ir perrinkimo šeštai kadencijai siekiantis A. Lukašenka varžosi dėl posto su opozicijos kandidate S. Tichanovskaja ir dar keliais kandidatais.

Baltarusijos valdžia, artėjant balsavimui, ėmėsi griežtų veiksmų prieš opoziciją – buvo sulaikyta daugybė protestuotojų ir dalis siekusiųjų tapti kandidatais.