Pasaulyje

2020.08.08 09:06

Rinkimai Baltarusijoje: kaip Lukašenka laimėjo, laimėjo, laimėjo ir laimėjo

Tony Wesolowsky, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.08.08 09:06

1994 m. rinkimai, atvedę į valdžią Aliaksandrą Lukašenką, be jokios abejonės buvo pirmieji ir paskutiniai rinkimai šioje buvusioje Sovietų Sąjungos respublikoje, kurie bent iš dalies atitiko Vakarų standartus. Tiesą pasakius, JAV komisija pasveikino juos kaip „pirmą žingsnį labiau pliuralistinės demokratijos ir laisvos rinkos sistemos link“.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Tačiau vos atėjęs į valdžią, A. Lukašenka tvirtai suėmė valstybės valdymo vadžias į savo rankas ir pakoregavo rinkimų sistemą taip, kad visuose ketveriuose vėliau vykusiuose rinkimuose būtų garantuotas jo perrinkimas. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) siūlo visų iki šiol Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų pagrindinių įvykių apžvalgą.

1994 m.

1994 m. A. Lukašenka buvo 39 metų autsaideris, kolūkio pirmininkas, bandęs pateikti save kaip liaudies atstovą. Pirmuosiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose po Sovietų Sąjungos žlugimo A. Lukašenka pasisakė prieš Vyriausybės korupciją ir infliaciją. Jis laimėjo surinkęs maždaug 80 proc. rinkėjų balsų ir didžiule persvara nugalėjęs buvusį Ministrą Pirmininką Viačeslavą Kebičių.

„Tai buvo pirmieji visiškai demokratiški rinkimai Baltarusijoje“, – sakė Centrinės rinkimų komisijos vadovas Aliaksandras Abramovičius.

1994 m. liepą išplatinta JAV Saugumo ir bendradarbiavimo komisijos ataskaita buvo atsargiai optimistinė.

Pirmuosius prezidento rinkimus, surengtus vadovaujant A. Lukašenkai, lydėjo pranešimai apie balsų klastojimą.

„Tai, kad Baltarusijos rinkėjai atsisakė senosios nomenklatūrinės vadovybės, net ir pasirinkdami mažai žinomą A. Lukašenką, panašu, yra pirmasis žingsnis labiau pliuralistinės demokratijos ir laisvos rinkos sistemos link“, – rašoma atskaitoje.

Tačiau iš karto po rinkimų, ilgai negaišęs, A. Lukašenka ėmė naikinti dar dorai veikti nepradėjusias Baltarusijos demokratines institucijas. 1995 m. A. Lukašenka sušaukė referendumą, kuriame buvo sprendžiami keturi klausimai, įskaitant ir tai, ar rusų kalba turėtų tapti valstybine, ar turėtų būti priimti nauji valstybės simboliai, tarp kurių ir labai buvusios sovietinės respublikos atributiką primenanti vėliava, ar Baltarusija turėtų siekti glaudesnės ekonominės integracijos su Rusija ir ar turėtų būti priimtos konstitucijos pataisos, kurios leistų prezidentui lengviau paleisti parlamentą.

Parlamentas nesutiko su trimis iš keturių plebiscite keltų klausimų. Jo nariai užsibarikadavo parlamento pastate ir paskelbė bado streiką. Vėliau daugelis jų buvo sulaikyti, referendumas įvyko ir buvo patvirtintas.

Dar vienas panašus balsavimas, vykęs 1996 m., suteikė A. Lukašenkai teisę skirti ministrus ir šalies Konstitucinio teismo teisėjus, taip pat teisę leisti dekretus, nesitarus su parlamentu. Tuomet Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Viktaras Hančaras atsisakė patvirtinti rezultatus, remdamasis rinkimų procedūros pažeidimais. A. Lukašenka jį atleido, o rezultatai buvo patvirtinti.

2001 m.

Pirmuosius prezidento rinkimus, surengtus vadovaujant A. Lukašenkai, lydėjo pranešimai apie balsų klastojimą.

Praėjus vos 90 minučių po to, kai 2001 m. rugsėjo 9 d. užsidarė rinkimų apylinkės, A. Lukašenka paskelbė save nugalėtoju. Vėliau Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad A. Lukašenka surinko 75 proc. balsų, o jo artimiausias varžovas – profesinių sąjungų vadovas Vladimiras Hančarikas – tik 15 proc.

Oficialūs opozicijos atstovai teigė, kad už A. Lukašenką balsavo tik 47 proc. visų rinkėjų, lyginant su 41 proc. už V. Hančariką. Pagal Baltarusijos įstatymus, jei nė vienas iš kandidatų nesurenka daugiau kaip 50 proc. balsų, turi vykti antrasis rinkimų turas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinys Hansas-Georgas Wiekas teigė, kad A. Lukašenka naudojosi policija, siekdamas įbauginti oponentus ir manipuliavo žiniasklaida, kurią išimtinai kontroliuoja valstybė. ESBO taip pat kritikavo tai, kad tarp oficialių rinkimus stebėjusių asmenų nebuvo opozicijos atstovų.

Prieš 2006 m. kovo 19 d. rinkimus opozicija turėjo nemažai vilčių.

Likus keliems mėnesiams iki rinkimų, liepą, JAV valstybės departamentas teigė sulaukęs „patikimų“ tvirtinimų, kad A. Lukašenka ar jam artimi asmenys yra susiję su maždaug 30 opozicijos veikėjų dingimu.

Tarp dingusiųjų buvo ir pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai: buvęs Vidaus reikalų ministras Jurijus Zacharenka, buvęs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Viktaras Hančaras ir kažkada A. Lukašenkos asmeniniu operatoriumi dirbęs Dmitrijus Zavadskis.

Šie dingimai taip niekada ir nebuvo išaiškinti.

2006 m.

Prieš 2006 m. kovo 19 d. rinkimus opozicija turėjo nemažai vilčių.

Opozicija surengė neeilinį suvažiavimą, kurio metu kandidatu buvo išrinktas fizikos ir matematikos mokslų daktaras Aliaksandras Milinkevičius.

„Tai pirmas kartas per visą nepriklausomos Baltarusijos istoriją, kai visos demokratinės jėgos nepaisant [skirtingų] politinių pažiūrų, susivienijo, siekdamos į gera pakeisti situaciją Baltarusijoje“, – tuo metu RFE / RL sakė A. Milinkevičius.

A. Lukašenka išliko ramus ir 2005 m. lapkritį susirinkusiems į susitikimą viename iš Pietryčių Baltarusijos miestų sakė: „Ką gi jūs darysit? Jūs išrinksite mane“.

Tuo metu A. Lukašenkai jau turėjo nebebūti leidžiama dalyvauti rinkimuose, nes šalies Konstitucija numato tik dvi viena po kitos einančias prezidento kadencijas. Tačiau 2004 m. A. Lukašenka suorganizavo dar vieną referendumą – jau trečią – kad būtų atsisakyta kadencijų skaičiaus ribojimo. Remiantis oficialiai paskelbtais rezultatais, balsavusieji tam pritarė ir A. Lukašenkai nebeliko jokių kliūčių siekti trečiosios kadencijos.

Oficialūs tų metų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai skelbė, kad A. Lukašenka sutriuškino A. Milinkevičių, surinkdamas 84 proc. balsų, kai pastarasis tegavo 6 proc. Įtūžis dėl tokių skelbiamų rezultatų išsiliejo į masinius protestus Minsko gatvėse. Buvo sulaikyta šimtai opozicijos rėmėjų.

Analitikai tuo metu svarstė, kad galbūt A. Lukašenka paankstino rinkimus, kad opozicija neturėtų pakankamai laiko jiems pasirengti.

Šių rinkimų rezultatai buvo plačiai smerkiami ir užsienyje. Rinkimų eigą stebėję ESBO atstovai teigė, kad balsavimas neatitiko demokratinių standartų. Tas pats buvo pakartota ir Jungtinėse Valstijose. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Scottas McClellanas tuomet sakė: „Jungtinės Valstijos nepripažįsta šių rinkimų rezultatų. Remiame raginimus surengti naujus rinkimus“. Tokį patį raginimą pakartojo ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (PACE).

„Visas [balsų skaičiavimo] procesas nebuvo skaidrus, buvo vos keli iš tiesų nepriklausomi ar opoziciją atstovaujantys stebėtojai“, – kalbėjo tuometis PACE atstovas Baltarusijai Andresas Herkelis.

ES uždraudė A. Lukašenkai ir dar 30 aukštus postus užimančių jo aplinkos žmonių atvykti į valstybes nares. JAV iždas užblokavo asmeninį A. Lukašenkos ir kitų 15 aukšto rango pareigūnų turtą.

2010 m.

Tų metų rugsėjį savo atskiros nuomonės neturintis Baltarusijos parlamentas pritarė sprendimui surengti prezidento rinkimus gruodį, likus 3 mėnesiams iki oficialios A. Lukašenkos kadencijos pabaigos.

Analitikai tuo metu svarstė, kad galbūt A. Lukašenka paankstino rinkimus, kad opozicija neturėtų pakankamai laiko jiems pasirengti.

Balsavimas vyko išaugusios įtampos santykiuose su Maskva dėl siūlomos muitų sąjungos ir Minsko sprendimo suteikti prieglobstį nuverstam Kirgizijos prezidentui Kurmanbekui Bakijevui, nors Maskva tam nepritarė, akivaizdoje.

Net sklido kalbos, kad galbūt Kremlius bandys nuversti A. Lukašenką. Tų metų liepą Rusijos televizijos kanalas NTV parodė itin kritišką dokumentinį filmą apie Baltarusijos vadovą. „Krikštatėvis“ pavadintoje juostoje daugiausiai dėmesio buvo skiriama kelių gerai žinomų žmonių dingimui A. Lukašenkos prezidentavimo laikotarpiu.

Maždaug tuo pačiu metu „YouTube“ platformoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame neprisistatęs buvęs Rusijos saugumo pajėgų darbuotojas teigia, kad tuo metu Rusijos Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Vladimiras Putinas planavo A. Lukašenkos nužudymą.

Gruodžio 19 d. vykusių rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų. Andrejus Sanikovas – sėkmingiausias iš likusių devynių kandidatų – turėjo pasitenkinti 2,5 proc.

Akivaizdžiai siekdamas užsitarnauti Vakarų prielankumą, rugsėjį, likus dviem mėnesiams iki rinkimų, A. Lukašenka paleido šešis politinius kalinius.

Rugsėjį A. Sanikovo spaudos sekretorius Alehas Biabeninas buvo rastas pasikoręs savo bute. A. Biabeninas buvo opozicijos naujienų portalo „Charter 97“ bendraįkūrėjas ir vadovas. Valdžia paskelbė, kad tai buvo savižudybė, tačiau A. Sanikovas šiomis išvadomis viešai suabejojo.

Rinkimai baigėsi masiniais protestais ir kaltinimais rezultatų klastojimu. Vienas iš kandidatų į prezidentus 64 metų Vladimiras Nekliajevas buvo sulaikytas tuomet, kai protestų metu saugumo tarnybų darbuotojų sumuštas iki sąmonės netekimo gydėsi ligoninėje. Tuo metu buvo sulaikyta daugiau kaip 600 asmenų, įskaitant ir septynis kandidatus į prezidento postą.

Šie įvykiai sukėlė Vakarų nepasitenkinimą. JAV prezidento Baracko Obamos atstovas spaudai Robertas Gibbsas teigė, kad Jungtinės Valstijos „griežtai smerkia Baltarusijos Vyriausybės veiksmus, kurių ji ėmėsi, bandydama nuslopinti demokratinius procesus“. Vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Catherine Ashton paragino režimą „nedelsiant paleisti opozicijos lyderius“.

Po rinkimų Jungtinės Valstijos ir ES sugriežtino sankcijas Baltarusijos vadovybei. ES vėl grąžino draudimą A. Lukašenkai atvykti į bet kurią bendrijos šalį bei įšaldė jo turtą, o JAV įvedė griežtesnę finansinę kontrolę ir išplėtė atvykimo į šalį draudimą, pritaikydama jį ir keliems aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley 2011 m. sausio mėnesį išplatintame pranešime teigia, kad „neproporcingas jėgos naudojimas ir šimtų demonstrantų sulaikymas verčia Jungtines Valstijas ir likusią tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų“.

2015 m.

Rinkimai vyko praėjus kiek daugiau nei metams nuo tada, kai Rusija nelegaliai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmė pinigais, ginklais bei kariais remti Rytų Ukrainos Donbaso separatistus. Ekspertų teigimu, įvykiai Ukrainoje ir augantis nerimas dėl Baltarusijos teritorinio vientisumo privertė A. Lukašenką iš naujo įvertinti ryšius su Rusija. ES ir Vašingtonas taip pat peržiūrėjo santykių su Baltarusija strategiją ir nusprendė verčiau rinktis bendravimą nei izoliaciją.

Akivaizdžiai siekdamas užsitarnauti Vakarų prielankumą, rugsėjį, likus dviem mėnesiams iki rinkimų, A. Lukašenka paleido šešis politinius kalinius, įskaitant ir Mikolajų Statkevičių, įkalintą kartu su devyniais kitais opozicijos veikėjais po to, kai varžėsi su A. Lukašenka 2010 m. prezidento rinkimuose. 2011 m. gegužį M. Statkevčius buvo apkaltintas masinių protestų organizavimu ir nubaustas šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

Rugsėjo 15 d. opozicijos aktyvistas Viačeslavas Siučykas grįžo į Baltarusiją po penkerius metus trukusios savanoriškos tremties Ukrainoje teigdamas, kad, jo manymu, „atėjo laikas“ grįžti.

Po rinkimų Jungtinės Valstijos ir ES suspendavo didesnę dalį Baltarusijai taikytų sankcijų.

Nepaisant įvairių daug žadančių veiksnių, spalio 11 d. vykę rinkimai mažai kuo skyrėsi nuo ankstesnių A. Lukašenkos perrinkimų. Baltarusijos lyderis buvo paskelbtas nugalėtoju dar vienu triuškinančiu rezultatu – 80 proc. visų rinkėjų balsų. Nė viena skitas kandidatas neperžengė 5 proc. žymos.

ESBO skundėsi, kad balsų skaičiavime pastebėta „rimtų problemų“. Rinkimuose nedalyvavo nė vienas patyręs opozicijos lyderis, nes jiems nebuvo leista įregistruoti savo kandidatūros.

Baltarusijos žmogaus teisių stebėjimo grupė taip pat teigė, kad rinkimai toli gražu neatitiko demokratinių standartų. Organizaciją „Žmogaus teisių gynėjai už laisvus rinkimus“ atstovaujantis Alehas Hulakas kritikavo „masinį išankstinį balsavimą“ ir „neskaidrų balsų skaičiavimą“.

Po rinkimų vėl kilo protestų, tačiau 2010 m. masto jie nepasiekė. Tais metais Nobelio literatūros premiją pelniusi rašytoja Svetlana Aleksijevič prieš balsavimą įspėjo, kad jos tėvynėje įsivyravusi „švelni diktatūra“.

Po rinkimų Jungtinės Valstijos ir ES suspendavo didesnę dalį Baltarusijai taikytų sankcijų.

Tuometė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini teigė, kad ES įžvelgia „pozityvių poslinkių“ Baltarusijoje.