Japonija mini 75-ąsias Hirošimos ir Nagasakio atominio bombardavimo metines. Dauguma katastrofas menančių vietos gyventojų jau įkopę į 9 dešimtį, tačiau iki šiol kalba apie patirtą siaubą ir ragina pasaulio valstybes atsisakyti branduolinių ginklų.
Prieš 75-erius metus Hirošimoje griuvo ne tik pastatai, bet ir žmonių likimai.
Amerikiečių numesta atominė bomba pražudė 140 tūkstančių gyventojų. Netrukus dėl patirtos radiacijos mirė dešimtys tūkstančių.
Po trijų dienų surengta dar viena ataka – Nagasakyje. Ten užgeso apie 75 tūkstančius gyvybių.
Vašingtono atakos privertė Japoniją kapituliuoti Antrajame pasauliname kare.
Miestai iš griuvėsių pakilo, tačiau ataką išgyvenusių randai tebėra ryškūs.
Šiandien dar 136 tūkstančiai žmonių gali papasakoti apie patirtą košmarą. Vidutinis jų amžius – 83-eji. Dauguma išgyvenusiųjų buriasi į bendruomenes, agituojančias kovoti prieš branduolinius ginklus.
„Jeigu mes nebekalbėsime, bombardavimas bus pamirštas, tarsi niekada nė nebūtų įvykęs. Todėl privalome užrašyti istoriją, žmonių liudijimus. Kai žmonės apie tai nebekalba ir tik giria branduolinius ginklus, kaip atgrasymo priemonę, privalome prabilti ir pasakyti, kad su tuo nesutinkame“, – pabrėžia ataką Hirošimoje išgyvenęs Jiro Hamasumi.
Jiro Hamasumis – vienas jauniausių ataką išgyvenusių japonų. Ant Hirošimos numetus atominę bombą – iki jo gimimo buvo likę trys mėnesiai. Vyras tėvo taip ir nesutiko – šis dirbo už kelių šimtų metrų nuo sprogimo epicentro, tad žuvo iš karto.
Terumi Tanaka 1945-ųjų rugpjūčio 9 taip pat atsimena itin ryškiai. Tada trylikametis Ngasakyje savo namuose skaitė knygą. Staiga viskas nutvisko balta spalva.
„Supratau, kad tai – kažkas baisaus. Nubėgau žemyn, atsitūpiau, užsidengiau ausis, užmerkiau akis. Atsidūręs ant žemės praradau sąmonę“, – pasakoja T. Tanaka.
Branduolinio ginklo atakos siaubas truko kelias dienas – į su žeme sulygintą miestą gelbėtojai atvyko ne iš karto.
„Apdegusiuose griuvėsiuose buvo matyti figūros, primenančios žmones, arba išbarstyti kaulai. Gelbėtojai pasirodė tik po trijų dienų, todėl žmonės negalėję judėti dėl sužeidimų, stiprių apdegimų, tiesiog gulėjo ant žemės“, – skaudžiai prisiminimais dalinasi japonas.
Branduolinę ataką išgyvenusieji tikina, kad žmonija savo kailiu patyrė atominio karo pasekmes, tačiau branduolinis nusiginklavimas vyksta itin lėtai.
Dalis valstybių branduolinį arsenalą tik didina.
Nuo Antrojo pasaulinio karo, nė viena šalis puldama kitą – nepanaudojo atominio ginklo. Tačiau jį turi bent 9 valstybės.
Ginklų kontrolės asociacija skaičiuoja, kad pasaulyje yra apie 14 tūkstančių branduolinių ginklų. Trečdalis jų galėtų būti nedelsiant panaudoti kare.
