Pasaulyje

2020.07.31 21:36

Pamirštas genocidas? Kol pasaulis kovoja su pandemija, represijos Azijoje tęsiasi – ragina pasisakyti ir Lietuvą

Karina Urbanavičiūtė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.31 21:36

Rugpjūtį sukaks treji metai, kai tęsiasi islamą išpažįstančios etninės rohinjų mažumos persekiojimas Mianmare. Jungtinės Tautos įspėja, kad kol pasaulis susitelkęs ties koronaviruso pandemija, Mianmaro kariuomenė engia rohinjus, o stebėtojai su nerimu laukia lapkritį įvyksiančių rinkimų šalyje.

Beveik 55 mln. gyventojų turinčiame Mianmare, anksčiau vadintame Birma, yra daugiau kaip milijonas rohinjų, tarptautinių organizacijų vadinamų labiausiai persekiojama tauta žemėje. Ataskaitose apie trejus metus vykstančius prievartos mastus pateikiami duomenys žmogaus teisių stebėtojams kelia nerimą – žudynės, moterų prievartavimas, gyvenviečių deginimas, neteisėti įkalinimai, vergovė, taip pat ir seksualinė.

„Human Rights Watch“ Azijos ekspertas Phillas Robertsonas LRT RADIJUI sako, kad daugiau kaip milijonas rohinjų turėjo trauktis į kaimyninį Bangladešą ir dabar gyvena pabėgėlių stovyklose, o 400 tūkst. perkeltų asmenų kalinami stovyklose šalies viduje arba gyvena izoliuotuose kaimuose Rakhine`o valstijoje.

Bangladešo gyventojai taip pat sako, kad pabėgėliams gali suteikti tik ribotą pagalbą.

„Deja, kai COVID-19 yra dėmesio centre, didžioji dalis valstybių yra užsiėmusios krizės suvaldymu. Pamiršti tokias mažumas kaip rohinjai yra labai lengva, įvairios nevyriausybinės organizacijos ir žmogaus teisių agentūros negali patekti į stovyklas ir suteikti pagalbą.

Bangladešo Vyriausybė išjungė internetą tose stovyklose, todėl jose esantys rohinjai beveik negauna informacijos apie koronavirusą. Dabar Bangladešo valdžia lėtai, bet užtikrinai stato spygliuotos vielos sieną aplink šias stovyklas – pabėgėliai bus dar labiau izoliuoti, sumažės jų viltys užsitikrinti orų gyvenimą, užsitikrinti savo šeimos gerovę“, – pasakojo žmogaus teisių ekspertas P. Robertsonas.

Bangladešo gyventojai taip pat sako, kad pabėgėliams gali suteikti tik ribotą pagalbą.

„Iš pradžių pradėjome jiems, nes esame tos pačios musulmonų bendruomenės nariai. Girdėjome, kad jie čia liks 2 ar 3 mėnesiams, bet dabar sakoma, kad rohinjai, kurie vis dar yra Mianmare, toliau keliaus čia. Jeigu tai tęsis, patys turėsime palikti savo namus“, – agentūrai AFP sakė ūkininkas Mahommadas.

Atstovaudama tarptautinei bendruomenei Gambija praėjusių metų pabaigoje padavė Mianmarą į Tarptautinį Teisingumo Teisą, kuris šį sausį paskelbė, jog Vyriausybė turi imtis priemonių, kad užkirstų kelią genocidui šalyje. Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas Justinas Žilinskas sako, kad pirmoji Mianmaro parengta atasktaita apie šių priemonių taikymą turėtų pasirodyti netrukus.

J. Žilinskas aiškina, kad rohinjai nėra vertinami palankiai dėl istorinių ir religinių priežasčių.

„Kai teismas priima sprendimą, tada klausimas, kaip jį įgyvendinti, nes tarptautinė teisė remiasi principu „visi yra lygūs“ – nėra vadinamojo „pasaulio policininko“, o jeigu atsiranda, tada kyla pyktis, kodėl „pasaulio policininkas“ atsirado. Dėl to dažniausiai tarptautiniai sprendimai yra įgyvendinami bendromis pastangomis. Rohinjų situacija iš dalies yra ir geopolitinės padėties įkaitas – tai nėra tas karštasis taškas, kuris galėtų labai išbalansuoti pasaulio saugumą, tada ir reakcija būna ne tokia intensyvi. (...)

Tarptautinis teisingumo teismas, pradėjęs svarstyti šitą bylą, paskyrė vadinamąsias apsaugos priemones, Mianmaro Vyriausybė buvo įpareigota nevykdyti pažeidimų prieš rohinjus. Dabar yra laukiama pirmosios ataskaitos – ką padarė ir kas toje ataskaitoje atsispindės“, – aiškina J. Žilinskas.

Prieš trejus metus tarptautinė bendruomenė pasmerkė smurto protrūkį Mianmare, tačiau situacija šalyje negerėja. Anot P. Robinsono, taip yra todėl, kad trūksta vietinės valdžios ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo.

Situacija Mianmare pastaruoju metu sulaukia dėmesio ir dėl to, kad lapkritį ten vyks parlamento rinkimai – antrą kartą po to, kai šalyje buvo atkurta demokratija. Vis dėlto rohinjai negalės pasinaudoti balso teise – Mianmaro valdžia nuo 1982-ųjų palaipsniui mažino ir rohinjų populiaciją, ir pilietines teises, įskaitant pilietybę.

Tai yra antrieji formaliai demokratiniai rinkimai Mianmaro istorijoje, tačiau ekspertai numano, kad nebus išvengta pažeidimų. Dėl nesibaigiančių susidūrimų su kariuomene kai kuriose teritorijose rinkimai gali apskritai neįvykti.

J. Žilinskas aiškina, kad rohinjai nėra vertinami palankiai dėl istorinių ir religinių priežasčių.

„Šitas rinkimų klausimas įdomus keliais aspektais. Pirmiausia, kaip pasisuks politinė situacija, antras dalykas – ar tos jėgos bus palankios šios krizės sprendimui ar ji toliau bus gilinama. (...) Konfliktas tarp rohinjų ir kitos Mianmaro dalies yra labai gilių šaknų, kurios yra religinės – rohinjai yra musulmonai, o pagrindinė religija Mianmare yra budizmas, esama ir induizmo.

Dabar apskritai pastebimas religijos sekėjų radikalėjimo laikotarpis. Ir vėlgi yra Antrojo pasaulinio karo patirtis – rohinjai rėmė vieną pusę, budistai – kitą. Gijos eina į kitus įvykius ir iš esmės tai formuoja priešiškumo komponentą, kuriuo rinkimuose visada labai lengva pasinaudoti“, – sako J. Žilinskas.

Šiuo metu valdžioje esančiai Nacionalinei demorkatijos lygai vadovaujanti Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi yra palaikoma daugumos Mianmaro gyventojų.

„Ji pasirinko atpirkimo ožį, kurį labai lengva spausti ir taip sulaukti plojimų iš visuomenės. Mes tikėjomės, kad ji palaikys etnines mažumas ir žmogaus teises, tačiau vietoje to, ji veikia prieš rohinjus, kad jie ir toliau neturėtų pilietybės, ir toliau liktų tose stovyklose arba paliktų šalį. Iš esmės ji dengia Mianmaro kariuomenę, kurios rankos suteptos krauju“, – teigia P. Robertsonas.

Tai yra antrieji formaliai demokratiniai rinkimai Mianmaro istorijoje, tačiau ekspertai numano, kad nebus išvengta pažeidimų. Dėl nesibaigiančių susidūrimų su kariuomene kai kuriose teritorijose rinkimai gali apskritai neįvykti.

„Net jei visi galėtų balsuoti, problemos išlieka, nes ketvirtadalis vietų parlamente yra numatyta kariuomenės vadams – tokia yra 2008 m. priimtoje Konstitucijoje nustatyta kvota. Todėl rinkimai nepagerins rohinjų situacijos, jie vis dar yra atskirti, jų teisės yra pažeidžiamos. Kol kas tik tarptautinė bendruomenė stoja jų pusėn. Svarbu, kad spaudimas Mianmaro valdžiai nenutrūktų ir kad rohinjai sulauktų iš viso pasaulio.

Pavyzdžiui, Lietuva taip pat galėtų pasisakyti, nepaisant to, kad Mianmaras yra toli, demokratinių valstybių balsas yra svarbus ten gyvenantiems žmonėms ir gali padėti juos apginti“, – įsitikinęs „Human Rights Watch“ Azijos ekspertas P. Robertsonas.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.