Vos prieš keletą mėnesių ji buvo du vaikus auginanti ir savo vyro – tiesmuko, ambicijų prezidentu tapti neslepiančio vaizdaraštininko, keliavusio po Baltarusiją ir agitavusio prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, – šešėlyje gyvenanti namų šeimininkė
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šiandien Svetlana Tichanovskaja yra kandidatė tapti šalies prezidente vietoje savo vyro Sergejaus Tichanovskio, kuris buvo pasiųstas į kalėjimą, jo paties ir jo šalininkų žodžiais tariant, siekiant nutildyti ir neleisti išversti iš posto nuo 1994 m. šaliai vadovaujančio 65 metų A. Lukašenkos.
Netikėtai kandidate tapusi S. Tichanovskaja staiga atsidūrė ant naujos moterų politikių bangos keteros, kuri, kaip pastaruoju metu patiki vis daugiau baltarusių, gali virsti demokratinių permainų potvyniu šioje 9,5 mln. gyventojų turinčioje Rytų Europos šalyje.
Naujokė politikoje 38 metų S. Tichanovskaja suvienijo jėgas su dar dviem moterimis, vadovavusiomis kitų dviejų kandidatų, kuriems, kaip patys teigia, dėl nepagrįstų priežasčių nebuvo leista dalyvauti rugpjūčio 9 d. įvyksiančiuose rinkimuose, kampanijoms.
Liepos 19 d. S. Tichanovskaja kalbėjo tūkstančiams susirinkusių į mitingą Minsko centre ir netoliese esančiame sostinės priemiestyje, palaikoma Veronikos Cepkalos, vadovavusios savo vyro buvusio Baltarusijos ambasadoriaus Vašingtone ir Aukštųjų technologijų parko Minske įkūrėjo Valerijaus Cepkalos rinkiminei kampanijai, ir Marijos Kolesnikovos, vadovavusios buvusio Rusijai priklausančio banko „Belgazprombank“ valdybos pirmininko Viktoro Babarykos rinkiminei kampanijai.
V. Cepkala ir V. Babaryka visuotinai buvo pripažįstami rimčiausiais A. Lukašenkos konkurentais. V. Babarykai ne tik nebuvo leista kandidatuoti į prezidentus – sulaukęs, kaip jo rėmėjai teigia, politiškai motyvuotų kaltinimų lėšų iššvaistymu, jis atsidūrė už grotų. Valdžia perėmė „Belgazprombank“ kontrolę.
Suteikia naujos vilties
Nepaisant dominavimo visuose valdžios ešelonuose, A. Lukašenka šiuo metu susiduria su bene didžiausiu iššūkiu per visą daugiau kaip ketvirtį amžiaus trukusį valdymo laikotarpį. Pasitikėjimas autoritariniu prezidentu smuko po to, kai jis bandė sumenkinti koronaviruso pandemijos grėsmę, vadindamas tai tiesiog „psichoze“, kurią galima nesunkiai pagydyti degtine, pasivažinėjimu traktoriumi ar apsilankymu pirtyje. Infekcijai sparčiai plintant, ekonomika ėmė buksuoti – Pasaulio bankas prognozuoja, kad šiais metais ji susitrauks net 4 proc.
Baltarusiai pašaipiai A. Lukašenką pravardžiuoja „Trijų procentų Saša“, turėdami mintyje itin žemus prezidento reitingus visuomenės nuomonės apklausose. Kol dar buvo laisvėje, S. Tichanovskis kvietė į mitingus šlepetėmis ginkluotus baltarusius, kurie grasinosi pritrėkšti „tarakonu“ vadinamą A. Lukašenką. S. Tichanovskio „YouTube“ kanalą „Šalis gyvenimui“, per kurį jis stengiasi atskleisti kyšininkavimo ir korupcijos apraiškas šalyje, prenumeruoja apie 200 tūkst. žmonių.
Anot baltarusių žurnalisto Artiomo Šraibmano, tai, kad visuomenės nusivylimui augant, S. Tichanovskaja suvienijo jėgas su V. Cepkala ir M. Kolesnikova, ne tik signalizuoja apie augančią moterų įtaką Baltarusijos politikoje, bet ir suteikia naujos vilties.
„Tai labai svarbus, simbolinis žingsnis, nes jis siunčia tam tikrą pozityvų signalą šių kandidatų rėmėjams ir visam protestuojančiam elektoratui po represijų bangos, kuri daugeliui atnešė dar didesnį nusivylimą, – liepos 16 d. ji sakė leidiniui „Current Time“. – Grįžo entuziazmas, užsidegimas, pozityvumas, konstruktyvi darbotvarkė.“
Šeima, seksualiniai grasinimai
Dviejų moterų pavardės rugpjūčio 9 d. rinkimų biuleteniuose ir aktyvus kitų moterų dalyvavimas kampanijoje privertė A. Lukašenką griebtis griežtos kritikos moterų atžvilgiu. Jis teigia, kad jos nėra tinkamos aukščiausiam postui valstybėje ir siūlo nuo šiol įvesti privalomą reikalavimą būsimiems prezidentams būti tarnavus kariuomenėje – Baltarusijoje tai įprasta beveik vien vyrams.
Be to, kad išplūdo moteris, A. Lukašenka prieš jas ėmėsi ir kur kas bjauresnių metodų, jo nuomone, turėsiančių atgrasyti nuo dalyvavimo vis labiau stiprėjančiame Baltarusijos opozicijos judėjime.
Anot „Amnesty International“ atstovų, valdžia grasinasi imtis konkrečiai prieš moteris nukreiptų represijų, įskaitant vaikų atėmimą ir apgyvendinimą valstybinėse įstaigose bei grasinimus seksualine prievarta.
„Siekdama bet kokiais būdais nutildyti politinius oponentus ir užgniaužti bet kokia forma išsakomą kitokią nuomonę, Baltarusijos valdžia pasitelkia mizoginija persmelktus metodus, – sako „Amnesty International“ direktorė Rytų Europai ir Vidurinei Azijai Marie Struthers. – Ji specialiai taikosi į politikoje dalyvaujančias moteris ar politinių aktyvistų šeimos nares, naudoja atvirą diskriminaciją, grasina seksualiniu smurtu.“
Kaip liepos 20 d. sakė opozicijos tinklalapio „Charter 97“ vyriausioji redaktorė Natalija Radzina, sulaukusi grasinimų, kad nepasitraukus iš rinkiminės kampanijos, vaikai bus atimti, S. Tichanovskaja savo atžalas išsiuntė į užsienį, į neįvardijamą Europos Sąjungos šalį.
„Išvežėme vaikus, nes jai buvo nedviprasmiškai grasinama, – aiškina N. Radzina „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše. – Buvo grasinama, kad ją areštuos, o vaikus paims.“
Baltarusijos naujienų portalas „tut.by“ cituoja S. Tichanovskają, kuri teigia, kad jos ketverių metų dukra ir dešimties metų sūnus yra „saugioje vietoje“.
Kandidate prezidento rinkimuose moteris netikėtai tapo birželio 19 d., kai Centrinė rinkimų komisija patvirtino jos prašymą leisti rinkti parašus, reikalingus, kad pretendento pavardė atsidurtų ant rinkimų biuletenio. Tai įvyko praėjus keturioms dienoms po to, kai ta pati komisija atmetė kalėjime už nesankcionuotų mitingų kartu su rėmėjais organizavimą sėdinčio S. Tichanovskajos vyro tokio paties pobūdžio prašymą. Kaip praneša „Human Rights Watch“ atstovai, visa tai vyko tuo metu, kai buvo sulaikyta daugiau kaip 120 taikių protestuotojų.
Iš pradžių S. Tichanovskaja dvejojo dėl dalyvavimo rinkimuose – birželį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, tramdydama ašaras, pasakojo sulaukusi anonimo, grasinusio atimti vaikus, jei moteris nepasitrauks iš prezidento rinkimų kampanijos, skambučio.
Remiantis Baltarusijos NVO „Viasna“ („Pavasaris“) skaičiavimais, rinkimų kampanijos metu policija sulaikė apie 1 140 asmenų.
A. Lukašenka protestuotojus palygino su nusikaltėlių gaujomis, apkaltino išorės priešus, tarp kurių Rusija, Lenkija ir Vakarai, kurstant nesantaiką, ir pareiškė, kad Baltarusijoje nepasikartos 2014 m. Ukrainoje įvykęs Euromaidanas, kurio metu masiniais protestais buvo nuverstas Rusijos remiamas prezidentas.
Vieninga opozicija
RFE / RL ir VOA („Voice of America“) įsteigtam rusų kalba transliuojančiam kanalui „Current Time“ S. Tichanovskaja sakė, kad, suvienijusi jėgas su M. Kolesnikova ir V. Cepkala, ji įgijo daugiau pasitikėjimo ir energijos.
„Visos kampanijos metu buvo akimirkų, kai norėjau pasiduoti, nes buvo labai sunku tiek morališkai, tiek fiziškai, – kalbėjo ji. – Manau, kad stengsiuosi iš visų jėgų, tačiau nesu tikra, ar tam tikromis aplinkybėmis nepasiduosiu. Žinoma, dabar sulaukiau kolegių palaikymo. Tikiuosi, kad jų palaikoma, su jų pagalba tęsiu tai, ką pradėjau. Ir kad šias pastangas vainikuos pergalė.“
V. Cepkala teigia, kad ji ir M. Kolesnikova gali pasiūlyti S. Tichanovskajai sukauptą politinę patirtį. „Patirtį ir išteklius, nes mes... turime pilnai suformuotą [rinkiminį] štabą. Turime komandą žmonių, pasiruošusių dirbti kartu ir siekti bendro tikslo“, – liepos 17 d. komentuodama situaciją kalbėjo V. Cepkala ir pridūrė, kad jie taip pat turi ir teisininkų komandą, kuri galėtų būti naudinga S. Tichanovskajai kampanijos metu.
M. Kolesnikova teigė, kad moterys žengia pirmyn, nepaisydamos A. Lukašenkos pastangų jas sulaikyti.
„Baltarusijoje 55 proc. balso teisę turinčių asmenų yra moterys, o tai – daugiau nei pusė, – sakė ji, kalbėdama su „Current Time“. – Tai reiškia, kad mūsų balsas turi būti išgirstas. Tokiu būdu jie mus bando išstumti iš politinio proceso.“
Minske gyvenantis politologas Valerijus Karbalevičius teigia, kad sujungti kampanijas greičiausia buvo lengviau nei sujungti elektoratą. „Štai čia įžvelgiu konkrečią problemą, nes Svetlanos ir Sergejaus Tichanovskių rėmėjai labai skiriasi nuo Viktoro Babarykos ar Valerijaus Cepkalos rėmėjų“, – aiškino jis „Current Time“ žurnalistams.
S. Tichanovskaja yra sakiusi, kad jei būtų išrinkta, nurodytų suorganizuoti pakartotinius rinkimus, kuriuose galėtų dalyvauti visi iš šios rinkiminės kampanijos pašalinti kandidatai. „Tai būtų racionalus sprendimas, kurį paremtų ir V. Babarykos ir V. Cepkalos rėmėjai“, – teigia V. Karbalevičius, o raginimas suorganizuoti „sąžiningus“ rinkimus yra vienas iš punktų liepos 16 d. paskelbtame bendrame S. Tichanovskajos, V. Babarykos ir V. Cepkalos pareiškime.
Ar gali moteris vadovauti?
Baltarusių rašytoja ir žurnalistė Julija Černiavskaja S. Tichanovskają, o taip pat ir M. Kolesnikovą bei V. Cepkalą, priskiria naujajai Baltarusijos moterų kartai.
Anksčiau moterys „buvo visuomet verčiamos veikti pagal vyrų sukurtas taisykles, nes politiniuose scenarijuose jų dalyvavimas nebuvo numatytas; jų struktūra buvo pakankamai asimetriška“, – RFE / RL Baltarusijos tarnybai aiškino Julija Černiavskaja. Tačiau šiandien toms moterims „pavyko pasiekti tai, kas nepavyko vyrams, net ir turėjusiems pačių kilniausių tikslų“.
Baltarusijos moterų teisių aktyvistė Nina Stužynskaja teigia, kad moterys seniai turėjo imtis vadovaujančio vaidmens Baltarusijos politikoje.
„Aš manau, kad Baltarusijos visuomenė jau seniai pribrendo turėti moterį vadovaujančioje pozicijoje, – sakė ji, kalbėdama su RFE / RL. – Ir nors iki šiol moterys atliko tik antraplanį vaidmenį, jos labai daug nuveikė, kad įrodytų, jog politikoje būtinas stiprus moteriškas komponentas. Tai, kad šios moterys pasirodė viešoje politinėje arenoje, yra tiesiog puiku; tai suteikia vilties ir optimizmo.“
S. Tichanovskaja nėra vienintelė moteris, kandidatuojanti į prezidento postą. Rinkimų biuletenyje įrašyta ir 2016–2016 m. opoziciją parlamente atstovavusios Hannos Kanapackajos pavardė. Nepaisant jos sąžiningo darbo opozicijoje, daugelis analitikų H. Kanapackają vertina kaip grynai techninę kandidatę.
V. Karbalevičius įsitikinęs, kad A. Lukašenka leido S. Tichanovskajai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje tik dėl to, kad paskaičiavo, jog ji nekelia jokios grėsmės. „A. Lukašenka nežiūri į ją kaip į varžovę, nemato joje jokio pavojaus, – sako politologas. – Jis mano, kad jei baltarusiai bus priversti rinktis tarp namų šeimininkės ir... išmintingesnio, labiau patyrusio politiko, net ir tie, kurie jį vertina skeptiškai, rinksis jį.“
Anot Švedijoje gyvenančios baltarusių analitikės Alesios Rudnik, gali būti, kad jis apsiskaičiavo – S. Tichanovskaja gali kelti grėsmę, nes dėl gerokai smukusio reitingo A. Lukašenka yra pažeidžiamas.
„Didelė dalis baltarusių yra pasiruošę balsuoti už bet ką, tik ne A. Lukašenką“, – teigia A. Rudnik el. laišku RFE / RL atsiųstame komentare.T
