Naujoji pandemija gali paveikti JAV prezidento populiarumą ir rinkimų eigą, o demokratai, atrodo, žūtbūt nori jį įveikti – kaip mokslininkai COVID-19. Kol Amerika aktyviai ruošiasi 2020-ųjų prezidento rinkimams, svarstoma, kuris kandidatas būtų palankiausias Baltijos šalims.
„Turime įveikti Donaldą Trumpą“, – atrodo, šis pareiškimas labai gerai įrėmina JAV demokratų partijos kandidatų į prezidentus kovą. Laimėjęs pirminius rinkimus keturiose iš šešių „superantradienį“ balsavusių valstijų, vienas iš kandidatų Joe Bidenas pareiškė, kad jį su kitu kandidatu – Bernie Sandersu – sieja būtent šis „bendras tikslas“. Tačiau toli gražu ne visi rinkėjai patenkinti.
„Viskas, ką jie sako, – „norime įveikti Trumpą“. Aš esu respublikonė, todėl balsuosiu už Trumpą, bet kaip rinkėja norėčiau išgirsti konkrečius tikslus, ką jie žada padaryti, o ne tik tai“, – LRT.lt žurnalistei lankantis Amerikoje pareiškė viena JAV respublikonų rinkėja.
Vis dėlto D. Trumpas turėtų baimintis ne tik J. Bideno ar B. Sanderso. Susidūrimas su viena didžiausių jo politinės karjeros grėsmių – koronaviruso pandemija – gali būti rimtas smūgis ne tik ekonomikai, bet ir jo perrinkimo perspektyvoms, o pats virusas gali būti tas „juodasis arkliukas“, kuris įveiks JAV vadovą.
„Manau, kad D. Trumpui pakenkti labiau gali tai, kad jo pradinė reakcija į virusą buvo labai neprofesionali. Tačiau panašu, kad ir ekonominės, finansų krizės taip pat neišvengsime: šiandien (antradienį – LRT.lt) „Wall Street“ akcijos patyrė didžiausią kritimą per kelis dešimtmečius. Na, D. Trumpas yra mažiausią politinę patirtį turintis prezidentas JAV istorijoje, tad jo tolesnis likimas priklausys nuo to, ar jis sugebės pademonstruoti lyderystę ir kompetenciją šioje kritinėje situacijoje“, – LRT.lt sako Kolorado universiteto lyginamosios politikos mokslų doktorantė Marija Sajekaitė.
Kas visgi turi šansų įveikti D. Trumpą?
Respublikonas D. Trumpas siekia būti perrinktas, o demokratai žūtbūt nori tam užkirsti kelią. Dar neaišku, ką jie iškels savo kandidatu, tačiau kas turi didžiausius šansus laimėti demokratų rinkimus ir stoti į kovą su dabartiniu JAV šeimininku? LRT.lt kalbinti politikos ekspertai vieningai iškelia vieną kandidatą.
„Panašu, kad geriausius šansus tapti demokratų partijos kandidatu į prezidento postą turi buvęs JAV viceprezidentas J. Bidenas. Remiantis visais požymiais, D. Trumpo administracija labiausiai bijo J. Bideno ir praėjusiais metais nuėjo nepaprastai ilgą kelią bandydama jį susilpninti, kritikuodama verslo ryšius, kurių jo sūnus Hunteris Bidenas turėjo Ukrainoje 2014 m. pradžioje.
Jei kalbėtume apie Bideno galimybę nugalėti Trumpą – taip, jis tikrai turi šansą. Visoje šalyje vykusios apklausos rodo, kad jeigu rinkimai vyktų dabar, Bidenas nugalėtų Trumpą. Tai reiškia, kad lapkričio mėn. vyksiantys rinkimai yra laisvi ir sąžiningi“, – LRT.lt komentavo Jeilio universiteto Baltijos tyrimų koordinatorius ir Naujojo Haveno universiteto istorijos profesorius Bradley Woodworthas.
„Jeigu reikėtų rinktis, sakyčiau, kad J. Bidenas turi daugiau šansų įveikti D. Trumpą negu B. Sandersas. Nors partine tapatybe grįstas balsavimas JAV yra be galo stiprus, tikėtina, kad į J. Bideno pusę pereitų nemažai respublikonų rinkėjų, manančių, kad D. Trumpui trūksta kompetencijos valdyti šalį. J. Bidenas atstovauja ir ideologiškai konservatyvesniems demokratų rinkėjams, kuriuos dažnai besipoliarizuojantis politinis elitas yra linkęs užmiršti. Iš kitos pusės, iki pastarųjų dienų JAV ekonomika stabiliai augo nuo 1,6 proc. 2016 m. iki beveik 3 proc. 2018 m. (2019 m. šiek tiek krito). Vadinamasis sociotropinis balsavimas, kai rinkėjai nuopelnus už ekonomikos augimą priskiria lyderiui, yra gajus ir nieko čia nepakeisi.
Viskas priklausys nuo to, ar demokratams pavyks išlikti vieningiems ir toliau siekti pagrindinio tikslo – išrinkti kandidatą, kuris turėtų daugiausia šansų įveikti D. Trumpą. O apklausos rodo, kad rinkėjai tokiu kandidatu laiko J. Bideną“, – taip pat mano M. Sajekaitė.
LRT.lt trumpai pristato visus respublikonų ir demokratų kandidatus į prezidento postą:
Demokratas Joe Bidenas
Kai buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pristatė J. Bideną kaip būsimą viceprezidentą, šis vilkėjo baltus marškinius, buvo užsirišęs melsvą kaklaraištį ir viena ranka apkabinęs B. Obamą drauge su juo mojavo 35 tūkst. žmonių miniai. J. Bidenas stovėjo šalia B. Obamos visą laiką, todėl nieko keisto, kad savo 2020 metų rinkiminėje kampanijoje buvęs viceprezidentas pabrėžia sieksiantis atkurti B. Obamos palikimą ir „suvienyti šalį šiais susiskaldymo laikais“.
Šiandien 77 metų J. Bidenas – didžiausią patirtį turintis demokratas, dalyvausiantis kovoje dėl teisės tapti partijos kandidatu rinkimuose. 8 metus B. Obamos administracijoje viceprezidento pareigas ėjęs J. Bidenas kol kas tvirtai pirmauja apklausose.
„Nors šiuo metu B. Sanderso šansus ir būčiau linkusi vertinti skeptiškai, dar gali nutikti visko. Juk rezultatų iš pirminių Demokratų partijos prezidento rinkimų tebelaukiame iš maždaug pusės šalies valstijų. Tuo labiau kad ir kovo 15 d. tuščioje studijoje vykusiuose demokratų debatuose abudu kandidatai vienas kitam nenusileido. Susiklosčius tokiai visuomenės sveikatos padėčiai pasaulyje, kokią turime dabar, griežta B. Sanderso pozicija sveikatos apsaugos prieinamumo didinimo klausimu kaip niekada rezonuoja.
Iš kitos pusės, J. Bidenas šitoje srityje yra pasižymėjęs konkrečiais darbais, t. y. kartu su B. Obama priėmęs „Affordable Care Act“, palengvinusį medicinos paslaugų naštą milijonams amerikiečių. Be to, buvusi partnerystė su B. Obama padeda J. Bidenui laimėti įspūdingai daug juodaodžių balsų. Esama nuomonių, kad sekmadienio debatai parodė, jog demokratai šiuo metu renkasi tarp galimybės įveikti Trumpą ir galimybės įvykdyti socialinę ir ekonominę revoliuciją šalyje“, – sako M. Sajekaitė.
Demokratas Bernie Sandersas
78 metų B. Sandersas per kelis dešimtmečius beveik nepakeitė savo politinių pažiūrų. Nuolat mosikuojantis rankomis, šiek tiek pasišiaušęs ir retai šypseną išspaudžiantis B. Sandersas sugebėjo pritraukti ištikimų gerbėjų būrį, o ypač – jaunimą, siekiantį gauti nemokamą išsilavinimą ir sumažinti ekonominę naštą.
Dar vasario mėnesį kairiųjų pažiūrų JAV senatorius B. Sandersas apklausose šalies mastu buvo išsiveržęs į pirmąją vietą tarp demokratų kandidatų į prezidentus. Nuo pat pradžių favoritu laikytam J. Bidenui niekaip nepavyko pakilti nuo sąrašo galo, o jam prieš nosį iškilęs mojavo B. Sandersas. Tiesa, viskas apsivertė aukštyn kojomis po „superantradienio“.
Politikas antradienį pralaimėjo J. Bidenui preliminarius rinkimus ir visose trijose valstijose – Arizonoje, Floridoje ir Ilinojuje. Tad jo rinkimų kampanijos vadovas pareiškė, kad B. Sandersas „kalbėsis su šalininkais, siekdamas įvertinti savo kampaniją“. Tačiau jis leido suprasti, jog B. Sandersas neskuba priimti jokių sprendimų dėl pasitraukimo iš politinių lenktynių, sakydamas, kad „kiti pirminiai rinkimai vyks mažiausiai po trijų savaičių“.
Respublikonas Donaldas Trumpas
Dabartinis respublikonų prezidentas yra „jaunystės“ pavyzdys, bent jau palyginti su jo opozicijos varžovų amžiumi. Iki šiol turėjęs vyriausio prezidento titulą istorijoje, 73-ejų D. Trumpas dabar oficialiai yra jauniausias kandidatas vyras į prezidentus. Du iš trijų demokratų kandidatų, turinčių didžiausią tikimybę laimėti, gali sulaužyti jo rekordą.
Respublikonas Billas Weldas
„Taip taip, respublikonams rinkimuose į prezidento postą atstovauja D. Trumpas“, – tokio atsakymo gali sulaukti iš pačių amerikiečių. Tiesa – kažkur per vidurį. Nors, be jokios abejonės, D. Trumpas bandys būti perrinktas antrajai kadencijai, dabartiniam prezidentui iššūkį metė kitas respublikonas – Billas Weldas.
Buvęs Masačusetso gubernatorius B. Weldas 2019 m. paskelbė sieksiąs tapti Respublikonų partijos kandidatu 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose. B. Weldas, paskelbdamas apie dalyvavimą JAV rinkimuose, sakė, kad jei D. Trumpas laimėtų antrą kadenciją, tai „būtų politinė tragedija“.
74 metų B. Weldas neturi šansų tapti Respublikonų partijos kandidatu vietoje D. Trumpo, kuris antradienį peržengė 1276 delegatų slenkstį, tačiau jo kandidatūra rodo, kad respublikonų gretose esama šiek tiek nepasitenkinimo D. Trumpu.
Kokių užsienio politikos pokyčių tikėtis iš kandidatų?
Dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko šūkis „Pirmiausia – Amerika“ („America First“) neabejotinai prisidėjo prie jo netikėtos pergalės per ankstesnius rinkimus. Akivaizdu, kad susitelkimas prie vidaus problemų ir atsiribojimas nuo pasaulio reikalų patiko daugeliui amerikiečių. Artėjant rinkimams grįžtama prie nerimą keliančio klausimo, labiausiai dominančio JAV sąjungininkus: kokių užsienio politikos pokyčių galima tikėtis iš kandidatų?
Profesorius B. Woodworthas sako nemanantis, kad kuris nors iš demokratų kandidatų toliau tęs D. Trumpo pastangas siekti JAV vienašališkumo užsienio politikoje. Anot jo, užsienio politikos tikslai, kuriuos palaikė demokratų kandidatai, yra prekybos karas su Kinija, Rusijos agresijos pristabdymas, grįžimas prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, siekis vėl susitarti su Iranu, kad būtų apribota šios šalies branduolinių ginklų plėtra, ir nebendrauti su autoritariniais režimais.
„Tarp demokratų kandidatų tikrai išsiskyrė nuomonės konkretesniais klausimais, tačiau jie visi sutaria nesilaikyti „Amerika – pirma“ (politikos krypties – LRT.lt). Nepaisant keistos T. Gabbard kampanijos, demokratų kandidatas, kurio nuomonė apie užsienio politiką labiausiai išsiskiria, yra Bernie Sandersas. Jei jis būtų išrinktas JAV prezidentu, Sandersas greičiausiai išleistų žymiai mažiau gynybai ir būtų griežtesnis dėl JAV paramos Izraeliui“, – sako B. Woodworthas.
Kad nei J. Bidenas, nei B. Sandersas nesektų D. Trumpo užsienio politikos linija, įsitikinusi ir M. Sajekaitė. „Dabartinio JAV lyderio užsienio politika yra grįsta nenuosekliais ir spontaniškais sprendimais. Pasitraukimas iš svarbių tarptautinių sutarčių, tokių kaip Irano branduolinis susitarimas ar Paryžiaus klimato susitarimas, tikrai nepagerino tarptautinės JAV reputacijos. Grįžtant prie kandidatų, B. Sandersas plėtotų griežtai antiintervencinę, pacifistinę užsienio politiką.
Tuo tarpu J. Bidenas yra žinomas kaip vienas 2003 m. Irako karo rėmėjų, tai faktas, kurio B. Sandersas jam nepamiršo priminti sekmadienio debatų metu. Jo užsienio politikos braižas būtų kitoks, gerokai aktyvesnis ir siekiantis sugrąžinti JAV tarptautinę lyderystę“, – vardija M. Sajekaitė.
Kuris kandidatas į prezidentus labiausiai atitinka Baltijos šalių interesus?
Kandidatų į JAV prezidentus kampanijos jau gerokai pasistūmėjusios į priekį ir palaikymas kai kuriems kandidatams yra labai panašus. Tad ir keli procentai balsų gali turėti nepaprastai didelį poveikį ir Europai, ir visoms trims Baltijos šalims.
M. Sajekaitės teigimu, Baltijos valstybėms palankiausias kandidatas vienareikšmiškai yra J. Bidenas, jis labai rimtai žvelgia į JAV įsipareigojimus NATO ir saugumo situaciją Europos rytinėje kaimynystėje.
„Dar eidamas JAV viceprezidento pareigas, 2014 m. J. Bidenas lankėsi Lietuvoje, siekdamas iš pirmų lūpų išgirsti, kaip šalis vertina krizę Ukrainoje. Turint galvoje, kad Lietuva siekia save pozicionuoti kaip Rusijos grėsmių ekspertę regione, šis vizitas jai buvo itin palankus. Tuo tarpu B. Sanderso požiūryje į NATO esama konfliktiškumo. Vermonto senatorius tvirtai pasisako už tai, kad JAV liktų NATO, tačiau užsienio politikoje jis yra visiškas pacifistas, pasisakantis prieš NATO plėtrą.
Baltijos valstybėms nepatikti turėtų ir B. Sanderso pozicija „neerzinti“ Rusijos, kurią jis išreiškia balsuodamas prieš sankcijas jai. Tiesa, Baltijos valstybėms B. Sandersas nebūtų toks blogas variantas kaip D. Trumpas, skeptiškai žvelgiantis į NATO įsipareigojimus“, – teigia ji.
B. Woodwortho nuomone, D. Trumpui visiškai nerūpi tradiciniai JAV aljansai ir „tikrai nerūpi NATO sutarties 5 straipsnis, kuris ragina kiekvieną valstybę narę išpuolį prieš vieną valstybę narę laikyti išpuoliu prieš visas“.
„Trumpo keista pagarba Vladimirui Putinui turėtų būti aiškus ženklas, kokia bus JAV pozicija Baltijos šalių ir visų Rytų bei Vidurio Europos šalių atžvilgiu, jei Rusija nuspręstų bet kokiu būdu veikti tame regione. Estams, latviams ir lietuviams bet kuris iš pagrindinių demokratų kandidatų būtų geresnis savo interesų gynėjas. Šioje nedidelėje grupėje būtent J. Bidenas geriausiai atstovauja amerikiečių tradicijai puoselėti tradicines Vakarų politines vertybes Europoje ir yra pasirengęs imtis ryžtingų veiksmų ginant šias vertybes“, – teigia profesorius.
