LRT FAKTAI
Gaisrai Australijoje

Pasaulyje

2020.01.07 13:12

LRT FAKTAI. Ar Australijos gaisrų liepsnos matomos iš kosmoso?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.01.07 13:12

Ne visos netikros žinutės atsiranda dėl politinių tikslų ar siekiant užsidirbti – dažnai jų atsiradimą skatina mūsų smalsumas ir noras dalintis emocijas keliančiu turiniu.

Pasaulio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plintant katastrofos Australijoje vaizdams, ypatingo populiarumo sulaukė iliustracija, kurioje matomas liepsnų apimtas žemynas. „Štai naujojo dešimtmečio vaizdas“ – taip ją pavadino vienas „Twitter“ vartotojas. Pagal NASA duomenis sukurtu vaizdu šiandien dalijamasi visame pasaulyje, tačiau tai – ne tikra nuotrauka, o kompiuterinės grafikos priemonėmis sukurtas paveikslėlis. LRT FAKTAI aiškinasi, kaip atsirado ši iliustracija ir kodėl ji klaidina.

„Nemaniau, kad tai taps masiškai platinamu vaizdu“

Populiarią iliustraciją sukūrė Anthony Hearsey, grafikos dizaineris iš Australijos Brisbeno miesto ir pasidalino savo socialiniuose tinkluose. „Nedidelė Australijos gaisrų 3D vizualizacija“, – parašė jis ir paminėjo panaudotas technikas bei įrankius.

Greičiausiai tai net nebuvo kūrinys iš tikrų nuotraukų, o palydovo siunčiami signalai programinės įrangos paversti į žemėlapį.

Tačiau darbui nebuvo lemta tapti eiliniu įrašu pradedančio grafikos dizainerio portfolio – vos per kelias valandas įrašu pasidalijo tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų ir nemažai žiniasklaidos priemonių. „Kur galėčiau pervesti pinigus Australijai?“, komentatoriai klausė čia pat dizainerio paskyroje.

Pats A. Hearsey netrukus parašė, jog buvo nustebęs, kai iliustracija pasidalino ir milijonus sekėjų turinčios garsenybės. Autoriaus vardo jos nenurodė, o iliustracija plito toliau, todėl netrukus A. Hearsey išplatino dar vieną žinutę, atkreipdamas dėmesį, jog tai ne nuotrauka, o pagal palydovo duomenis sukurti vaizdai. Jis teigė nesitikėjęs, kad darbas sulauks milžiniško populiarumo ir juokaudamas pasiūlė sekti jo šuns „Instagram“ paskyrą, kuri esą yra daug įdomesnė nei jo darbai.

„Tai yra 3D vizualizacija. Ne nuotrauka! Įsivaizduokite, kad tai tiesiog gražiau atrodantis grafikas“, – sakė kūrėjas.

Jo teigimu, žemėlapis buvo sukurtas pagal NASA sukauptus duomenis nuo gruodžio 5 d. iki sausio 5 d.

Todėl kūrėjas pabrėžia, kad iliustracijoje matoma ugnis nėra realiu laiku liepsnojančios teritorijos – tai visos vietovės, kurias paveikė gaisrai, arba kitaip tariant – kompiliacija.

A. Hearsey taip pat atkreipė dėmesį, kad vaizdą šiek tiek iškreipia panaudoti grafikos efektai – jis panaudojo švytėjimo suteikiantį filtrą, kad ugnis atrodytų realistiškesnė, todėl atrodo, kad katastrofos paveikta zona yra šiek tiek didesnė.

NASA pasaulio gaisrų žemėlapyje, kuriuo rėmėsi ir A. Hearsey, Australijos gaisrai atrodo neišsiskiriantys, pavyzdžiui, daug blogiau atrodo Sacharos regionas.

Iš kosmoso matytume ir Lietuvoje kilusį gaisrą

Astrofiziko, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo Kastyčio Zubovo teigimu, palydovų siunčiami vaizdai šiandien yra gana geros kokybės, kad užfiksuotų didelius gaisrus Žemėje, tačiau jie dažnai smarkiai apdorojami arba fiksuoja ne tai, ką mato plika akis.

Jis sakė manantis, kad palydovo nuotrauka taip ryškiai Australijos gaisrų neužfiksuotų, tačiau apskritai tokios nuotraukos yra plačiai naudojamos.

„Manau, kad [gaisrai būti matomi iš kosmoso] tikrai gali. Paryškintas nuotraukas naudojant, arba iš kelių nuotraukų sudėtas montažas, kad būtų parodytas ne momentinis, o kelias dienas trunkantis liepsnojimas. Netgi įmanoma tokia raiška, kad matytųsi ne tik dūmai, bet ir liepsnos po jais“, – sakė K. Zubovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tyrėjai fiksuoja ne tik regimųjų spindulių ruožo vaizdus, bet ir, pavyzdžiui, ultravioletinių ar ultraraudonųjų spindulių ruožą.

„Jei Lietuvoje kiltų dideli miškų gaisrai, palydovines nuotraukas irgi būtų galima panaudoti“, – sakė jis, ir pridūrė, jog nuotraukos iš kosmoso itin vertingos siekiant įvertinti gamtos pokyčius per kelerius metus.

K. Zubovo teigimu, yra duomenų, jog karinėje žvalgyboje naudojamos technologijos gali leisti iš kosmoso identifikuoti net atskirus žmones, nors civilinės technologijos nėra tokios pažengusios.

Australijos gaisrų nuotraukas šią savaitę paskelbė ir Europos kosmoso agentūra. Tačiau jose matomos liepsnos yra užfiksuotos žymiai stambesniu masteliu – kitaip sakant, fotografuojant iš labai arti.

Emocijomis naudojasi apgavikai

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta raginimai aukoti pinigus gaisrų padariniams šalinti, tačiau pasitaiko, jog pinigus renka ir apsimetėliai. Būtent jie ir siekia apeliuoti į žmonių emocijas.

Pavyzdžiui, Australijos žiniasklaida praeitą savaitę skelbė apie sukčių pradėtą paramos kampaniją, neva skirtą gaisruose žuvusių tėvo ir sūnaus artimiesiems paremti.

Šeimai kilo įtarimų, kai pradėjo plūsti užuojautos žinutės iš nepažįstamųjų.

Šią savaitę socialinis tinklas „Instagram“ uždarė neįprastą akciją pradėjusio australų modelio paskyrą – moteris kiekvienam paaukojusiam pinigų siuntė savo nuogos nuotrauką ir, jos teigimu, vos per porą dienų surinko apie 100 tūkst. JAV dolerių aukų.

Tačiau kai jos paskyra buvo uždaryta, atsirado daugybė netikrų moters profilių, taip pat prašančių pervesti pinigus.

Tačiau ne visomis netikromis žinutėmis apie gaisrus Australijoje siekiama pasipelnyti.

Pavyzdžiui, Indijos žiniasklaida neseniai demaskavo šį emocingą vaizdą, internete plintantį su užrašu „Tai bus labiausiai širdį virpinanti nuotrauka, kurią šiandien pamatysite. Čia matoma kengūra apkabina savanorį po to, kai ji buvo išgelbėta iš gaisro“.

Iš tikrųjų ši nuotrauka – beveik 4 metų senumo, o jame vaizduojamas gyvūnas buvo išgelbėtas žmonių ir dėl to prie jų prisirišo.

Klaida

Nors australų dizainerio sukurtame vaizde nėra klaidingos informacijos, ji daug ką suklaidino, nes iliustracija primena tikrą nuotrauką iš kosmoso. Vis dėlto ją reikėtų vertinti ne kaip atspindinčią situaciją realiuoju laiku, o žyminčią teritorijas, kurias gaisras buvo apėmęs kuriuo nors metu gruodžio mėnesį. Kai kurios iliustracijoje „liepsnojančios“ teritorijos jau nebedega.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra