Ispanijos visuomenė artėjant visuotiniams parlamento rinkimams yra itin susiskaldžiusi. Katalonijoje vyksta protestai tiek dėl nepriklausomybės, tiek ir priešinantis šiai idėjai. Istorikas, Elcano Karališkojo instituto direktorius dr. Charlesas Powellas teigia, jog susidariusi krizė bus įveikta, kaip anksčiau pavyko Ispanijos sudėtyje išsaugoti Baskiją.
Kaip teigia Ch. Powellas, šiandien šalies visuomenė nepalaiko nei nepriklausomybės skelbimo deklaracijos, nei, apskritai, nepriklausomybės idėjos: „Tai ima kenkti Katalonijos ekonomikai, kuri sudaro 20 proc. Ispanijos BVP ir 23 proc. Ispanijos eksporto. Tai svarbi Ispanijos ekonomikos dalis ir mes norime, kad Katalonijos ekonomika būtų sėkminga“.
Paskutinių apklausų duomenimis, apie 44 proc. katalonų pasisako už nepriklausomybę, o virš 48 proc. prieštarauja šiai minčiai.
Ch. Powellas pažymi, jog Ispanijai pavyko sėkmingai išspręsti Baskijos klausimą ir šiandien tik apie 25 proc. autonominio regiono gyventojų palaiko nepriklausomybės idėją. Tuo tarpu Katalonijoje pusė visų nepriklausomybę palaikančių katalonų yra tiesiog nepatenkinti dabartine padėtimi valstybėje.
„Manau, jog galų gale separatistai supras, kad nepriklausomybė yra nepasiekiama. (...) Ir, vietoj to, kad siektų neįmanomos chimeros, svajonės, jie susikoncentruos į gyvenimo kokybės, klestėjimo, saugumo ir laisvės didinimą savo gyventojams. Kiek tai užtruks? Tai neįvyks per naktį, tam gali prireikti ir dar 10–15 metų“, – teigia Ch. Powellas.
2017 metais Katalonijos parlamentas surengė referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos paskelbimo, tačiau Ispanijos aukščiausiasis teismas jį pripažino neteisėtu. Paskutiniai protestai regione ir ypač jo sostinėje Barselonoje kilo po Ispanijos teismo sprendimo devyniems referendumo organizatoriams skirti laisvės atėmimo bausmes.
Ch. Powellas sako, jog referendumo metu buvo stebimas ir Rusijos kišimasis: „Rusijai nėra išskirtinai svarbi Katalonija. Rusija tiesiog siekia pakirsti ES ir Europos demokratijas. Ir tai tęsis, nes Rusija būtent tai ir veikia savo laisvu laiku (juokiasi). Vis dėlto, tai netaps lemiamu veiksniu. Šiandien katalonai yra gerai informuoti, išprusę, jie turi priėjimą prie įvairios informacijos, todėl neįmanoma, kad užsienio veikėjo manipuliacija turėtų negrįžtamą efektą.“
Tikėtis aktyvaus Europos Sąjungos vaidmens sprendžiant Katalonijos krizę neverta, vietoje to Ispanija tikisi Bendrijos narių palaikymo.
„Manau, jog ES institucijos išsakė aiškią poziciją, kad remia Ispanijos demokratiją ir institucijas, tarp jų, žinoma, ir Katalonijos autonomiją, kurią patys separatistai pažeidė. ES valstybės pakartojo, kad, iš esmės, tai Ispanijos vidaus klausimas. Nemanau, kad ES nori labiau įsitraukti bei neturėtų labiau įsitraukti.“
