Pasaulyje

2019.09.23 15:25

Trumpas neskuba velti JAV į konfliktą Artimuosiuose Rytuose: anksčiau viskas būtų kiek kitaip

Jolanta Paškevičiūtė, Ieva Žigaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.09.23 15:25

Pentagonui prezidentui pateikus virtinę galimybių, kaip atsakyti į iki šiol neregėtą išpuolį prieš Saudo Arabijos naftos pramonę, Donaldas Trumpas paskelbė, kad siunčia į Persijos įlanką kariuomenės pastiprinimą. Akivaizdu, jis neskuba velti savo šalies į naują karą, nes Pentagonas prezidentui pateikė ne tik galimų taikinių Irane sąrašą, bet ir perspėjo – Iranas gali atsakyti, o karinis smūgis jam gali virsti karu.

Jungtinės Valstijos paskelbė naujų sankcijų Irano nacionaliniam bankui, jos turi paralyžiuoti šalies finansų sistemą, bet karinio smūgio, atrodo, bent jau kol kas neplanuoja. Pasak D. Trumpo, lengviausia būtų smogti 15-ai objektų Irane, bet esą stiprūs taip nesielgia. Amerikos pajėgų Jungtinio vadų štabo viršininkas Josephas Dunfordas sako, kad Persijos įlankos regione esančios pajėgos bus stiprinamos „nuosaikiai“.

„Tarptautinė problema“

Pasaulis įdėmiai sekė Amerikos valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo kelionę į Saudo Arabiją ir jos kaimynes. Ši kelionė turėjo atsakyti į klausimą, ar dronai ir sparnuotosios raketos atskriejo iš Irano, kuris kategoriškai neigia surengęs išpuolį prieš Saudo Arabijos naftos pramonės objektus, ir ar Jungtinės Valstijos imsis kraštutinių priemonių prieš režimą, kurį šiuo atveju įvardija agresoriumi.

Saudo Arabija tikisi iki ši mėnesio pabaigos vėl pasiekti 11 mln. barelių per dieną naftos gavybos pajėgumus. Tai – ambicingas tikslas, sako ekspertai po to, kai saudai parodė, kokių nuostolių padarė maždaug 20 smūgių didžiausiai pasaulyje naftos perdirbimo įmonei „Aramco“. 6 tūkst. žmonių dirba, kad įmonės vėl veiktų kaip anksčiau.

Analitikai šįkart nuspėjo – papildoma karinė parama – realiausias variantas, kai Saudo Arabija savo pajėgas sutelkusi šalies šiaurėje, nes ten rimtą grėsę kelia Jemeno husių, islamistinio šiitų judėjimo, kovotojai.

„Saudo Arabija – stabilumą regione užtikrinanti šalis, ypač turint galvoje naftos gavybą, nustatant naftos kainą, todėl išpuolis prieš jos naftos pramonę yra tarptautinė problema. Jos naftos versloves gina tarptautiniai įstatymai“, – sako politologas dr. Paul Morcos.

Tad pirmas žingsnis – sustiprinti saugumą. Bus pasiųsta daugiau karių, bet ne tūkstančiai, sako Pentagonas, daugiau įrangos, raketų sistemų „Patriot“, galingesnių radarų.

„Vieni laimingi, kiti sujaudinti, treti sako – noriu, kad trenktumėt tam pragarui. Bet pažiūrėkime, kas nutiktų. Tai truktų minutę, galiu tai padaryti nors dabar, jūs parengtumėte puikų ilgą reportažą. Bet tai, kaip mes elgiamės, labiau parodo mūsų stiprybę. Kita vertus, kitą savaitę, po dviejų ar trijų – nėra didelio skirtumo. Bet manau, tvirtas žmogus demonstruoja santūrumą. Iranas žino – jeigu netinkamai elgsis, bus išlošta laiko“, – sprendimą aiškino JAV prezidentas D. Trumpas.

„Raudonos linijos“ ir JAV atsargumas

Saudo Arabija pademonstravo jos naftos įmonėms smogusių 25-ių dronų ir sparnuotųjų raketų nuolaužas, jos tebetiriamos, bet pasak Pentagono, jau dabar aišku – dronai ir raketos pagaminti Irane.

Anksčiau po išpuolio prieš naftos objektus Persijos įlankos regione Amerika būtų peržengusi „raudoną liniją“. Dabar padėtis kita – amerikiečiai patys išgauna daugiau naftos, D. Trumpas savo šalies nenori velti į naują karą. Birželį, kai Iranas virš Ormūzo sąsiaurio numušė amerikiečių žvalgybinį bepilotį, D. Trumpas iš pradžių pritarė atsakomajam kariniam smūgiui, bet paskutiniu momentu jį atšaukė, kaip sakė pats – nes žūtų daug Irano civilių. Pasak apžvalgininkų, kas kita būtų kibernetinės atakos prieš kompiuterių sistemas, kuriomis naudojasi Irano Revoliucinė gvardija, kontroliuojanti raketų leidimo sistemas.

Kita vertus, D. Trumpo pareiškimas „palieka duris atviras“ – jeigu nebuvo staigios reakcijos, nereiškia, kad jos visai nebus. Tuo tarpu Irano retorika karinga. „Pirmyn, jeigu norite, kad jūsų žemė taptų pagrindiniu mūšio lauku“, – pagrasino Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami.

Valstybės sekretoriaus kelionė į Saudo Arabiją ir jos kaimynes turėjo atsakyti į daugybę klausimų, taip pat kodėl Saudo Arabijos turima moderni amerikietiška technika – sistemos „Patriot“ ir modernūs radarai – praleido sparnuotąsias raketas ir bepiločius. Pasak ekspertų, Saudo Arabija pasirengusi gintis nuo balistinių raketų ar pavienių dronų, o ne sparnuotųjų raketų ir 25 dronų spiečiaus.

„Tos sparnuotosios raketos skrenda palyginti žemai, jų ir savižudžų dronų nebuvo aptikta, nes jų paliktas pėdsakas užėmė labai nedidelį plotą radare ir nesukėlė įtarimo. Be to, ataka surengta naktį, kai budėtojų komados ne tokios budrios. Tokios atakos dabar visų karo technikos ekspertų galvos skausmas“, – sako buvęs naikintuvo pilotas, skrydžių saugumo ekspertas Jeanas-Christophe'as Noelis.

Keliaudamas po Artimuosius Rytus M. Pompeo pabrėžė, kokios teisios buvo Jungtinės Valstijos, pasitraukdamos iš 2015-ųjų tarptautinės sutarties, turėjusios pažaboti Irano branduolines ambicijas, bet visiškai neveiksmingos. Esą tai, kas įvyko Saudo Arabijoje, taip pat tos sutarties padarinys. Jungtinės Valstijos, spausdamos Iraną, bando jį vėl pasodinti prie derybų stalo ir pasiekti naujos, griežtesnės Irano atžvilgiu sutartes.

Tirti išpuolio prieš Saudo Arabijos naftos prmonę atvyko ir Jungtinių Tautų ekspertai, pakviesti Saudo Arabijos valdžios. Nors įtampa milžiniška, Jungtinės Valstijos išdavė vizas Irano užsienio reikalų ministrui ir prezidentui atvykti į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją. Lankysis čia tiek Mohammedas Javadas Zarifas, tiek Hassanas Rouhani. Anksčiau būta kalbų apie jo susitikimo su D. Trumpu galimybę, bet Iranas tuomet atsakė – pirma tegu švelnina sakcijas, dabar tai visai neįmanoma.

Plačiau – Jolantos Paškevičiūtės ir Ievos Žigaitės reportaže nuo 6.58 min.

Savaitė. „Namų darbai palauks, dabar laikas gelbėti pasaulį!“ – tokiais šūkiais, su Greta Thunberg, paaugliai drebina visuomenę