Trečiadienį buvo išrinktas naujasis Latvijos prezidentas, juo tapo Egilas Levitas Jam pavyko surinkti 61 Saeimos narių paramos balsus ir tapti šalies vadovui 4 metams.
Prieš prezidento rinkimą, Saeimos nariai 1,5 val. trukusiame posėdyje diskutavo apie kandidatų tinkamumą.
Tai pirmas kartas, kai Latvijos prezidentas parlamente renkamas ne slaptu balsavimu, naudojantis popieriniais biuleteniais. Buvo tikimasi, kad tai šiam procesui suteiks skaidrumo. Ankstesnių rinkimų metu parlamentarai galėjo deklaruoti balsuosiantys už vieną kandidatą, tačiau slapto balsavimo metu savo balsą atiduoti kitiems.
Į Latvijos prezidento postą taip pat kandidatavo populistinės partijos „Kam priklauso valstybė“ iškeltas Didzis Šmitas, opozicinės žaliųjų ir ir valstiečių sąjungos (ŽVS) iškeltas ombudsmenas Juris Jansonas bei Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas.
Už J. Jansoną balsavo aštuoni įstatymų leidėjai, o už D. Šmitą – 24.
93 balsalapiai buvo pripažinti galiojančiais, du – negaliojančiais.
Paaiškėjus atviro balsavimo rezultatams, išrinktasis prezidentas kreipėsi į parlamentarus: „Būsiu visos Latvijos, visų piliečių prezidentas: ir gyvenančiųjų Latvijoje, ir tų, kurie gyvena už jos ribų; ir nepasiturinčiųjų, ir pasiturinčiųjų; ir atstumtųjų, ir tų, kas yra užtikrinti dėl savo gyvenimo.“
Prezidento rinkimų klausimas išprovokavo parlamente aštrius debatus. Valdančiosios koalicijos politikai gyrė E. Levitą, o opozicijos atstovai kritikavo tiek jo kandidatūrą, tiek patį rinkimų procesą.
63-ejų E. Levitas buvo laikomas rinkimų favoritu, jam paramą buvo pareiškusios visos koalicinės partijos, išskyrus KPV LV, todėl prieš rinkimus manyta, kad jį palaikys 55 Saeimos nariai.
Latvijos prezidentas yra renkamas 100 narių parlamento balsų dauguma, jo kadencija trunka 4 metus. Valstybei vadovauti politikas gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Dabartinio šalies prezidento Raimondo Vėjuonio kadencija baigiasi liepos viduryje. Jis jau anksčiau pranešė nesieksiantis antros kadencijos.
Prorusiškos socialdemokratinės partijos „Santarvė“ frakcijoje taip pat vyravo skirtingos nuomonės dėl kandidatų į Latvijos prezidento postą.
Paklaustas, kokia jo mėgstamiausia daina, E. Levitas žurnalistams atsakė „Pūt, vējiņi” (Pūsk, vėjau). Tai klasikinė Latvijos chorų repertuaro dalis.
„Tai daina, kurią galima laikyti nacionaliniu himnu. Ji visada dainuojama Dainų šventėse, žmonės ją dainuodami suartėja, tai kažkas unikalaus ir sukrečiančio“, – E. Levitą cituoja portalas „LSM“.
E. Levitas ir jo tėvai, žydų kilmės Latvijos patriotai, 1972-aisiais buvo išvaryti iš Sovietų Sąjungos, nes KGB laikė juos grėsme komunistiniam režimui.
Šeima įsikūrė Vokietijoje, kur E. Levitas baigė teisės ir politikos studijas, o dešimtmečiu vėliau jis sugrįžo į gimtinę ir įsitraukė į politiką.
E. Levitas yra 1990-ųjų Latvijos nepriklausomybės deklaracijos autorius.
Vėliau jis buvo parlamento narys, teisingumo ministras ir Latvijos ambasadorius Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.
1995-aisiais E. Levitas buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, o 2004-aisiais tapo ESTT teisėju.
E. Levitas, reaguodamas į kritiką, kad didžiąją dalį savo gyvenimo jis buvo užsienyje, pareiškė: „Praleidžiu visą savo laisvalaikį Latvijoje su savo šeima, toli nuo Europos (Sąjungos Teisingumo) Teismo Liuksemburge.“
„Mėgstu vaikščioti po kaimus, susitikti su paprastais žmonėmis. Todėl esu tikras, kad pažįstu Latviją giliau ir asmeniškiau nei dauguma Rygoje gyvenančių politikų“, – sakė jis savo šalies radijui „Radio1“.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą, turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui ir gali paleisti Saeimą.
