Premjerės pareigas einanti Inga Ruginienė bando perrašyti kai kurias taisykles. Sekasi visai neblogai.
Vienu mostu premjerė nubraukė daugybę metų šlifuotą, nelengvai į politikų galvas įkaltą principą – iždas ir politikų asmeniniai reikalai negali kryžiuotis, jie nedraugauja. Nei valgant kotletus, nei einant į medžioklę, nei keliaujant į komandiruotę ar atostogų.
Premjerė šiandien skrenda. Į Romą ir Vatikaną. Kartu su visa šeima. O išlaidas dengia Lietuvos iždas. Nei Vyriausybės kanceliarija, nei dar kas valdžioje problemos čia nemato. Juk pakvietė, visą šeimą.
Prieš tai buvo žiemos olimpinės žaidynės. Ir vėl – Italija, kartu su vyru, iždo sąskaita. Kažkaip niekas lig šiol dar nepaklausė – o kaip ten su olimpinei rinktinei siūtais paltais ir sportiniais kostiumais, kuriais puošėsi? Jeigu gavo dovanų – mažų mažiausiai tai yra pajamos natūra, o gal ir Olimpinio komiteto pakiša.
Prieš tai buvo žiemos olimpinės žaidynės. Ir vėl – Italija, kartu su vyru, iždo sąskaita. Kažkaip niekas lig šiol dar nepaklausė – o kaip ten su olimpinei rinktinei siūtais paltais ir sportiniais kostiumais, kuriais puošėsi? Jeigu gavo dovanų – mažų mažiausiai tai yra pajamos natūra, o gal ir Olimpinio komiteto pakiša.
Niekas tiksliai nepasakys, kada tai įvyko, bet žingsnis po žingsnio lietuviai nusprendė sekti Šiaurės šalių pavyzdžiu. O tai reiškia, kad net maža šokolado plytelė, nupirkta naudojant ne tą atsiskaitymų kortelę, gali kainuoti ministro kėdę.
Šiandien galima sakyti, kad Lietuvoje taip nebus. Dėl tokių niekų išrinktieji negadins gyvenimo nei sau, nei artimiesiems, nei kovos draugams.
Nuo šiol politikui keliauti su šeima iždo sąskaita bus norma. Turėti grožio saloną valdžios namuose jau yra norma. Laukime siuvyklos ir, galbūt, nors užkandžių baro pagal tą patį finansavimo modelį.
Normalu yra nuomoti savo automobilį savo partijai, kuriuo ir toliau pats važinėji. Galiausiai kosmines sumas sumoka mokesčių mokėtojai. Normalu finansuoti savo partiją iš juodosios privačios kasos, padalijant pinigus, kurie įnešami į partijos kasą.
Schemų ir būdų, kaip apeiti taisykles, kaip siurbti biudžeto pinigus, po šlakelį, nelabai reikšmingai ir beveik nepastebimai, yra daug. Ne visus juos pagauna įstatymas, dažnai tai pirmiausia etikos, bendrojo susitarimo sritis. Teks pamiršti. Laikai keičiasi. Gal ateis ir tokie, kai daugiau nučiulpęs bus vertinamas geriau.
Socialdemokratai, kartu su savo abiem premjerais ir visus šokdinančiu valdžios partneriu, tarsi bando, kiek toli galima dar pastumti įprastas ribas.
Viena premjerės, it carienės, kelionė gal ir nebūtų verta didelių apibendrinimų. Būtų galima nebent priminti – net jeigu kažkur ir yra pateisinanti eilutė, tokia praktika kertasi su politinės etikos standartu.
Bet dedant faktą prie fakto, nepamirštant ir buvusio socialdemokratų premjero, ir čekių, užklojusių visą valstybę ar nemokamų skrydžių privačiais lėktuvais, gauname atnaujintą politinio veikimo normų rinkinį.
Valdžia vis mažiau turi sąsajų su noru tarnauti. Buvimas valdžioje yra greitas būdas susitvarkyti gyvenimą, pasinaudoti, apsirūpinti, užsidirbti. Ir nebeatrodo, jog tai yra išimtis.
Socialdemokratai, kartu su savo abiem premjerais ir visus šokdinančiu valdžios partneriu, tarsi bando, kiek toli galima dar pastumti įprastas ribas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
