Į politiką nėjau dėl to, kad nebūčiau atlaikęs tiek pamazgų, kiek jis atlaiko, vienoje LRT RADIJO „Vasaros popietės“ laidų sakė poetas, rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis apie savo tėvą Vytautą Landsbergį – atkurtos nepriklausomybės architektą, vieną iš keleto, kurio pristatyti jau seniai nebereikia, tikrų tikrų tikriausią purvo vonių čempioną.
Tokio masto asmenybė Lietuvoje tik viena, bet apie purvo vonių terapiją galėtų papasakoti kiekvienas, vos peržengęs viešojo gyvenimo slenkstį.
Beribės informacijos sklaidos laikais neapykantos kalba tapo mados atmaina, emocinės iškrovos, savęs parodymo būdas, savotiška norma. Galimybė imituoti dalyvavimą ten, kur iš tiesų tavęs nėra. Galimybė nebūnant kurti tikrovės spalvas, supinant virtualų gyvenimą su gyvenimu ant žemės.
Vis garsiau sproginėjant juodosios informacijos kamščiams atsiskleidžia ir dar viena jos ypatybė. Kaskart sunkiau atskirti, kur yra maža saviverte ar kryptingu veiksmu grįsta neapykanta, o kur – sutartų normų pagrindu sakoma kritika.
Valdančiąją koaliciją buriantys socialdemokratai jaučiasi nesuprasti ir puolami dėl politinės draugystės su prastos reputacijos „Nemuno aušra“. Gindami buvusį savų verslų patamsiuose skęstantį premjerą Gintautą Palucką, vis skundėsi organizuotu puolimu.
Vien tik pasikartojančių sandorių su ofšorinėmis, mokesčius ir veikėjus slepiančiomis bendrovėmis turėtų pakakti pripažinti – tai ne maudymas purve. Tai polinkio sukčiauti ir kombinuoti įrodymai.
Klausimai būsimai premjerei Ingai Ruginienei dėl vyro verslo, giminių Rusijoje, mokslų greituoju būdu yra normalus kritiškas požiūris ar neapykantos kalba, puolimas dėl puolimo?
Sakyčiau, akivaizdžiai pirmasis variantas, bet nebūtinai taip pat mano ir mano kaimynas. Kaip atskirti pelus nuo grūdų šitam beribiam sraute ir pačiam neperžengti ribų?
Nei taisyklių, nei aiškaus atsakymo nėra. Tai vieta, kur pinasi emocijos ir racionalumas, tiesos paieška ir klasta. Idealizmas ir išskaičiavimas. Padėti gali nebent nuogas faktas. Patikrintas ir patikimas. Pasinaudojai svetimu čekiu iš šiukšlių dėžės asmeninei sąskaitai padengti, vadinasi, pavogei iš mokesčių mokėtojų. Bet ir jis, konkretus faktas, nėra visagalis. Dėl įvairių priežasčių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Aliaskoje su Vladimiru Putinu. Jis vadinamas ir katastrofa, budelio sugrąžinimu į teisę gerbiančiųjų bendruomenę, ir kilniu bandymu diplomatiniu būdu nutraukti karą Ukrainoje.
Net ir normalus nuomonių skirtumas vietoj normalios diskusijos gali kelti alergiją, nelygu, kiek narcizo užauginta savyje.
Regis, prezidentė Dalia Grybauskaitė patarė prezidentui Gitanui Nausėdai neskaityti komentarų, jei nori išgyventi. Informacija, ypač neigiama, turi dar vieną įkyrią savybę, gali neskaityti, negirdėti, bet ji vis tiek kažkokiu būdu įsiskverbia. Nei pabėgsi, nei pasislėpsi.
Išvengti žeidžiančių žodžių, nuomonių, skeletų apdulkėjusiose spintose paieškos gali tik tapęs nematomas, pasitraukęs iš viešojo lauko ir politikos. Tada trolių fermos transliuos ne tau.
Kritika, svarstymai, nuodėmių paieška neatsiejami nuo galios. Kuo daugiau jos turi, tuo didesnė anų palyda. Tai ir savitas statuso, įtakos ženklas. Tokia ir būtų vienintelė geroji žinia patiriantiems alergiją dėl padidinto dėmesio: kritikuoja – esi svarbus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
