Nuomonės

2020.06.25 10:54

Ramūnas Terleckas. Aukso vietoj – du ministru tupi

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2020.06.25 10:54

Vaikystėje patiko mįslė apie kiaušinį: pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Dabar retai mįsles menam, dažniau dugnus pramušinėjam. Kvailumo, akiplėšiškumo, etikos. Prezidentas užsiminė, kad politikų atsakomybės srityje pasiekėme dugną. Nieko panašaus. Ši savaitė – puikus pavyzdys, kad pramušęs dugną – du ministru rasi, po jais dar premjeras tupi, o šalia žiūrėk ir meras smėlį sijoja, ir advokatas pavyduolių auksą vilioja.

Savaitė prasidėjo keistoku Aušrinės Armonaitės pareiškimu, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius būtų puikus prezidentas. Nominuotasis neužtruko atsiliepti ir...supylė smėlio pilį sostinės Lukiškių aikštėje – pliažą miesto centre įrengė. Vaikams žaisti neuždrausi, tik nemalonu, kad vėl tenka prisiimti svetimą gėdą. Prezidentą dėl berniuko visi traukia per dantį, premjerą asfaltais drabsto, dabar Šimašių po politinių pašaipų pliažą tampys.

Dugnu ritinėtis kiek prasčiau sekasi aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai. Pasiklydęs Punios šile, griebėsi medžioklinės optikos, bet ir ta nepadėjo, tai įmerkė uodegą Žuvinto ežere, pažadėjęs čia žvejoti leisti ir kitiems.

Gal nepražus, patirties jau turi, o šalia įvepiantys pavyzdžiai. Kad ir ministras Jaroslavas Narkevičius: kiaulės akis įsistatė ir dar kelis keliukus ten kur „reikia“ ramiai išasfaltuos, o pavyduoliai tegu dvesia. Dugnu ritinėtis kiek prasčiau sekasi aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai. Pasiklydęs Punios šile, griebėsi medžioklinės optikos, bet ir ta nepadėjo, tai įmerkė uodegą Žuvinto ežere, pažadėjęs čia žvejoti leisti ir kitiems. Kaip Vilniaus meras negali nagų nekišti prie senamiesčio, taip ir Mažeika vis keistesnių grėblių ieško. Skirtingai nei Narkevičius, aplinkos ministras ramybe nedvelkia ir vis leidžia aštresniam žodžiui oponentų adresu prasiveržti.

Premjero emocinė būsena yra mįslė. Vieną dieną jis Seime bravūriškai giriasi Vyriausybės darbais, kitą – išgirdęs, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesvarstys jo keliuko asfaltavimo istorijos, vos neapsiverkia, mat niekas nekompensuos neva patirtos moralinės skriaudos. Po kelių savaičių vėl užklaustas apie ministro Narkevičiaus darbus, cenzūriškai žurnalistus pasiunčia į redakcijas. Suprask, ne premjero reikalas milijonų keliuose ir asfalte kapstytis.

Teisininkų pernelyg daug prikepta, todėl jie ne tik ieško užsakovų, bet ir patys sukuria menamą problemą, už kurios nesibaigiantį sprendimą patogiai gyvena vis ieškodami naujo dugno, kurį galėtų pramušti.

Taip ir gyvenam nenumaldomai jausdami artėjantį rinkiminį rudenį. O su juo politinės smėlio dėžės išbandyti žengia nauja iniciatyva – konkurentai nusamdė advokatą, kad kreiptųsi į Europos Komisiją dėl LRT finansavimo teisėtumo. Kaip suprantu, jiems užkliuvo kylantys LRT internetinio portalo reitingai. Kad ir kiek turėčiau pastabų šiam portalui, jis yra vienas iš išlikusios žiniasklaidos pavyzdžių, o LRT rinkoje išlaiko įtampą nemažindama atlyginimų savo darbuotojams, taip leisdama tikėti, kad žurnalisto ir prodiuserio profesija dar nemirė. Be to, dabartinis finansavimo modelis leidžia nekreipti dėmesio į politinių partijų pinigus, o tai priešrinkiminiu periodu daug kam nepatinka.

Draugas sako, kad viskas daug paprasčiau. Tiesiog teisininkų pernelyg daug prikepta, todėl jie ne tik ieško užsakovų, bet ir patys sukuria menamą problemą, už kurios nesibaigiantį sprendimą patogiai gyvena vis ieškodami naujo dugno, kurį galėtų pramušti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.