Ketvirtadienio vakarą Švedijos mieste Malmėje įvyko antrasis 68-ojo „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalis. Jame pasirodė dar 16-kos šalių atstovai, tačiau tik dešimt jų iškovojo vietą šeštadienį vyksiančiame konkurso finale. Jame skambės ir Silvestro Belt „Luktelk“ – lietuvis vietą finale užsitikrino sėkmingai įveikęs pirmąjį pusfinalį.
Iš antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio dalyvių į finalą patenka šios atsitiktine tvarka paskelbtos šalys: Latvija, Austrija, Nyderlandai, Norvegija, Izraelis, Graikija, Estija, Šveicarija, Sakartvelas ir Armėnija.
Ketvirtadienio vakarą eurovizinę kelionę baigė Malta, Albanija, Čekija, Danija, Belgija ir San Marinas.
Vakaro laimingieji šeštadienį scena dalysis su pirmąjį pusfinalį sėkmingai įveikusiomis šalimis. Tai – Lietuva, Serbija, Portugalija, Slovėnija, Ukraina, Suomija, Kipras, Kroatija, Airija ir Liuksemburgas, taip pat tiesiai į finalą keliaujanti Švedija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Italija.
Finale iš viso pasirodys 26 šalių atstovai.
Antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio įrašas:
Kaip ir pernai, pusfinalių rezultatus lėmė tik žiūrovų balsai – vertinimo komisijos prie balsavimo prisijungs finale. Pagal konkurso taisykles, Lietuvos žiūrovai šiame pusfinalyje nebalsavo.
Vakaras prasidėjo nuotaikinga įžanga. Konkurso vedėjos, aktorė Malin Akerman ir komikė Petra Mede, buvo parodytos besiruošiančios transliacijai soliariume. Gulėdamos kabinose, jos priminė vaizdelį iš praėjusių metų laimėtojos Loreen pasirodymo, o tada uždainavo pergalę nuskynusią dainą „Tattoo“, tiesa, pakeitusios teksto eilutes. Taip žiūrovai sužinojo, jog norint iš Stokholmo patekti į Malmę, reikia lėktuvu skristi į Kopenhagą, o tada jūros tiltu į Švediją grįžti traukiniu.
Pasveikinusios publiką ir pristačiusios vakaro taisykles, vedėjos į sceną pakvietė pirmąją dalyvę – Maltos dainininkę Sarah Bonnici. 25-erių atlikėja kilusi iš žinomos Maltos šeimos, jos tėvas yra šalies futbolo čempionų klubo „Hamrun Spartans“ direktorius.
Dar vaikystėje Sarah ne sykį dalyvavo mažosios „Eurovizijos“ atrankoje ir 2010-aisiais netgi pasirodė šiame konkurse, tiesa, ne kaip vokalistė, o kaip šokėja. Užaugusi ji įgijo buhalterės specialybę, tačiau toliau yra aktyvi Maltos muzikinėje scenoje.
Dainininkė yra tapusi ne vieno tarptautinio vokalistų konkurso prizininke, prieš dvejus metus jau bandė jėgas „Eurovizijos“ atrankoje. Į šių metų konkursą ji atvyko su aistringa daina „Loop“, parašyta su žinomais Švedijos prodiuseriais.
Scena virto šėlsmo kupina diskoteka, joje blizgančia suknele pasidabinusi maltietė šėlo su šokėjais. Jos pasirodymo akcentai – ugnies pliūpsniai, drabužius nusiplėšiantys šokėjai ir ant akių atsirandantys juodi raiščiai. Pastarieji Lietuvos žiūrovams greičiausiai primins Donato Montvydo pasirodymą „Eurovizijoje“ 2012-aisiais.
Antroji į sceną žengė Albanijos atstovė Besa. Dramatiška daina „Titan“ – apie tai, jog reikia atsitiesti ir eiti į priekį, net jei likimas negaili iššūkių.
Žinoma savo šalies dainininkė atrankoje į „Euroviziją“ dainavo gimtąja kalba, tačiau tada perrašė dainą anglų kalba – konkurso taisyklės tai leidžia. Stiprų balsą turinti dainininkė pasirodė pasidabinusi efektinga suknele, vaizdą sustiprino ir šokėjai, ekrane rodomi gigantiški pirštai.
Graikijos atstovė „Eurovizijoje“ – žinoma savo šalies dainininkė Marina Satti. Jos muzikoje susipina šiuolaikiniai popmuzikos garsai ir graikų, arabų, Balkanų folkloro įtaka. Atlikėja yra gerai žinoma džiazo pasaulyje – ji dainavo su pasauline žvaigžde Bobby McFerrinu ir Europos transliuotojų sąjungos suburtu Euroradijo džiazo orkestru.
Paskelbus, kad Marina dainuos „Eurovizijoje“, kompozitoriai buvo pakviesti rašyti ir siūlyti idėjas konkursui. Galiausiai buvo pasirinkta daina „Zari“, prie jos prisidėjo net septyni muzikos kūrėjai. Dainą Marina apibūdina kaip modernumo ir folkloro elementų derinį. Kūrinio tekstas – apie meilę ir riziką, kurią kartais tenka priimti.
„Noriu parodyti, kad Graikija turi gilias tradicijas, bet tuo pačiu esame šiuolaikiška šalis“, - LRT.lt sakė Marina.
Tai atsispindėjo ir jos pasirodyme – pradžioje jis buvo filmuojamas kaip vertikali socialinių tinklų „istorija“, ekrane pasipylė širdelės. Tada dainininkė blaškėsi po sceną drauge su šokėjais, o ant grindų atsirado vaizdai, primenantys interneto žemėlapių programėles.
Ketvirtuoju numeriu scenoje – prie šių metų favoričių priskiriama Šveicarija. Jai atstovauja spalvinga asmenybė Nemo, nepriskirianti savęs vienai lyčiai. Būtent apie tai yra daina „The Code“, suderinanti savyje popmuzikos garsus ir repą.
Nemo scenoje pasirodė su sijonėliu, balansavo ant simbolinių svarstyklių ir dainavo apie tai, jog gyvenimas pasikeitė, kai suprato, jog nėra nei vyras, nei moteris. Beje, į „Euroviziją“ Nemo atvyko pakeleivingomis mašinomis – ir tai tik vienas iš daugelio neįprastų dalykų šios kylančios Šveicarijos žvaigždės gyvenime.
Čekijos atstovės Aiko vardas – Aliona Širmanova-Kostebelova. Ji gimė Maskvoje, tačiau dar kūdikystėje su tėvais persikraustė į Čekiją. 2015-aisiais jauna atlikėja dalyvavo populiariame Čekijos televizijos talentų šou, o vėliau persikraustė studijuoti į Jungtinės Karalystės miestą Braitoną, jame gyvena iki šiol.
Čekės pasirodymas dvelkė roko energija. Dainą „Pedestal“ ji atliko su šokėjomis, ekranuose šėlstant muzikantų grupei. Kūrinys – apie nepriklausomybę ir meilę sau, tai Aiko perteikė sceną paversdama industrine erdve su ugnies pliūpsniais.
Beje, repeticijose dainininkė demonstravo itin drąsų įvaizdį – jos kostiumas atrodė taip, jog buvo galima patikėti, kad scenoje ji pasirodo kone nuoga iki pusės. Galiausiai atlikėja sušvelnino įvaizdį ir scenoje pasirodė su spindinčia liemenėle.
Po čekės pasirodymo atėjo metas pirmajam vakaro svečiui. Finale kovosiantis Prancūzijos atstovas Slimane`as – didelė savo šalies scenos žvaigždė, į „Euroviziją“ atvykęs su dramatiška daina „Mon amour“, kurią vadina ode atkaklumui, talentui ir aistrai.
Sniego baltumo scenoje Slimane`as pasirodymą pradėjo gulėdamas. Visą dainą visas dėmesys buvo sutelktas į jo balsą – ypač efektingos akimirkos, kai dainininkas jį demonstravo nuo mikrofono atsitraukęs per keletą metrų.
Austrijos atstovė Kaleen – talentinga šokėja ir kelių ankstesnių „Eurovizijų“ režisierių asistentė, nusprendusi žengti ir dainininkės karjeros keliu.
Šokio sugebėjimus ji gausiai demonstravo ir „Eurovizijos“ scenoje. Pasipuošusi sidabru blizgančia suknele ir apsiginklavusi kūriniu „We Will Rave“, austrė sceną pavertė gigantišku naktiniu klubu su erdvę skrodžiančiais lazeriais.
Danijos atstovė Saba – dainininkė su sudėtinga gyvenimo istorija. Ji gimė Etiopijoje ir, būdama aštuonių mėnesių, su dvyne seserimi buvo įvaikinta danų šeimos.
Nebaigusi vidurinės mokyklos, ji pradėjo modelio karjerą. 2020-aisiais Sabai diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Ji yra Danijos nuo depresijos kenčiančių žmonių asociacijos ambasadorė, apie jos gyvenimą sukurtas televizijos dokumentinis filmas.
„Savo daina noriu įkvėpti kitus branginti gyvenimą ir siekti savo svajonių“, – atrankoje sakė dainininkė.
Kūrinį „Sand“ ji scenoje atliko ant pakylos, iš rankų barstydama auksu spindinčias smėlio smilteles. Vaizdo projekcijose išsiskyrė krūtinėje plakanti širdis. Beje, vienas iš šios dainos autorių yra švedas Jonas Thanderis, parašęs ir 2016-aisiais „Eurovizijos“ scenoje Donato Montvydo atliktą kūrinį „I`ve Been Waiting for This Night“.
Linksmą nuotaiką į „Eurovizijos“ sceną atnešė Armėnijos atstovai „Ladaniva“. Prieš penkerius metus Prancūzijos mieste Lilyje susibūrusią grupę sudaro armėnų dainininkė Jaklin Baghdasaryan ir prancūzų muzikantas Louis Thomas. Armėnijoje gimusi Jaklin vėliau su šeima gyveno Baltarusijoje, o 2014-aisiais persikėlė į Prancūziją, kur 2018-aisiais dainininkė susipažino su būsimu scenos partneriu.
2022-aisiais grupė pelnė Europos Sąjungos „Music Moves Europe“ apdovanojimą, skiriamą ryškiausiems kylantiems Europos muzikos talentams.
Grupės muzikoje susipina modernūs garsai ir įvairių kraštų – Armėnijos, Balkanų, Indijos – folkloro elementai. „Eurovizijoje“ grupė pristatė dainą „Jako“. Ji, anot muzikantų, yra įkvėpta stebėtinai į Armėnijos folkloro muziką panašių Reunjono salos Indijos vandenyne ritmų.
Be to, kūrinys, anot Jaklin, kritikuoja visuomenės suvaržymus, kuriuos tenka patirti merginoms ir moterims. „Ši daina – raginimas keltis ir šokti, nesvarbu, kas ką mano“, – sakė dueto vokalistė.
Latvija jau šešis sykius iš eilės nepateko į „Eurovizijos“ konkurso finalą, tad šįmet šalis ėmėsi „sunkiosios artilerijos“ – į renginį atvyko vienas populiariausių šios šalies dainininkų Dons.
Latvijoje pilnas arenas žiūrovų surenkantis dainininkas į „Euroviziją“ žengė su dramatiška, apie tamsias gyvenimo akimirkas pasakojančia daina „Hollow“, kurią, beje, kaip svečias dainavo ir Lietuvos eurovizinės atrankos finale.
Scenoje jis pasirodė stovėdamas didžiuliame rate, vaizdo projekcijos ant scenos grindų ir ekranuose simbolizavo gilų vandenį ir saulėlydį. Pasirodymui įsibėgėjus, už dainininko nugaros įsižiebė blyksintis medis. Dainininko balsas – stiprus, Latvija tiki, jog jis tikrai turėtų laimėti jau pasiilgtą kelialapį į dainų konkurso finalą.
Po latvio scenoje vėl pasirodė svečiai iš būsimo finalo. Ispanijos atstovai „Nebulossa“ – vyro ir žmonos duetas, grojantis elektroninę popmuziką. Jų daina „Zorra“ sukėlė nemažą skandalą, mat šis žodis pažodžiui reiškia „laputė“, bet žargonu yra vartojamas nemandagių seksistų vyrų, šiuo žodžiu paniekinamai atsiliepiančių apie jiems neįtikusias moteris.
Kilus ginčams, ar tokią dainą reikia siųsti į „Euroviziją“, įsikišo net aukščiausi Ispanijos politikai. Galiausiai dueto vokalistė Mery Bas paaiškino, kad ši daina iš tiesų kritikuoja moterų negerbiančius vyrus, kurie, kai moterys elgiasi taip, kaip nori, bando joms primesti savo valią ir požiūrį.
Daina yra prieš moterų diskriminaciją, apie moterų laisvę ir polėkį: linksmintis, mylėti, daryti tai, kas patinka. Tai atspindi ir pačios Mery filosofiją – pradėti muzikinę karjerą ji nusprendė sulaukusi 50-ies, o tai laužo kai kuriuos muzikos verslo stereotipus ir dėl to dainininkė taip pat sulaukė pašaipų. Vis tik juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis – daina jau tapo hitu tarp „Eurovizijos“ gerbėjų, o konkurso scenoje buvo pristatoma gana provokuojančiai.
Ekranuose spindėjo Ispanijos vėliavos spalvos, duetui talkino du raumeningi šokėjai, pasirodymo eigoje nusiplėšę drabužius ir likę tik su korsetais bei siauromis kelnaitėmis. Įspūdį sustiprino fejerverkai ir ekrane dažnai rodomas dainos pavadinimas.
Įdomu tai, kad toliau scenoje vėl pasirodė ispanai, tik šįkart – atstovaujantys San Marinui. Roką, metalą, elektroninę muziką derinanti grupė „Megara“ pernai dalyvavo Ispanijos atrankoje, o šįmet nuskynė pergalę San Marino atrankoje.
„Eurovizijoje“ jie atliko kūrinį „11:11“ – pavadinimas įkvėptas numerologijoje minimo „angeliško skaičiaus“, simbolizuojančio dvasinį atgimimą, o daina pasakoja apie grupės patirtas nesėkmes ir iššūkius.
Scenoje grupės nariai pasirodė su ryškiu grimu, jiems talkino šokėjos su zuikių-pamėklių kaukėmis, vaizdo projekcijos priminė siaubo siužeto animacinį filmą.
Sakartvelas į „Euroviziją“ atsiuntė Nutsą Buzaladzę, kuri jau yra pagarsėjusi už gimtosios šalies ribų. Tbilisyje gimusi dainininkė per savo karjerą yra laimėjusi ne vieną muzikos konkursą. Ji dalyvavo populiariame JAV televizijos šou „Amerikos dievaitis“ ir pateko tarp 12 geriausių dainininkų. Šiame šou atlikėja sužavėjo žiūrovus duetu su Australijos popžvaigžde Kylie Minogue atlikusi šios hitą „Can`t Get You Out of My Head“.
Pastaraisiais metais dainininkė gyveno Los Andžele ir Dubajuje, pastarajame dainavo viename iš teatrų, pasirodė ir pasaulinėje „Expo“ parodoje.
„Eurovizijoje“ ji dalyvauja su kūriniu „Firefighter“, jame save lygina su audras gesinančiu gaisrininku. Kūrinio sceninis vaizdas atspindi dainos temą: ugnies pliūpsniai, ekrane piešiamas liepsnos apskritimas su gamtos stichijomis, žaibai, blizgantys drabužiai. Visomis prasmėmis – dramatiškas ir ugningas pasirodymas.
Belgijos atstovas „Eurovizijoje“ – žinomas šios šalies aktorius Mustii, „Eurovizijoje“ atliekantis kūrinį „Before The Party`s Over“.
Ekstravagantiškas baltas kostiumas, kurį Mustii pasirodymo metu nusiplėšia, prieš dainininką stovintis mikrofonų miškas, aukso spalvos pirštinės, dūmai – dar vienas įsimenantis eurovizinis numeris.
Dėl Estijos pasirodymo šįmet jėgas sujungė dvi grupės – senoviniais instrumentais talharpomis grojantis ekscentriškas duetas „Puuluup“ ir reperiai „5Miinust“.
Juodais kostiumais pasidabinę vyrai Malmėje jėgas bandė su kūriniu „(Nendest) narkootikumidest ei tea me (küll) midagi“. Lietuviškai tai reiškia „Mes tikrai nieko nežinome apie tuos narkotikus“.
Linksmą kūrinį, kurį estai apibūdina kaip raginimą „šokti, o ne svaigintis“, lydėjo įsimenantis šokis, greičiausiai tapsiantis hitu socialiniuose tinkluose.
Patys estai teigė, jog bet kuris žmogus, kuris gali neužsikirsdamas ištarti jų dainos pavadinimą, jau yra laimėtojas. Beje, Estijoje dėl šio kūrinio jau kilo skandalų – jį labai pamėgo vaikai, tad kai kuriuose vaikų darželiuose jau uždrausta jį dainuoti.
Toliau į sceną žengė finale vietą jau turinti Italijos atstovė Angelina Mango. Žinoma šalies dainininkė scenoje – su modernaus skambesio, pietietiškus ritmus ir repą sujungiančia daina „La Noia“, sostu, ugnies lietumi ir keturiomis šokėjomis.
Italijoje neabejojama, kad šalis turi realių galimybių šįmet laimėti „Euroviziją“, o lažybų ekspertai Angeliną irgi įvardija kaip vieną iš favoričių.
Bene daugiausiai dėmesio ne dėl muzikinių priežasčių sulaukiantis pasirodymas – Izraelio atstovės Eden Golan. Dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ne vienoje šalyje buvo raginama šalinti Izraelį iš konkurso arba apskritai boikotuoti „Euroviziją“.
Pusfinalio dieną Malmės centre įvyko didelė protesto ir Palestinos palaikymo akcija. Malmėje dainininkė yra akylai saugoma būrio apsaugininkų, nedalyvauja jokiuose kituose su „Eurovizija“ susijusiuose renginiuose, iš savo kambario išeina tik dėl repeticijų ar pasirodymo scenoje.
Izraelio pasirodymas konkurse buvo pakibęs ant plauko – šalies transliuotojas siūlė konkursui dainas, kurios buvo atmestos, įžvelgus jose politinio turinio.
Galiausiai, įsikišus šalies prezidentui, daina buvo pakoreguota ir ketvirtadienio vakarą skambėjo Malmėje. Jausmingą kūrinį „Hurricane“ Eden sudainavo padedama šokėjų, vaizdas scenoje kai kuriuose epizoduose priminė dykumą, scena buvo nušvitusi ir Izraelio vėliavos spalvomis.
Norvegija į „Euroviziją“ atsiuntė grupę „Gåte“ su daina „Ulveham“. Šio amžiaus pradžioje išgarsėjusi grupė savo kūryboje derina roką ir norvegiško folkloro elementus.
Didelio populiarumo savo šalyje sulaukusi grupė yra išleidusi du albumus ir koncertuoja didžiausiose Norvegijos scenose. Grupės albumai parduoti daugiau nei 100 tūkstančių egzempliorių tiražu. Beje, 2005-aisiais „Gåte“ išsiskirtė ir į sceną sugrįžo 2017-aisiais.
Kūrinys „Ulveham“ įkvėptas norvegiškos Viduramžių baladės. Jis pasakoja apie jauną mergaitę, kurią pikta pamotė paverčia adata, peiliu, o tada kardu, bet žmonėms ji vis tiek patinka. Įniršusi pamotė tada ją paverčia vilku, o mergaitė jai atkeršija, sudrasko pamotę ir atvirsta į žmogų.
Paskutinis vakaro pretendentas – itin populiarus ir humoristinėmis dainomis pagarsėjęs Nyderlandų atlikėjas Joostas.
Mėlynu kostiumu ryškiai iškeltais pečiais ir įsimenančia šukuosena pasidabinęs artistas scenoje atidavė duoklę praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio technomuzikai ir tokioms tų laikų žvaigždėms kaip „2 Unlimited“. Scenoje jam talkino ir viščiuku persirengęs klavišininkas, tačiau humoristinė daina, pasakojanti apie Europos šalis, jų privalumus ir maistą, turi ir labai jautrią potekstę.
Kai Joostas buvo paauglys, vienas po kito mirė jo tėvai. Tėtis būsimai žvaigždei sakydavo, kad Europa neturi sienų, tad kūrinys „Europapa“ yra apie tai ir jis skiriamas atlikėjo tėvams. Tai priminė ir dainos pabaigoje scenoje įsižiebę žodžiai.
Vykstant balsavimui, žiūrovai išvydo dar porą ypatingų numerių. Pirmasis jų – raginimas visiems prie televizijos ekranų dainuoti kartu. Daryti tai Malmėje ir prie televizorių susirinkusiai publikai padėjo trys ankstesnių metų „Eurovizijos“ laimėtojos: graikė Helena Paparizou, švedė Charlotte Perrelli ir turkė Sertab Erener. Padainuoti prisijungė ir renginio gerbėjai iš viso pasaulio, tiesiogiai rodomi ekrane.
Kita ypatinga „Eurovizijos“ rengėjų dovana – vakaro vedėjos P. Mede ir Ch. Perrelli komiškas, miuziklą primenantis numeris.
Tai daina, kurioje švedai atsiprašė pasaulio, jog dažnai laimi „Euroviziją“, ir pažadėjo daugiau taip nedaryti – nebent dar sykį, kad pralenktų Airiją ir taptų daugiausiai kartų laimėjusia šalimi. Taip pat pašiepė pernai vos nelaimėjusią Suomiją ir net skyrė dėmesio Lietuvai, ji buvo pristatyta kaip humoristinis komisijų balsų paskelbimo pavyzdys. Specialiame numeryje pasirodė ir pernai „Eurovizijos“ konkurse daug simpatijų sulaukęs suomis Käärijä.
Vakarą vainikavo „Eurovizijos“ legendos – prieš 40 metų konkursą laimėję broliai iš Švedijos „Herreys“, atlikę pergalingą 1984-ųjų dainą „Diggi-Loo, Diggi-Ley“.
2024-ųjų „Eurovizijos“ finalas – šeštadienį, gegužės 11 d., 22 val. per LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt.
Daugiau naujienų apie šių metų „Euroviziją“ rasite čia.
