Naujienų srautas

Muzika2020.09.11 19:11

Nuo festivalių gelbėjimo iki padėties Baltarusijoje: konferencija „What’s Next In Music?“ nėrė į šių dienų problemas

LRT.lt 2020.09.11 19:11
00:00
|
00:00
00:00

Ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „What’s Next In Music?“, skirta aktualiausioms šio pandeminio ir konfliktinio laiko temoms, tiesiogiai susijusioms su kūrybinėmis industrijomis.

Aptartos galimybės, kaip išjudinti muzikos verslo ir kultūros sektoriaus sąstingį, kiek šiame etape gali padėti žmonių sąmoningumas, Vyriausybės sprendimai ir Europos kultūros programų finansavimas. Karšta tema – muzikos galia ir įtaka politikai – leido geriau perprasti esamą situaciją kaimyninėje Baltarusijoje.

Politinės temos pranešėjai – gyva legenda, kritikas Artemijus Troickis, po Krymo aneksijos iš Rusijos persikėlęs į Estiją, ir baltarusių muzikos ekspertas Dmitrijus Bezkorovainas – teigė, kad visas pasaulis šiuo metu išgyvena kaip niekada politizuotą laikmetį.

„Amerika nebuvo tokia aktyvi nuo 7-ojo dešimtmečio. Didžiojoje Britanijoje situaciją užaštrino breksitas. Visame pasaulyje daug konfliktinių situacijų: ekologijos, rasių klausimai, LGBT judėjimas ir panašiai. Atėjo metas svarbiems sprendimams visai mūsų civilizacijai.

Muzika, ypač populiarioji, yra masinis produktas. Dauguma artistų yra apolitiški. Bet tas kruvinas pasaulis, kuriame gyvename, stumia pasirinkti pusę, kurią palaikai“, – kalbėjo A. Troickis, kartu stebėdamasis Rusijos jaunimo, inteligentijos ir viduriniosios klasės pasyvumu – jie vis dar neina į gatves, apsiriboja socialiniais tinklais.

D. Bezkorovainas pasakojo, kad šiuo metu Baltarusijoje muzikos sektoriaus atstovai tampa politikos dalimi. Ir ne tik tie, kurie anksčiau balansavo ant juodojo sąrašo ribos ar maištingas jaunimas, – į protestuotojų pusę stoja ir arenas renkantys atlikėjai, esantys scenoje kelis dešimtmečius. Jie rizikuoja savo karjera ir pagrindiniu pajamų šaltiniu, tačiau likti nuošaly šiuo metu jau nebeįmanoma.

„Mūsų valdžia pavertė žmones politiškais, net jei jie nenorėjo politikuoti. Kai kandidatai į prezidentus krenta, yra tiesiog patraukiami, visi reaguoja – kas gi vyksta? Žmonėms to jau gana. Viskas pasikeitė. Net buvę valdžiai lojalūs estrados artistai jau pasisako prieš prievartą. Bent prieš ją“, – kalbėjo Dmitrijus.

Konferencija, atspindinti laikmečio situaciją, analizavo ir pandemijos įtaką industrijai. Didžiųjų Lietuvos renginių organizatoriai tebėra nusiteikę optimistiškai ir laukia 2021-ųjų vasaros, bet jau dabar kalba apie būtinas lengvatas bilietų mokesčiams. Paskelbus karantiną, bilietų pardavimai krito 98 procentais. Tačiau ir atidarius renginių vartus, situacija nepagerėjo tiek, kad galima būtų teigti, jog krizės išvengta.

„Pajamos skiriasi kartais, – teigė koncertų ir festivalio „Granatos Live“ organizatorius Vaidas Zdancevičius. – Užsienio atlikėjų nebuvo, festivaliai nevyko, lietuvių koncertai vasarą surinko 50-60 proc. pajamų, lyginant su tuo, ką būtų surinkę įprastai. Ir mes kalbame ne tik apie renginių organizatorius: yra ir tie, kurie maitina dalyvius, prekiauja bilietais, stato sceną, ją nuomoja. Visose srityse – sąstingis. Paskutinė krizė 2009 metais buvo kitokia: žmonės neturėjo pinigų, bet norėjo lankytis koncertuose. Šiuo metu vartotojai pinigų turi, bet bijo. Ši krizė yra psichologinė. Ar kartu ir ekonominė – parodys antrasis pusmetis.“

„Loftas Fest“ organizatorė Živilė Diawara pasidalino nuomone, kad dalyvavimas koncerte nesiskiria nuo apsilankymo parduotuvėje: viskas priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo, artimo kontakto vengimo, apsauginių kaukių dėvėjimo.

„Visiems organizatoriams labai rūpi saugumas. Yra priemonių, tarkime, jau vien temperatūros matavimas prie įėjimo į koncertą – pirmas apsauginis barjeras. Jei blogai jautiesi pats – pabūk namuose. Reikia įprasti neapsikabinti su koncerte sutiktais pažįstamais, sveikintis per atstumą, dezinfekuoti rankas. Kita vertus, nėra visa visuomenė susirgusi, tad lieka galimybė saugiai leisti laiką. O pasinerti į muziką galima ir su kauke, – sakė Ž. Diawara. – Vasara mus visus gelbėjo, bet ruduo kelia nerimą. Jei vėl viskas užsidarys – daugeliui teks keisti savo strategiją. Ši industrija nėra vien pramogos ir žaidimai. Tai apima didžiulę rinką. Valstybinės pagalbos procesas nejudėjo tiek, kad tai būtų efektyvu. Tam tikros iniciatyvos yra, tačiau jos – tik lašas jūroje. Išlieka industrijos ir jos ekonominių perspektyvų nesupratimas. Jei į tai nebus atsižvelgta, susilyginsime su turizmo sektoriumi.“

Naktinės ekonomikos atstovai – klubai, barai norėtų, kad Vyriausybė būtų atviresnė dialogui. „Šiandien pirmą kartą gavome kvietimą pokalbiui su Sveikatos apsaugos ministerija – tik dabar“, – ketvirtadienį pasakojo „Vilniaus Naktinio Aljanso“ atstovas Markas Adamas Haroldas.

Jis turi sukaupęs pavyzdžių, kaip naktinį judėjimą išlaikyti. Tarkime, Norvegijoje aktyviam, renginius organizuojančiam klubui pardavus vieną bilietą, antrą nuperka valstybė. „Tokiu atveju, jei įleidžiama 30 procentų galimų lankytojų ir jie ateina, tu gauni 60 proc. pajamų, nepatiri nuostolių, jau gali gyventi. Valstybei tai būtų žymiai pigiau, nei viską uždaryti ir paleisti žmones į prastovas“, – sakė naktinio sostinės gyvenimo ekspertas.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Deimantė Rimkutė pritarė, kad politikai dažniausiai kuria politiką ir yra sutelkę dėmesį į savo sritį. Jiems trūksta kompetencijos ir suvokimo, kas yra naktinės ekonomikos kūrėjas, kūrybinių industrijų atstovas, kokie jo poreikiai. Sostinės savivaldybė pandemijos akivaizdoje parengė planą kultūrai, verslui, žmogui.

„Norime turėti Vilnių, kuris yra gyvybingas, o naktinis gyvenimas stipriai prisideda prie tos atmosferos“, – sakė D. Rimkutė, pabrėždama ir individualios kiekvieno bendruomenės nario atsakomybės svarbą, ir pokyčių Vyriausybės idealogijoje, pagal kurią šiuo metu žmogus nėra pakankamai sąmoningas ir jam reikia valstybės priežiūros.

„Finansavimas yra kultūros politikos rezultatas. Kultūra prisideda prie socialinio gyvybingumo ir turizmo. Sutrikus vienam – sutrinka ir kiti“, – konferencijoje kalbėjo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ vadovė Lietuvoje Dileta Nenėnė. Šiai programai, finansuojančiai kūrybinį ir kultūrinį sektorių, dėl pandemijos taip pat teko koreguoti buvusias įprastas 7 metų planuotes.

Kiekvienos valstybės kultūriniai judesiai yra fiksuojami bendrame Europos žemėlapyje, ir galima pasidžiaugti, kad Lietuvos didmiesčiai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda išsiskiria įsitraukimu ir žmonių dalyvavimu kultūros procesuose. „Kūrybiškai intensyvus miestas Vilnius lenkia Hamburgą, Budapeštą, Krokuvą“, – sakė D. Nenėnė.

Anot jos, dabar itin svarbios programų rekomendacijos ilgalaikiams politiniams sprendimams, nes jau akivaizdu, kad pandemija pakeis kultūros ir kūrybos sektorių. Be to, Lietuvoje didelė dalis kūrybinių darbuotojų dirba savarankiškai, daugiau nei Nyderlanduose ar Italijoje. Į tai būtina atsižvelgti, svarstant vidutinio ilgumo ir ilgesnio periodo kompensavimo priemones menininkams ir kultūros operatoriams.

Lietuvos kultūros tarybos atstovė Goda Dapšytė išskyrė ir kitas mažai išnaudotas finansavimo galimybes: kvalifikacijos kėlimas, menininkų rezidencijų kūrimas, kultūros startuoliai. Skatinta pasidomėti finansavimo programomis, ypač jei turima aiški ekonominė vizija.

Skaitmenizavimo procesai šiuo metu taip pat yra labai aktyviai skatinami, nes būtina kurti ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai.

Apie naujas galimybes internete – kaip surasti savo klausytoją pasaulyje, transliuojant įrašus muzikos platformose, virtualiai pasakojo „Gigmit“ platformos įkūrėjas iš Vokietijos Marcus Fitzgeraldas. Apie tai „What‘s Next In Music?“ konferencijoje buvo kalbama ir penktadienį įvykusioje „Spotify“ paskaitoje.

Pasibaigus konferencijai nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, veiksmas persikėlė į gyvos muzikos aikšteles.

Broliškame miesto festivalyje „Loftas Fest“ rugsėjo 11-12 dienomis veiks dvi „What’s Next In Music?“ scenos. Penktadienio vakarą ten pasirodys „Fume & Comette“, INGAJA, „artfcl“, „dadcap“, „Sinstation“, „Graži ir ta galinga“, „In albedo. Melquiades“. Įėjimas nemokamas.

„What‘s Next In Music?“ atidarymo vakarėlis ketvirtadienį įvyko „Vasaros terasoje“. Ten susirinkusiems kelių kartų muzikos mylėtojams, industrijos profesionalams ir konferencijos svečiams koncertavo „OKATA“ bei „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi