Muzika

2019.09.13 18:41

„Bix“ lyderis Samas prabilo apie sėkmės paieškas Amerikoje: supratome, kad parsiduodame velniui

LRT.lt2019.09.13 18:41

Rugsėjo 12-osios vakarą sostinės gyvos muzikos klube „Tamsta“ aukšta nata atidarytas muzikos mainų festivalis „What‘s Next in Music? 2019“. Industrijai aktuali to paties pavadinimo konferencija nuo ketvirtadienio ryto vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Didelio susidomėjimo sulaukė šalies žvaigždžių sėkmės istorijos iš pirmų lūpų.

Unikaliomis savo istorijomis pasidalino garsiausias Lietuvos akordeonistas pasaulyje Martynas Levickis, stulbinančios tarptautinės karjeros pasiekusio Marijaus Adomaičio-Ten Walls žmona bei vadybininkė Diana Adomaitė ir TV projektų prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, savo laiku su grupe BIX turėjęs progą sudrebinti pasaulį nuo Europos iki Honkongo.

Plačiomis šypsenomis prisiminta 2012-ųjų istorija, kai M. Levickį visiškai atsitiktinai atrado muzikos verslo ryklys iš Londono Rickas Blaskey, dirbęs su Whitney Houston, Placido Domingo, Davidu Garrettu.

Jo dėka internete susirastas kaip tik Londone studijavęs talentingasis Martynas turėjo progos įrašyti akordeono muzikos albumą, kuris apskriejo pasaulį nuo Tokijo iki Los Andželo, pačiam M. Levickiui atverdamas kelius į Jungtinės Karalystės klasikinės muzikos topus.

Prodiuserio galva buvo pramušta idėjomis, jis galėjo padaryti bet ką. Martynui beliko sekti iš paskos Ricko tikėjimui tuo, ką daro. „Jis įtikino nusipirkti naują instrumentą su užrašu „Martynas“, kurį man specialiai pagamino Italijoje. Dar norėjo LED žibintus iš vidaus įmontuoti, bet aš neprileidau. Nors šiaip gera idėja“, – šypsosi M. Levickis.

Šiandien jau gana sunku įsivaizduoti, bet anuomet Martynas buvo pastūmėtas ir į Vimbldono stadioną, pasaulinio lygio teniso varžybas, tiesiog vaikštinėti ir groti, kol televizijų kameros jį pastebės.

„Vaikščiojau aplinkui ir grojau Lady Gagos hitus. Iš paskos – Rickas Blaskey su komanda. Po pusvalandžio grojimo patvorėse, jis sumedžiojo man kameras, taip atsidūriau „Sky“ tiesioginiame eteryje. Net ir sporto kanale pagrojau šiek tiek Lady Gagos“, – juokiasi Martynas.

Visgi ne visuomet buvo linksma: antai nuskridęs į JAV M. Levickis suprato, kad niekas nepasirūpino jo darbo viza. Po keliolikos koncertų teko sėsti į lėktuvą ir keliauti atgal į Londoną. Išsiskyrė ir prodiuserio bei akordeonisto vizija, kokios muzikos kelias yra teisingas. Martynas neketino prarasti savo identiteto, kai tuo tarpu Rickui atrodė, kad pop šventė visada yra šventė. Galop su visa pagarba jų keliai išsiskyrė.

Šiandien M. Levickis – pats sau vadas, per 7 metus išaugo aibė jo autorinių projektų, orkestras, festivalis, kompozitorių vasaros akademija, vyksta daugybė koncertų užsienyje ir Lietuvoje, planuojami nauji, amą gniaužiantys šou arenose.

„Teko pakovoti pačiam, bet tai kaip tik treniruoja, grūdina. Gal ir nėra aplink mane didžiulės komandos, tačiau išorinė pagalba pasiekia – ar gero draugo patarimas, ar kitų itin talentingų muzikantų bendradarbiavimas ir aš tuo labai džiaugiuosi. Pasirinkau sąlyginai mažesnę skalę. Kita vertus, ar tikrai ji maža, kai asmeninis profesinis interesas išpildomas daug labiau nei kažkieno kito muzikos vizijos pateisinimas“, – kalbėjo M. Levickis.

Visiškai atvira su publika buvo ir garsaus muzikos prodiuserio, didžėjaus Marijaus Adomaičio-Ten Walls žmona Diana, jau kurį laiką perėmusi jo vadybos darbus.

Kai vyro karjera tik įsibėgėjo, ji dar nebuvo vadybininkė. Mario Basanovu pasivadinęs muzikos kūrėjas bendradarbiavo su kolega Vidmantu Čepkausku-Vidžiu, kūrė bendrus planus. Vidžiui pavyko išleisti įrašus tarptautinėje kompanijoje.

„Marijus – be galo produktyvus, tai turbūt ir vedė į sėkmę. Gaudavo užsakymą remiksui – per naktį paruošdavo tris. Vienas nepatiks – pasiims kitus du. Tačiau tai buvo beprotiškas darbas: niekur neini, bet sėdi ir darai tuos remiksus“, – pasakoja Diana.

„Needwant“ leidėjai iš Didžiosios Britanijos susipažinę su Mario Basanov pasisiūlė būti jo vadyba. Gal taip ir reikėjo – lietuvis galėjo skirti laiko kūrybai, o kiti rūpintųsi likusiais reikalais. „Jis ne iš tų, kur „pats šoku, pats dainuoju, pats bilietus parduodu“, – sako D. Adomaitė.

Prasidėjo didžėjaus turai, begalinės kelionės, kūrybai liko labai mažai laiko, nuskambėjo pasiūlymas pasikeisti vardą, susidvejinti: Ten Walls kurtų originalią muziką, Mario Basanovas darytų remiksus. Atrodė, identitetas nuo to nenukentės.

O tada gimė superhitas „Walking with Elephants“. Marijus jį davė pasiklausyti draugui – Maltoje gyvenančiam, liūtus auginančiam didžėjui. Ir šis netikėtai kūrinį plačiai nutekino.

„Kūrinys dar buvo neišleistas, o jau visi didžėjai jį turėjo, visi jo klausėsi. Nesupratome, kas įvyko, bet toliau viskas vyko labai greitai“, – pasakoja vadybininkė.

„Drambliai“ užkopė į BBC radijo A sąrašą ir pasiekė 6-ąją JK čartų vietą. Atsirado didelė agentūra, šimtai skrydžių, dešimtimis tūkstančių skaičiuojami honorarai.

„Jie pradėjo žiūrėti į Marijų, kaip į pinigų spausdinimo mašiną. Jiems neberūpėjo, kad jis neturi kada kurti, nesugeba nieko sukurti mėnesių mėnesiais. Jis buvo tiesioginis jų pinigų šaltinis“, – pasakojo Diana.

O tada – bam, perdegimas, garsi vieša istorija su visiems žinoma pabaiga. Draugystė su agentūra baigėsi, festivaliai atsitraukė... Laimei, šalia M. Adomaičio buvo žmona.

„Pirmiausia reikėjo pastatyti žmogų ant kojų. Jei vyras miega dvi paras be pulso ir sveria 50 kilogramų, žmonos pareiga grąžinti jį į būseną, iš kurios būtų galima kryptingai judėti toliau.

Netikėjau, kad viskas turi taip staiga užsibaigti, jis pernelyg talentingas. Buvo aišku, kad rasime naujų projektų. Taip akiratyje atsirado nauji keliai, naujas agentas užsienyje, naujos koncertinės nišos, simfoninis orkestras, gimė albumas. Supratome, kad nereikia apsistoti vien ties elektronine scena. Išbandėme naujų dalykų. Jis nori kurti simfoninę muziką. Akys vėl užsidegė“, – sako Diana, užsimindama, kad pasirodys trigubas Ten Walls instrumentinės muzikos albumas, o „Žalgirio“ arenoje gruodį turėtų įvykti ir koncertas su simfoniniu orkestru.

Šių istorijų klausydamasis S. Urbonavičius-Samas teigė, kad viskas lygiai taip pat vyko Amerikoje ir prieš 30 metų, tik jų grupė BIX tuo metu dar nenutuokė, kaip išvis muzikos verslas ten veikia. Galva sukosi vien nuo minties, kad gali dirbti su tais, kurie Niujorke įrašinėjo „The Rolling Stones“.

„Mes buvome laukiniai iš Sovietų Sąjungos, nieko nesuvokėm, kas ir kodėl taip vyksta. Ten gavome pirmą kontraktą, kuris buvo 500 puslapių storio ir 200 tūkstančių dolerių vertės, kas mums, pacukams, buvo kažkoks kosmosas, o dar žalia korta ir visos galimybės. Lietuvių kilmės teisininkas sutiko mums išaiškinti sutartį. Po 200 puslapių prasidėjo kableliai. Supratome, kad mes parsiduodam velniui“, – kalba Samas.

Suveikė ir bendras emocinis laukas grupėje – jie jau daug mėnesių bastėsi kažkur po Ameriką, o tuo metu ne vienam Lietuvoje vaikas gimė, traukė namo. Taigi, BIX pasaulinės karjeros nepadarė, bet jos lyderis nusiteikęs dalintis išmintimi su jaunais atlikėjais, kurie bando save TV šou.

„Visuose šou yra vienetai, kurie turi charakterį, kaip Martynas – iš antro karto kalė, laimėjo, pasiėmė pinigus, investavo į save. Kiti ateina „išbandyt laimės“, pasitikrinti. To nepakanka. Reikia viską daryti, nėra nei vieno blogo kelio, nebent renkiesi sėdėti ir laukti, kol tave kažkas pamatys ir ištrauks.

Jei tinka televizinio šou kelias – eik ten. Nesvarbu, kad kiti aiškina „telikas – šūdas“, bet žmonės ten iškart pasikelia penkiais aukštais virš tų, kurie sėdi rūsiuose ir sako, kad čia „viskas šūdas“. Vienetai sugeba pralįst bet kokias būdais, nesvarbu, ar tai – televizija, ar rūsys, ar internetas, ar dar koks nors variantas, – teigia Samas. – Bet negana sėkmės, dar reikia sutikti tinkamą žmogų – vadybininką, prodiuserį, stūmėją ar Basanovo atveju – laimingai susituokti. Istorija rodo, kad prie kiekvienos didelės žvaigždės yra labai galingas vadybininkas, kuris tuo atlikėju nepaprastai tikėjo.“

„What‘s Next in Music?“ muzikos mainų festivalis vyksta rugsėjo 12-14 dienomis. Jo muzikinės scenos išaugo „Loftas Fest“ teritorijoje, „Verandoje“, „Caffeine“.

Atidarymo renginyje, vakar įvykusiame klube „Tamsta“, pasirodė žavingą itališką komunikaciją pasigavusios „shishi“, į magišką kelionę Vudstoko link pačiumpantys „Flash Voyage“, nuostabiai gerai ant acenos laiką leidęs Junior A, ir kaip visuomet kosminiai kibernetiniai „Happyendless“. Šiomis dienomis dešimtys užsienio svečių domėsis lietuviška muzika ir rinks savo favoritus, kuriems galėtų padėti praverti duris į kitų šalių muzikos rinką.