Izraelyje atėjo akimirka, kurios laukė milijonai „Eurovizijos“ konkurso gerbėjų visame pasaulyje. Antradienio vakarą Tel Avivo parodų centre prasidėjo 64-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas – įvyko pirmasis jo pusfinalis.
Prie starto linijos šį vakarą – atlikėjai iš 17 šalių: Kipro, Juodkalnijos, Suomijos, Lenkijos, Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos, Baltarusijos, Serbijos, Belgijos, Sakartvelo, Australijos, Islandijos, Estijos, Portugalijos, Graikijos ir San Marino.
Jie rungėsi dėl dešimties kelialapių į konkurso finalą, kuris vyks šeštadienį.
Dar dešimt kelialapių bus išdalyta ketvirtadienį – antrajame pusfinalyje, kuriame dainuos ir Lietuvos atstovas Jurijus Veklenko.
Į finalą be pusfinalio barjero taip pat pateks konkurso šeimininkai – Izraelis. Taip pat penkių gausiausiai „Euroviziją“ finansuojančių šalių – Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos – atstovai.
„Euroviziją“ pradėjo moteris, kuri pernai iškovojo Izraeliui teisę rengti šį konkursą.
Vakaras prasidėjo jautriu siužetu, kuriame kukli, aplinkinių pašiepiama mergaitė pasirodo mokyklos konkurse ir uždainuoja Nettos hitą „Toy“.
Kaip jau supratote, ji simbolizuoja pačią Nettą vaikystėje – netrukus atlikėja rodoma jau užaugusi ir laikanti rankose „Eurovizijos“ trofėjų.
Nieko nėra neįmanomo – šis filmukas tik dar kartą priminė konkurso šūkį „Dare To Dream“.
Scenoje pasirodžiusi Netta paskelbė konkurso pradžią, o renginio vedėjai (tarp kurių yra ir Izraelio supermodelis Bar Refaeli) į sceną pakvietė konkursantus.
Jų likimą šį vakarą, kaip įprasta, lemia balsuojančių šalių žiūrovai ir komisija.
Pirmoji scenoje – Kipro atlikėja Tamta. Pernai šios šalies atstovė Eleni Foureira per plauką nelaimėjo „Eurovizijos“. Ir, atrodo, šįmet Kipras bando kartoti pernykštį sėkmės receptą.
Pasirodymas išties panašus į rodytą prieš metus – ekranai, ugnies pliūpsniai, pietietiškas dainos „Replay“ ritmas ir daugybė seksualių detalių – nuo pačios Tamtos drabužių iki striptizo elementų.
Dainininkė atrodo kaip JAV žvaigždė Madonna prieš maždaug 25 metus, o dėmesį traukia ir jos gyvenimo istorija. Tamta gimė ir užaugo Sakartvele, būdama paauglė ištekėjo ir pagimdė vaiką, tik suaugusi emigravo į Graikiją ir ten sugebėjo tapti didele žvaigžde.
Lietuva į „Euroviziją“ šįmet neišsiuntė vokalinės grupės „Original Copy“, tačiau kažką panašaus pasirinko Juodkalnija. Mišri vokalinė grupė „D mol“ po ugningos Kipro atstovės atrodo kaip mokinukai, susiruošę į muziejų.
Balti drabužiai, gražiai derantys balsai, melodinga daina „Heaven“ – bet su charizma ar netikėtumais šis pasirodymas neturi nieko bendra.
Trečias – suomis Darude – vienas garsiausių šįmet „Eurovizijoje“ dalyvaujančių atlikėjų. Didžėjus ir elektroninės muzikos kūrėjas, prieš porą dešimtmečių išleidęs visoje planetoje išgarsėjusią dainą „Sandstorm“, daug ką nustebino, kai šįmet apsisprendė dalyvauti „Eurovizijoje“.
Kita vertus, didžiosios jo šlovės laikai – jau praeityje, todėl konkursas – puiki proga atgaivinti susidomėjimą savo kūryba. Eurovizinei dainai „Look Away“ Darude pasitelkė suomių roko dainininką Sebastianą Rejmaną.
Pats Darude įsitaisęs prie elektroninių instrumentų, S. Rejmanas – scenos priekyje, duetui dar talkina ant pakylos dramatiškai besiplaikstanti šokėja, o ekrane slenka tirpstančių ledkalnių vaizdai.
Mintis aiški – tai daina, nešanti žinią apie klimato atšilimą.
Ketvirtuoju numeriu į sceną žengusios lenkės „Tulia“ internete išgarsėjo, kai įrašė neįprastą grupės „Depeche Mode“ hito „Enjoy The Silence“ versiją.
Folkloro balsai ir modernus skambesys – įdomus derinys, kuris keturias grupės dainininkes gimtinėje pavertė žvaigždėmis. Tiesa, jų pačių eurovizinis kūrinys „Fire Of Love“ atrodo mažiau įtaigus, pasirodymą paįvairina ekranuose rodomos grupės narių nuotraukos.
Slovėnai į pirmąjį pusfinalį pasiuntė vieną keisčiausių pasirodymų. Dainininkė Zala Kralj ir muzikantas Gasperas Šantlas – alternatyvios popscenos atstovai. Ir tai jaučiasi.
Scenoje baltais, kone kasdieniais rūbais apsirengusio dueto nariai kūrinį „Sebi“ atlieka, žiūrėdami vienas kitam į akis, tačiau tuo pačiu jie atrodo visiškai abejingi ir nesidomintys tuo, kas vyksta salėje, kaip ir ekranuose rodomais žvaigždynais.
Toks yra šios grupės įvaizdis – jai nesvarbi „Eurovizija“, tai atlikėjai sakė ir ne vieno interviu metu. Bet kam tada čia išvis keliauti?
Čekų grupės „Lake Malawi“ lyderis Albertas Černy prieš kelerius metus jau viešėjo Lietuvoje – festivalyje „Galapagai“ grojo su tuomečiu savo kolektyvu „Charlie Straight“.
Jo dabartinės grupės kūrinys „Friend Of A Friend“ – trys minutės smagaus ir melodingo poproko, kurį pagyvina pasirodymas skirtingomis spalvomis švytinčiuose kubuose. Patiks, jei patinka, pavyzdžiui, grupė „Maroon 5“.
Vengras Joci Papai prieš dvejus metus „Eurovizijoje“ užėmė aštuntąją vietą, tad šįmet grįžo pamėginti nuskinti dar aukštesnį rezultatą. Dainininko istorija – sudėtinga, jis užaugo neturtingoje romų šeimoje, tai atsispindi ir jo muzikoje.
Ypač – dramatiškoje eurovizinėje dainoje „Az en apam“, kurią Joci atlieka basas, sėdėdamas scenos pakraštyje.
Kūrinys, kuriame susipina folkloro ir elektroninės muzikos elementai, pasakoja sudėtingą jo šeimos istoriją, o ekrane rodomos jo giminaičių nuotraukos.
Baltarusė Zena savo šalyje turi dviprasmišką įvaizdį. Daug kam nepatinka, kad jos prodiuseris – skandalingas Rusijos pramogų verslo veikėjas Viktoras Drobyšas, prieš porą dienų sukėlęs skandalą, kai labai šiurkščiais keiksmažodžiais pasisakė apie prastas lažybininkų prognozes savo globotinei.
Scenoje ji atrodo kaip baltarusiškas Ritos Oros variantas – ritminga daina „Like It”, fantastiškai ant sceninės aparatūros dėžių judantys šokėjai, ryškūs drabužiai ir vaizdo projekcijos, kuriomis prabėga ir tigras (gerai, kad ne Jurijaus Veklenko apdainuojamas liūtas).
Dar yra ugnis, fejerverkai, dūmai. Užkulisiuose juokaujama, kad baltarusiai šiam pasirodymui nupirko visus įmanomus efektus, kuriuos tik pasiūlė „Eurovizijos“ rengėjai. Ar tai padės? Bus matyti.
Serbė Nevena Božovič – visiška baltarusės priešingybė. Ir vaikų, ir suaugusiųjų „Eurovizijoje“ savo šaliai jau atstovavusi moteris sugrįžta su jausminga daina „Kruna“, elegantiška juoda suknele, dramatiškais mostais ir jos ilgus plaukus plaikstančiu vėju.
Tikra stichijų valdovė, bet ar „Eurovizijos“ vėjai jai bus palankūs?
Belgui Eliotui dainą „Wake Up“ kūrė tas pats kompozitorius, kuris prieš porą metų pasiekti ketvirtąją vietą padėjo dainininkei Blanche.
Skambesys – įdomus ir modernus, bet pats 18-metis atlikėjas (vienas jauniausių šių metų „Eurovizijoje“) atrodo kiek sutrikęs ir išsigandęs, o ir jo sceninis šou kvepia senais laikais. Dideliais už dainininko nugaros mušamais būgnais nieko nenustebinsi – visa tai jau daug sykių matyta.
„Jei laimėčiau „Euroviziją“, mano šaliai tai būtų didžiausia šventė“, – LRT.lt sakė Sakartvelo atstovas Oto Nemsadzė. Ne vieno muzikinio šou laimėtoju ir prizininku tapęs dainininkas turi galingą balsą, kūrinį „Sul tsin iare“ dainuoja su aistra, vaizdas scenoje – dramatiškas, ekrane rodyti kalnai priminė dainininko gimtinę, pasirodymą pastiprino ugnis. Gana silpnų dainų pilname pusfinalyje, tai buvo vienas tų numerių, kurie tikriausiai buvo verti žengti į finalą.
Kaip Vaida Genytė, atsidūrusi labai keistos fantazijos režisieriaus sukurtame filme. Taip norisi apibūdinti australę Kate Miller-Heidke.
Apie nesvarumo būseną kūrinyje „Zero Gravity” dainuojanti atlikėja sukūrė vieną ryškiausių šio pusfinalio šou. Kartu su dviem šokėjomis ji, pakabinta ant karties, linguoja taip, jog atrodo, kad yra pakibusi virš vaizdo projekcijose rodomo Žemės rutulio. Lyg raganos, laumės ar ateivės iš kitos planetos – vaizdas nustebina taip, kad apie pačią dainą net pamiršti.
Islandai „Hatari“ – bene gausiausiai aptariama šių metų „Eurovizijos“ grupė. Sadomazochistinis įvaizdis, ugnies pliūpsniai scenoje, bauginantis būgnininkas su spygliuota kauke, kūju daužantis grupės sukurtos korporacijos logotipą.
Du skirtingi pagrindinių vokalistų balsai – kriokiantis ir švelniai aukštas. Daina apie tai, kad pasaulyje nugalės neapykanta. Pažadai sugriauti kapitalizmą Žemėje ir nepagarbūs žodžiai apie konkursą rengiantį Izraelį. Islandai šįmet jau pritraukė tiek dėmesio, kad, regis, į sceną galėtų apskritai neiti.
Tačiau išėjo ir savo dainą „Hatrid mun sigra“ atliko taip, kad ošė visa arena. Kai kas juos net vadina vienais pagrindinių pretendentų laimėti konkursą. Aišku viena – Izraelis, kurį islandai interviu britų spaudai šią savaitę atvirai pavadino okupantais, jų pergale neapsidžiaugtų.
Estijai šįmet atstovauja švedų dainininkas Victoras Crone‘as. Tiesa, pastaruosius kelerius metus dažnai viešintis Estijoje ir bendradarbiaujantis su šios šalies dainininku Stigu Rasta, prieš kelerius metus gerai pasirodžiusiu „Eurovizijoje“.
Daina „Storm“ – tipiškas, melodingas popmuzikos kūrinys, peraugantis į neįkyrų šokių muzikos ritmą. V. Crone‘as – tipiškas gražuoliukas su gitara ir odine striuke, balso tembru kiek primenantis lietuvį Justiną Jarutį. Nieko ypatingo, bet ausys nekraujuoja.
Kur kas ekstravagantiškesnis yra portugalas Conanas Osiris. Jei „Euroviziją“ prieš porą metų laimėjęs Salvadoras Sobralis jums atrodė keistas, pažvelkite į šių metų atstovą.
Jis dėvi beprotiškai atrodančius drabužius, atlieka iš elektroninės, indie ir folkloro muzikos įtakų supintą dainą „Telemoveis“ ir yra visur lydimas pusnuogio šokėjo, kuris pasirodymo metu sėdi soste, o tada stojasi ant pirštų galų, kaip baleto spektaklyje. Už nugaros skleidžiantis Portugalijos vėliavos spalvoms – žaliai ir raudonai. Šitą pamiršti nebus lengva.
Graikė Katerine Duska, gyvenanti tame pačiame viešbutyje, kaip ir Jurijus, į „Euroviziją“ žengia su daina „Better Love“ – moderniu popmuzikos kūriniu ir gana ryškiu šou. Scenoje ji stovi prie rožinės sienelės, aplink sukasi moterys su špagomis.
Anot Katerine, pasirodymas simbolizuoja moterų stiprybę ir jėgą. Net ir atmetus scenos šou, daina – tokia, kokią mielai transliuotų populiarios Europos radijo stotys. Gal net viena įsimintiniausių šį vakarą, nors Katerine atlikimas ir nėra tobulas.
Paskutiniai vakaro konkursantai – iš San Marino. Tiksliau, iš Turkijos, nes šiai nykštukinei šaliai sunku rasti savo dainininkų. Taip sunku, kad valstybei nuo 2012 iki 2014 metų net tris sykius iš eilės atstovavo ta pati atlikėja Valentina Monetta, o turkų scenos veteraną Serhatą San Marinas irgi kviečiasi jau antrą sykį – jis jau dainavo 2016-aisiais ir nepateko į finalą.
Šįkart jo ginklas – atvirai naftalinu ir aštuntojo dešimtmečio pabaigos diskotekomis kvepianti daina „Say Na Na Na“. Balti rūbai, „disco“ eros šokėjų kostiumai – tai pasirodymas, greta kurio net ir Vytauto Šiškausko koncertai atrodo labai modernūs.
Pasibaigus visiems pasirodymams, buvo suskaičiuoti balsai (kuri šalis užėmė kurią vietą, bus paskelbta tik po finalo šeštadienį).
Kol septyniolikos šalių atlikėjai ir gerbėjai užgniaužę kvapą laukė rezultato, žiūrovams dainavo prieš 21 metus „Euroviziją“ laimėjusi Izraelio žvaigždė Dana International.
Po balsavimo paaiškėjo, kad į finalą patenka Graikija, Baltarusija, Serbija, Kipras, Estija, Čekija, Australija, Islandija, San Marinas, Slovėnija.
