Mokslininkai pateikė optimalią jėgos treniruočių trukmę ilgesniam gyvenimui

Remiantis naujo didelio masto tyrimo išvadomis, jėgos treniruotės gali padėti gyventi ilgiau, nors duomenys rodo, kad mirtingumo rizikos pokyčiai priklauso nuo to, kiek laiko joms skiriame. Naujas tyrimas parodė, kad optimalus fizinio aktyvumo laikas yra 90–119 minučių per savaitę – tai siejama su 13 procentų mažesne tikimybe mirti dėl bet kokios priežasties per 30 metų laikotarpį, skelbia „ScienceAlert“.

Harvardo T. H. Chanoo visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjų vadovaujami mokslininkai išanalizavo 147 374 žmonių duomenis, surinktus vykdant tris ilgalaikius tyrimus: „Sveikatos specialistų stebėjimo tyrimą“, „Slaugytojų sveikatos tyrimą“ ir „Slaugytojų sveikatos tyrimą II“.

Visi tyrimo dalyviai buvo sveikatos priežiūros specialistai: 74 proc. jų laikėsi rekomendacijos skirti 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo aerobiniams pratimams (pavyzdžiui, bėgimui ar skvošui), o 46 proc. reguliariai užsiiminėjo kokiomis nors jėgos treniruotėmis (pavyzdžiui, darė pritūpimus ar kilnojo svorius).

Nustatyta, kad nuo 90 iki 119 minučių per savaitę jėgos treniruotėms skiriantiems žmonėms tikimybė mirti dėl bet kokios priežasties per 30 metų laikotarpį buvo 13 procentų mažesne. Konkrečiai kalbant apie mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tikimybė buvo 19 procentų mažesnė, o nuo neurologinių ligų (pavyzdžiui, Alzhaimerio ligos) – 27 proc. mažesnė.

Sunkumų kilnojimas | „Shutterstock“ nuotr.

Aerobiniai pratimai buvo vertinami MET (metabolinio užduoties ekvivalento) valandomis – šis rodiklis parodo, kiek energijos sunaudoja tam tikra veikla, palyginti su sėdėjimu vietoje.

Asmens energijos sąnaudos sėdint (poilsio būsenoje) prilyginamos 1 MET, o kitos veiklos apskaičiuojamos atsižvelgiant į šį atskaitos tašką. Pavyzdžiui, 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų atitinka 7,5 MET valandų – tai reiškia, kad jų metu sudeginama 7,5 karto daugiau energijos nei ramybės būsenoje.

Tiems, kurie per savaitę surinko bent 45 MET valandas aerobinės veiklos, nustatyta 42–47 proc. mažesnė mirties rizika, nepriklausomai nuo jėgos treniruočių skaičiaus.

Visgi svarbu paminėti, kad tyrimą vykdę mokslininkai neįrodo, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai lėmė ilgesnę žmonių gyvenimo trukmę. Tai buvo stebimasis tyrimas, t. y. jo metu buvo ieškoma dėsningumų tarp žmonių įpročių ir sveikatos rodiklių.

Tyrimas čia.