„Artemis II“ astronautai ketvirtadienį surengė pirmąją spaudos konferenciją po grįžimo į Žemę, skelbia „Sky News“.
„Artemis II“ misija balandžio 10 dieną užbaigė istorinį septynių valandų skrydį aplink Mėnulį, pažymėdama pirmąjį žmonijos sugrįžimą prie Mėnulio nuo „Apollo 17“ misijos 1972 m.
Įgula nuskrido toliausiai nuo Žemės – apie 406 800 km – per visą žmonių skrydžių kosmose istoriją.
Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris, Christina Koch ir Jeremy Hansenas Džonsono kosmoso centre ketvirtadienį pasakojo apie savo misiją.
„Artemis II“ piloto Victoro Gloverio buvo paklausta apie momentą nusileidimo į Žemę metu, kai jis laive garsiai sureagavo ir tai užfiksavo kamera. Atsakydamas į klausimą, ką jis jautė, V. Gloveris sakė: „Na, pirmiausia – viską. Tai buvo labai įtemptos 13 minučių ir 36 sekundės.“
„Jei šoktum nuo dangoraižio, būtent taip jautėsi penkias sekundes... ir tai buvo nuostabu“, – pasakojo V. Gloveris.
Astronautas R. Wisemanas teigė, kad nors jis „nėra labai religingas žmogus“, jis paprašė karinio laivo kapeliono aplankyti įgulą po nusileidimo.
Astronautas teigė, kad jam bėgo ašaros, nes tai, ką patyrė kosmose, buvo labai jaudinanti patirtis. „Kai saulė užsidengė už mėnulio, pasakiau: „Nemanau, kad žmonija yra tiek išsivysčiusi, kad galėtume tai suvokti, nes tai buvo ne iš šio pasaulio“, – sakė jis.
Victoras Gloveris buvo santūresnis ir teigė, kad dar neturėjo laiko „išsiaiškinti“, ką patyrė.
Kanados astronautas J. Hansenas pasakojo apie vieną kosmoso akimirką, kuri jam įstrigo atmintyje.
„Mano dėmesį nuolat traukė tai, kad, kai apšvietimas buvo tinkamas ir mes žiūrėjome pro langą, aš vis matydavau tarsi gylį, manau, pačioje galaktikoje – tai, ką ten matėme savo akimis. Galaktikoje yra gylis, kurio aš tiesiog niekada anksčiau nebuvau patyręs... ir tai man buvo tiesiog stulbinantis dalykas“, – kalbėjo kanadietis.
Jaučiasi tarsi „plūduriuotų“
Astronautė Christina Koch teigė, kad nuo pat grįžimo namo ji jaučiasi tarsi plūduriuotų ir yra bandžiusi pakelti daiktus į orą, manydama, kad jie liks pakibę tarsi esant nulinės gravitacijos sąlygoms.
Ji pasakoja, kad nuo grįžimo į Žemę keletą kartų pabudusi „manė, kad plūduriuoja“.
Ch. Koch pridūrė, kad „Artemis“ ji miegojo geriausiai. „Miegas kosmose yra geriausias miegas iš visų. Jis toks ramus, toks patogus“, – tikino astronautė.
„Jei būtume turėję nusileidimo modulį, būtume nusileidę ant Mėnulio“
R. Wisemanas pasakoja, kad būdamas kosmose patyrė vieną „keistą techninį apreiškimą“. Tai buvo dėl to, kaip arti jie buvo nuo tikro nusileidimo ant Mėnulio.
„Sakau jums dabar: jei būtume turėję pirmąjį skrydžio nusileidimo modulį tame aparate, žinau, kad bent trys iš mano įgulos narių būtų jame bandę nusileisti ant Mėnulio.“
Jaredas Isaacmanas, NASA vadovas, anksčiau kalbėdamas sugrįžus įgulai pareiškė, kad misija buvo sklandi, tad ir toliau bus galima ruoštis kitam žingsniui, astronautų išsilaipinimui Mėnulyje. Tai buvo pirmas toks skrydis per daugiau nei 50 metų.
J. Isaacmanas teigė, kad misijos į Mėnulį vyks dažnai, kol jame bus nusileista 2028 metais ir prasidės bazės statyba.
Nuo pakilimo iki nusileidimo „Artemis II“ misija užtruko 9 dienas, 1 valandą, 31 minutę ir 35 sekundes. Tačiau NASA šį laiką apvalina ir vadina tai 10-ies dienų misija.
Raketa „Space Launch System“ pakilo iš Floridos balandžio 1 d. Tai buvo pirmoji NASA programos „Artemis“ misija su astronautais. Jos tikslas – ilgalaikis buvimas Mėnulyje, įskaitant ir būsimos bazės statybas.
