Šią savaitę pasirodė naujiena, jog Vilniaus apygardos teismui perduota byla, kurioje trys asmenys kaltinami disponavę psichotropine medžiaga – alprazolamu. Jos pas kaltinamuosius rasta tūkstantį kartų daugiau, nei leidžiama. Teigiama, kad veikdami kaip organizuota grupė asmenys ne tik laikė, bet ir gamino psichotropinę medžiagą.
Anot Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus, trys kaltinamieji, veikdami kaip organizuota grupė, gamino, įgijo ir laikė labai didelį kiekį – 4,7 kg – alprazolamo.
Dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu yra laikoma nuo pusės gramo.
Taip pat skaitykite
Tyrimo metu nustatyta, kad du iš kaltinamųjų asmenų dirbo Lietuvos bendrovėje, kurioje veikia aukštųjų technologijų laboratorija, o joje atliekami kamieninių ląstelių tyrimai, imunotechnologiniai autoimuninių procesų tyrimai, autovakcinų (preparato, paruošto individualiai pacientui naudojant iš jo surinktą biologinę medžiagą) kūrimas, individualių priešvėžinių vakcinų ir naujų vėžio gydymo technologijų kūrimas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino teigimu, vienas iš kaltinamųjų – biomedicinos mokslų daktaras. Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad tai Adas Darinskas, dirbęs Nacionaliniame vėžio institute.
Atliekant kratą jo namuose rasta ir paimta metamfetamino gamybos instrukcija, kurioje nuosekliai nurodyti reikiami reagentai, įranga, reakcijos atlikimo eiga, detaliai aprašytas visas gamybos būdas. Darbo vietoje rastos ir paimtos medžiagos, naudojamos amfetamino ir metamfetamino gamybai.
Situacija panaši į kultinio serialo „Bręstantis blogis“ (angl. „Breaking Bad“) siužetą, kuriame chemijos mokytojas tampa metamfetamino gamintoju.
Kiek vėliau Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas patikslino, kad antras asmuo bendrovėje atlikinėjo praktiką. Anot prokuratūros, trečias kaltinamasis dirbo didmeniniame optikos versle.
Kas yra alprazolamas?
Anot farmakologės dr. Gabrielės Balčiūnaitės-Murzienės, Lietuvoje alprazolamas yra priskiriamas III sąrašo psichotropiniams vaistiniams preparatams ir išduodamas tik laikantis griežtos tvarkos.
Į III sąrašą yra įtraukos psichotropinės medžiagos (taip pat augalai), kurios yra pavojingos žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama. Į I, II ar III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka išduotą atitinkamos rūšies licenciją.
Alprazolamas priklauso nerimą malšinančių vaistų, vadinamų benzodiazepinais, grupei.
„Vaistinėse galima įsigyti vaistinių preparatų su alprazolamo veikliąja medžiaga firminiais pavadinimais „Xanax“, „Alprozolam Grindex“, „Alprazolam Orion“ arba „Altelek“, – pasakoja pašnekovė.
Alprazolamo indikacijos apima simptominį nerimo gydymą suaugusiesiems, kai sutrikimai yra sunkūs, riboja paciento veiklą ir labai vargina. Šis vaistas skirtas vartoti trumpai, iki 14 dienų, bet ne ilgiau 2 mėnesių.
Anot „Meliva Lietuva“ (anksčiau – „InMedica grupė“) psichikos sveikatos klinikų vadovės, gydytojos psichiatrės-psichoterapeutės dr. Devikos Gudienės, preparatas taip pat gali būti taikomas gydant trumpalaikį panikos sutrikimą, susijusį arba nesusijusį su agorafobija (fobija, apibūdinama kaip nerimas arba baimė, kylanti iš minčių, kad iš tam tikrų situacijų ar vietų gali būti sudėtinga pabėgti arba ten gali būti sudėtinga sulaukti pagalbos).
„Gali išrašyti gydytojas psichiatras ir šeimos gydytojas – dažniausiai taikant tęstinį gydymą pagal psichiatro paskyrimą. Alprazolamas yra psichotropinis vaistas, todėl išrašomas tik elektroniniu receptu, taikoma griežta kontrolė, dažnai reikalinga psichiatro konsultacija skiriant jį pirmą kartą“, – teigia gydytoja.
Alprazolamas paprastai nesukelia haliucinacijų.
„Pagrindinis jo poveikis – raminamasis ir amnestinis, mažinantis atmintį, o ne haliucinogeninis. Paradoksalios reakcijos, tokios kaip sujaudinimas, pasireiškia retai (mažiau nei 1 proc. žmonių), tačiau tikrųjų haliucinacijų pasireiškimas labiau susijęs su abstinencija ar perdozavimu, o ne su standartiniu terapiniu vartojimu“, – komentuoja G. Balčiūnaitė-Murzienė.
Beveik 5 kilogramai
Rekomenduojama alorazolamo dozė, kai indikacija – nerimas, yra 0,25–0,5 mg, vartojama per burną tris kartus per dieną, neviršijant didžiausios 4 mg paros dozės.
„Mirtys nuo benzodiazepinų perdozavimo yra itin retos. Tačiau pasaulyje žinomas klinikinis atvejis, kai pacientas, turėjęs daug sunkių sveikatos problemų, mirė perdozavęs 7,5 mg alprazolamo“, – pasakoja farmakologė.
Šiuo atveju įtariamiesiems inkriminuotas 4,7 kg gryno kiekio alprazolamo turėjimas.
„4,7 kg gryno alprazolamo kiekis yra milžiniškas. Tai reiškia, kad tokio kiekio užtektų 2 savaites vartoti maždaug apie 84 tūkst. žmonių, jei visi vartotų maksimaliai leidžiamą paros dozę 4 mg. Panašiai tiek, kiek gyvena Panevėžyje, įskaitant vaikus. Arba apie 224–448 tūkst. žmonių, jei vartotų įprastomis dozėmis. Panašiai tiek, kiek gyvena žmonių Kaune ir Kauno rajone“, – teigia G. Balčiūnaitė-Murzienė.
Anot pašnekovės, pagrindinis ir daugiausia rūpesčių keliantis alprazolamo vartojimo pavojus – pripratimas.
„Deja, praktikoje pasitaiko nemažai senyvo amžiaus pacientų, kurie prie šio vaisto yra pripratę ir be jo nebegali užmigti. Sugriežtinus vaisto išrašymo ir išdavimo tvarką situacija kiek pagerėjo, tačiau vis dar galėtų būti geresnė“, – komentuoja G. Balčiūnaitė-Murzienė.
