Briuselio ir turtingiausio pasaulyje žmogaus Elono Musko santykiai toliau nesiklosto. Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl „X“ dirbtinio intelekto, o dalis europarlamentarų, tarp jų – du lietuviai, ragina išvis atsisakyti naudoti šią platformą ir kurti ką nors europietiško. Klausimas – ar tai įmanoma?
Naujajame Komisijos tyrime, apie kurį pranešta pirmadienį, bus vertinama, ar „X“ tinkamai įvertino ir sumažino rizikas, susijusias su dirbtinio intelekto „Grok“ funkcijų diegimu. Tai apima riziką, susijusią su neteisėto turinio, pavyzdžiui, seksualinio pobūdžio vaizdų, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu ES.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Europos Komisija pradeda tyrimą dėl „X“ ir „Grok“ dirbtinio intelekto keliamų rizikų, susijusių su neteisėtu turiniu, ypač vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga.
- Europarlamentarai ragina Europos Komisiją atsisakyti „X“ platformos ir skatinti europietiškų socialinės medijos alternatyvų kūrimą.
- Nepaisant kritikų ir raginimų, Europos Komisija kol kas neskuba visiškai atsisakyti „X“ platformos, nes ji išlieka antra pagal dydį socialinės medijos platforma Europoje, užtikrinanti didelį pasiekiamumą.
- Europos Komisija jau anksčiau yra skyrusi baudą „X“ platformai už ES internetinio turinio taisyklių pažeidimus, o tai sukėlė aštrią E. Musko reakciją ir kritiką ES atžvilgiu.
„Mes netoleruosime tokio nepriimtino elgesio kaip moterų ir vaikų skaitmeninis išrengimas. Kaip jau buvo minėta internete ir ne internete, jau imtasi priemonių, tačiau reikia imtis dar daugiau veiksmų, kad apsaugotume savo piliečius, ypač kai kalbame apie vaikus. Tai ir darome“, – pirmadienį vidurdienio spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.
Į nemalonę „Grok“ pakliuvo ne tik Europos Sąjungoje. Tyrimai pradėti ir Didžiojoje Britanijoje, o kai kurios šalys (Indonezija ir Malaizija) užblokavo įrankį, kuris anksčiau leido įkėlus žmogaus nuotrauką sugeneruoti suklastotą jo nuogo atvaizdą. Teigiama, kad tokių klastočių, kurių aukos – ir vaikai, buvo milijonai.
Du raginimai
Antradienį 54 europarlamentarai iš įvairių frakcijų paragino Europos Komisijos pirmininkę U. von der Leyen eiti dar toliau: atsisakyti „X“ ar sukurti, paremti „Europos socialinės medijos inovacijas“.
„X“ nebėra atviras ir subalansuotas politinės komunikacijos ar žurnalistikos įrankis, nes po E. Musko perėmimo buvo pakeisti algoritmai. Tai nėra „viešoji erdvė“ – dabar ji primena gilių klastočių pornografijos svetainę ir vienpusę transliacijų sistemą, skirtą pačiam Muskui“, – sakoma kreipimesi į Europos Komisijos vadovę.
Pareiškimą skambiu pavadinimu „Muskas mus laiko įkaitais platformoje, kurioje gausu neteisėtos gilios klastotės pornografijos, todėl turime nedelsdami sukurti Europos socialinę mediją“ pasirašė ir du Lietuvos atstovai Europos Parlamente – „Atnaujinkime Europą“ frakcijos narys Dainius Žalimas ir Žaliųjų atstovas Virginijus Sinkevičius.
„D. Žalimas palaikė šią iniciatyvą, nes joje kalbame apie sisteminę problemą, kuri tiesiogiai paliečia žmogaus teises, ypač moterų ir vaikų apsaugą. Platformoje „X“, ypač naudojantis „Grok“ dirbtiniu intelektu, buvo publikuota daug seksualinį smurtą vaizduojančių „deepfake“ vaizdų. Be to, platformą įsigijus E. Muskui, „X“ jau seniai nėra neutrali erdvė viešoms diskusijoms – algoritminiai ir kiti valdymo sprendimai atvirai skirti stiprinti ir garsinti antieuropietiškoms jėgoms“, – LRT.lt informavo europarlamentaro biuras.
Atsisakyti „X“ niekas neskuba
Pats D. Žalimas vis dar turi „X“ paskyrą, kuria iki pernai sausio pabaigos aktyviai naudojosi. V. Sinkevičius šia platforma, kuri yra populiariausia tarp pareigūnų, diplomatų, žinomų žmonių ir kitų Briuselio burbulo atstovų, gan aktyviai naudojosi iki pernai spalio.
„X“ tapo labai keistu socialiniu tinklu su daugybe netikrų profilių ir sunkiai paaiškinamai veikiančiais algoritmais. Laikai, kai ši platforma dar vadinosi „Twitter“ ir buvo patikimas kanalas diplomatams, institucijų atstovams ar žurnalistams, akivaizdžiai baigėsi. Vis dėlto paskyros kol kas neuždarinėju, nes dalis visuomenės ir žiniasklaidos vis dar yra ten, o realių saugių alternatyvų trūksta“, – LRT.lt teigė V. Sinkevičius.
Tiesa yra ta, kad šiandien „X“ Europoje yra antra pagal dydį socialinės medijos platforma, kurioje turime didžiausią pasiekiamumą.
T. Regnieris
Tai ne pirmas Briuselio konfliktas su „X“ savininku E. Musku ir ne pirmas raginimas pasitraukti iš šios platformos. Anksčiau Komisija bandė pereiti į kitą amerikietišką platformą „Bluesky“, bet kol kas pagrindinis kanalas lieka „X“.
„Tiesa yra ta, kad šiandien „X“ Europoje yra antra pagal dydį socialinės medijos platforma, kurioje turime didžiausią pasiekiamumą. Dabar galite suabejoti šiuo teiginiu, sakydami, kad mes bendraujame su botais arba žmonėmis, kurie nėra mūsų auditorija. Aš visiškai suprantu jūsų argumentą. Štai kodėl mes nuolat vertiname šią situaciją ir nepriimame išankstinių sprendimų dėl ateities. Kol kas sprendimas dar nepriimtas, bet mes, žinoma, toliau reguliariai atliekame vertinimus“, – pirmadienį kalbėjo Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnieris ir pridūrė, kad Komisija naudojasi 15 platformų savo žinioms skleisti, o iš „X“ nebeperka reklamos.
Europietiškas „X“ – misija (ne)įmanoma?
Dar įdomiau skamba europarlamentarų raginimas sukurti ar palaikyti europietišką platformą. „Europiečiai nusipelno saugesnių skaitmeninių erdvių ir realių alternatyvų JAV platformoms“, – teigė žaliųjų atstovė Europarlamente Alexandra Geese.
D. Žalimo teigimu, kalbant apie europietiškas alternatyvas, tai neturėtų būti valstybinė platforma „iš viršaus“, o ES galėtų paskatinti finansiškai europietiškus startuolius ir kurti jiems palankesnę reguliacinę erdvę.
„Nematau prasmės kurti vieną centralizuotą platformą, – antrino ir V. Sinkevičius. – Kur kas svarbiau stiprinti europietišką ekosistemą, kurioje privatūs kūrėjai ir inovatoriai būtų skatinami kurti saugias, skaidrias ir atsakingas alternatyvas. ES turėtų prisidėti finansavimu, aiškiomis taisyklėmis ir veikiančiu duomenų perkeliamumu.“
Laikai, kai ši platforma dar vadinosi „Twitter“ ir buvo patikimas kanalas diplomatams, institucijų atstovams ar žurnalistams, akivaizdžiai baigėsi.
V. Sinkevičius
Kaip minėta, tai ne pirmas „X“, kurią 2021 m. įsigijo E. Muskas, ir Briuselio konfliktas. Pernai gruodį (po ilgo delsimo) Komisija E. Musko platformai skyrė 120 mln. eurų baudą už ES internetinio turinio taisyklių pažeidimą. Tuomet turtingiausias pasaulyje žmogus, kuris ir anksčiau nesidrovėdavo užsipulti ES, pratrūko: vadino tai išpuoliu prieš visus amerikiečius, lygino ES su Hitlerio Vokietija, eurokratus vadino „Stasi“ komisarais. Tai net sulaukė JAV politikų (viceprezidento J. D. Vance`o) palaikymo.
Po šios savaitės Komisijos sprendimo pradėti tyrimą prieš „X“ E. Muskas kol kas tyli.
„E. Muskas savo naujausiuose įrašuose „X“ platformoje paliečia susijusias temas, bet konkrečiai nekalba apie Europos Komisijos tyrimą: jis aptarė „Grok“ atnaujinimus ir patobulinimus. Jis kalbėjo apie neteisėto turinio kūrimą per „Grok“. Senesniuose įrašuose kritikuojamas ES spaudimas „X“, – analizę pateikia tas pats „Grok“, dėl kurio ir kilo naujausias konfliktas.
