Ar žinojote, kad Alberto Einšteino reliatyvumo teorija buvo atmesta? Kad medaliai parduodami aukcionuose už milijonus? Arba kad vertingi atradimai vėliau neretai būna paneigti? Šie faktai apie Nobelio premiją jus tikrai nustebins, skelbia „Deutsche Welle“.
1. Nobelio premija ir Curie dinastija
Marie Curie unikali tuo, kad yra vienintelis žmogus, gavęs Nobelio premijas dviejose skirtingose gamtos mokslų srityse – 1903 m. fizikos ir 1911 m. chemijos. Pirmąją premiją mokslininkė pelnė kartu su vyru Pierre`u.
M. Curie buvo apdovanota už novatoriškus tyrimus radioaktyvumo srityje ir už naujų elementų atradimą.
Jos dukra Irene Joliot-Curie tęsė šeimos tradiciją ir 1935 m. kartu su savo vyru Fredericu buvo apdovanota Nobelio chemijos premija už dirbtinio radioaktyvumo atradimą – dirbtinių radioaktyviųjų izotopų gamybą laboratorijoje.
Dviejų Curie šeimos kartų atstovai, iš viso pelnę penkias Nobelio premijas, yra viena žymiausių Nobelio premijos laureatų dinastijų mokslo istorijoje.
2. Vertingas pažadas: Mileva Maric ir Albertas Einšteinas
1919 m. skyrybų sutartyje A. Einšteinas pažadėjo savo tuometei žmonai M. Maric atiduoti visą būsimos Nobelio premijos piniginį prizą – tuo metu A. Einšteinas dar nebuvo pelnęs šios premijos.
Kai 1921 m. A. Einšteinas pagaliau buvo apdovanotas Nobelio premiją, jis, kaip ir buvo žadėjęs, pervedė pinigus M. Maric, suteikdamas jai ir judviejų vaikams tam tikrą finansinę apsaugą.
3. Nesulaukė Nobelio premijos už reliatyvumo teoriją
Nobelio premijos komitetas ne kartą atmetė A. Einšteino reliatyvumo teoriją, nes jo nariams ji atrodė pernelyg spekuliatyvi ir teorinė; jie teikė pirmenybę eksperimentiniams įrodymams.
Tik tarptautinei mokslo bendruomenei suintensyvinus spaudimą, 1921 m. A. Einšteinas gavo Nobelio premiją, bet ne už reliatyvumo teoriją, o už fotoelektrinio efekto teoriją, kurią buvo galima išmatuoti ir patikrinti.
Net apdovanojimų ceremonijos metu pristatydami savo sprendimą Nobelio komiteto nariai vengė minėti fundamentalią A. Einšteino teoriją, apimančią gravitacijos dėsnį ir jo ryšį su gamtos jėgomis. Jie vis dar jos nepripažino. Tačiau ši teorija ir šiandien formuoja mokslininkų požiūrį į daugelį gamtos pasaulio aspektų.
4. Matematika ir mitas apie Alfredo Nobelio pavydą
Egzistuoja mitas, kad A. Nobelis nusprendė neskirti premijos už nuopelnus matematikoje, nes jo žmona buvo įsivėlusi į romaną su matematiku. Tai nėra tiesa; A. Nobelis niekada nebuvo vedęs.
Labiau tikėtina, kad Nobelis nemanė, jog matematika yra tiesiogiai „naudinga žmonijai“ – toks yra vienas iš apdovanojimo kriterijų – ir todėl jos neįtraukė į savo fondą.
Pirmosios Nobelio premijos buvo įteiktos 1901 m. Iki šiol žmonės stebisi, kodėl nėra premijos už matematiką, o pastaruoju metu – ir už informatiką.
5. Premija vyrams?
Lise Meitner atliko svarbų vaidmenį atrandant branduolinį skilimą, tačiau Nobelio premija buvo skirta chemikui Otto Hahnui. L. Meitner buvo nominuota šiai premijai iš viso 48 kartus, tačiau nė karto jos nepelnė.
Panaši ir pulsarus – neutroninių žvaigždžių rūšį – atradusios Jocelyn Bell Burnell patirtis. Jos atradimas buvo įvertintas Nobelio fizikos premija, tačiau ją gavo J. Bell Burnell doktorantūros vadovas Antony Hewishas. Tų metų premiją pasidalino du vyrai – A. Hewishas ir Martinas Ryle.
Lemiamas J. Bell Burnell indėlis buvo pripažintas tarptautiniu mastu, tačiau Nobelio komitetas jį ignoravo.
Tiek J. Bell Burnell, tiek L. Meitner atvejai yra pavyzdžiai, iliustruojantys struktūrines kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslo srityje dirbančios moterys.
6. Milijonai už medalį
Kartu su Nobelio premija įteikiami medaliai turi ypatingą vertę net su mokslu mažai susijusiems žmonėms.
Franciso Cricko įpėdiniai 2013 m. pardavė prieš dešimtmetį mirusio mokslininko Nobelio medalį aukcione, kad padengtų mokesčių skolas. Gauta suma siekė daugiau nei 2 mln. JAV dolerių.
1962 m. F. Crickas kartu su Jamesu Watsonu ir Maurice`u Wilkinsu gavo Nobelio premiją už DNR struktūros atradimą. Tai buvo dar vienas atvejis, kai skiriant premiją ignoruotas moters mokslininkės indėlis: Rosalind Franklin labai prisidėjo prie DNR dvigubos spiralės struktūros iššifravimo, tačiau 1958 m., būdama vos 37 metų, mirė nuo kiaušidžių vėžio. Jos santykiai su kolegomis vyrais, ypač M. Wilkinsu, buvo pakankamai įtempti, todėl mokslininkai nepripažino kolegės nuopelnų nei 1962 m., kai buvo apdovanoti Nobelio premija, nei vėliau.
2014 m. J. Watsonas taip pat pardavė aukcione savo Nobelio medalį už maždaug 4,8 mln. dolerių. Naujasis savininkas vėliau grąžino apdovanojimą mokslininkui.
7. Ne toks kilnus mokslas
Nobelio premija niekada nebuvo oficialiai atimta – net ir tada, kai vėliau buvo įrodyta, kad ja apdovanoti moksliniai tyrimai buvo klaidingi.
Kaip pavyzdį galima paminėti danų gydytoją Johannesą Fibigerį, 1926 m. gavusį Nobelio premiją medicinos srityje už atradimą, kad vėžį sukelia kirminai. Vėliau jo moksliniai tyrimai buvo paneigti.
Nobelio premija buvo apdovanotas ir Antonio Egas Monizas sugalvojęs lobotomiją – procedūrą, kai siekiant gydyti psichikos ligas perkerpami smegenų priekinio skilvelio nervai. Medicinos premiją A. E. Monizas gavo 1949-aisiais. Lobotomija jau seniai laikoma neveiksminga ir net žalinga.
Galima rasti ir ne tokių senų atvejų. Pavyzdžiui, neseniai buvo atšaukti keli Nobelio premijos laureato Greggo Semenzos (2019 m. pelniusio Nobelio premiją medicinos srityje) moksliniai darbai, tačiau premija jam palikta.
Kai kurie Nobelio premijos laureatai vėliau skleidė abejotinas, kartais net keistas idėjas. Pavyzdžiui, Linusas Paulingas (1954 m. chemija; 1962 m. taika) propagavo neracionalią tezę apie didelių vitamino C dozių naudą kovojant su beveik visomis senatvinėmis ligomis. Kary Mullisas (1993 m. chemija) skleidė sąmokslo teorijas apie AIDS ir buvo įsitikinęs NSO egzistavimu. O Williamas Shockley (1956 m. fizika) garsėjo savo rasistinėmis ir eugeniką palaikančiomis pažiūromis.
