Geresnė savikontrolė, dėmesio valdymas, atsparumas stresui, greitesnė reakcija – šiuos ir kitus privalumus naujame „Smegenų DNR“ epizode įvardija neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, pasakodama apie karatė įtaką įvairaus amžiaus žmonių smegenų veiklai.
Neuromokslininkė pasakoja, kad 2018 metais Turkijoje atliktas tyrimas palygino 13 elitinių karatė sportininkų smegenis su 13 sportu neužsiimančių žmonių. Tyrėjai naudojo magnetinio rezonanso metodus, kad išmatuotų smegenų tūrį ir tai, kaip skirtingos sritys tarpusavyje „kalbasi“ ramybės metu.
Anot L. Bojarskaitės, tyrimo rezultatai atskleidė, jog karatė praktikavę sportininkai turėjo daugiau pilkosios smegenų medžiagos premotorinėje žievėje, kuri atsakinga už judesių planavimą ir pasiruošimą veiksmui. Tai galėtų reikšti, kad jų smegenys tarsi greičiau „įjungia“ programą, kai reikia atlikti veiksmą. Daugiau pilkosios medžiagos buvo ir pakaušio srityse, kurios atsakingos už regėjimo informaciją. Tai gali reikšti, kad jų smegenys efektyviau apdoroja, ką mato akys. Padidėjo ir smilkinio sričių tūris, pastarosios siejamos su garsų ir sudėtingų signalų atpažinimu.
„Be to, pas karatė sportininkus buvo daugiau baltosios medžiagos smegenų vietoje, kuri svarbi mokantis įgūdžių ir lavinant įpročius. Taip pat jų smegenyse aptiktas stipresnis ryšys tarp sričių, kurios koordinuoja judesių planavimą ir regimąją informaciją. Tai rodo, kad ilgametės karatė treniruotės ne tik stiprina kūną, bet ir perdėlioja smegenų jungtis taip, kad judesiai ir pojūčiai veiktų darniau, greičiau ir efektyviau“, – pažymi neuromokslininkė.
Mokslininkė pasakoja ir apie kitą tyrimą, atliktą 2016 metais Vokietijoje – jame dalyvavo 89 vyresnio amžiaus, apie 70-ties, sulaukę žmonės. Jie buvo suskirstyti į tris grupes. Karatė grupė lankė specialiai pritaikytas karatė treniruotes, fitneso grupė darė įprastus aerobinius ir jėgos pratimus, o kontrolinė grupė nesportavo. Tyrėjai matavo, kaip greitai žmogus reaguoja į signalą, kaip gerai toleruoja stresą ir kaip gerai dalija dėmesį – tai yra, ar geba vienu metu sutelkti dėmesį į kelis dalykus.
„Po 5 mėnesių karatė grupės dalyviai jau rodė akivaizdžiai geresnius rezultatus nei kitos grupės: greitesnę reakciją, geriau susitvarkė su stresu, ir galėjo efektyviau atlikti kelias užduotis vienu metu. Po 10 mėnesių šie privalumai dar labiau sustiprėjo“, – teigia L. Bojarskaitė.
Pasak neuromokslininkės, šis tyrimas svarbus tuo, kad rodo, jog smegenys išlieka plastiškos net po 70-ies metų, o prie to prisidėti gali karatė.
„Kompleksiniai judesiai, tokie kaip karatė, suteikia daugiau naudos nei paprastas vaikščiojimas ar aerobika. Tai ne tik stiprina kūną, bet ir treniruoja smegenų tinklus, kurie atsakingi už greitą reakciją, emocijų kontrolę ir dėmesio valdymą. Tad įrodyta, kad senjorams karatė yra ypač efektyvi smegenų mankšta, norint tuo pačiu metu lavinti ir kūną, ir protą“, – aiškina ji.
Ekspertės teigimu, karatė naudinga ir vaikams. 2014 metais atliktame tyrime dalyvavo 39 vaikai, maždaug 9-erių metų amžiaus. Vieni lankė karatė treniruotes, kiti ne. Rezultatai parodė, kad karatė grupės vaikai turėjo geresnę darbinę atmintį – tai gebėjimas trumpai laikyti informaciją galvoje ir ją panaudoti, pvz., prisiminti mokytojo duotą užduotį. Jie taip pat turėjo stipresnį vizualinį selektyvų dėmesį – tai reiškia, kad mokėjo geriau atsirinkti, į ką žiūrėti ir ko nepaisyti, kai aplink daug dirgiklių. O karatė grupės vaikai pasižymėjo geresnėmis vykdomosiomis funkcijomis – planavimu, savikontrole, lanksčiu mąstymu.
„Ką tai reiškia mokykloms? Karatė gali būti ne tik „fizinio lavinimo pamoka“, bet ir smegenų kontrolės treniruotė“, – pabrėžia L. Bojarskaitė.
O 2022 metais buvo paskelbta išsami apžvalga, kurioje mokslininkai surinko ir išanalizavo daugelį iki tol atliktų tyrimų apie karatė ir smegenis. Tam, kad pamatytų bendrą paveikslą, jie apėmė ir vaikus, ir suaugusiuosius, ir elitinius sportininkus.
„Pirma, apibendrinta, kad karatė padeda geriau tvarkytis su stresu – žmonės išmoksta ramiau reaguoti į įtampą. Streso tolerancija auga, nes treniruotės lavina gebėjimą išlikti ramiam net įtemptomis situacijomis. Antra, treniruotės lavina darbinę atmintį ir dėmesio kontrolę, nes karatė pratimai reikalauja stebėti aplinką, klausytis trenerio, atlikti judesį ir kartu planuoti kitą veiksmą. Trečia, karatė lavina motorinę reakciją, nes reikia nuolat greitai reaguoti į judesį“, – pasakoja neuromokslininkė.
