Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) 2024 m. pabaigoje stebėjo 1 000 naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir nustatė, kad vietos rinkoje daugėja naujų formų sintetinių narkotikų. Pastaruosius 5–10 metų tai buvo vyraujanti tendencija Europoje. Nauja tai, kad vis daugiau šių sintetinių narkotikų šiandien pagaminama Europoje – anksčiau jie daugiausia buvo atgabenami iš Indijos, Kinijos ar Artimųjų Rytų, skelbia „Deutsche Welle“.
„Tai lemia sintetinių [narkotikų] vartojimo paklausa“, – sako EUDA politikos, nusikalstamumo ir rinkų padalinio vadovas Andrew Cunninghamas.
Visgi kokainas tebėra Europoje populiariausias neteisėtas stimuliantas. Apie 4,6 mln. europiečių 2024 m. vartojo iš Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Ekvadoras ir Kolumbija, atgabento kokaino.
Ataskaita taip pat rodo, kad vis daugiau europiečių vienu metu vartoja kelias narkotines medžiagas. Kaip ir ankstesniais metais, vadinamasis kombinuotas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra pagrindinė mirties nuo narkotikų priežastis Europoje.
Šios išvados paskelbtos birželio 5 d. išplatintoje 2025 m. Europos narkotikų ataskaitoje.
Kodėl sintetinių narkotikų vartojimas yra problema?
Sintetinių narkotikų vartojimas kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatos institucijoms. Daugelio sintetinių medžiagų poveikis yra labai stiprus, be to, jos yra palyginti naujos ir nuolat tobulėja, todėl mokslininkai neturi galimybių stebėti ilgalaikio jų poveikio.
Iš ataskaitos matyti, kad europiečiai vis dažniau vartoja katinonus kartu su amfetaminais ir MDMA arba vietoj jų.
Katinonai, tokie kaip 3-MMC, yra sintetiniai stimuliantai, kurių „vartojimas rekreaciniais tikslais išpopuliarėjo Europoje per pastaruosius 20 metų“, – sako Mastrichto universiteto Nyderlanduose psichofarmakologas Janas Ramaekersas. Anot jo, ilgalaikis katinonų poveikis sveikatai nėra žinomas. Mokslininkams reikia geriau suprasti jų vartojimo įpročius: kokia yra „normali“ dozė? Kaip ji svyruoja? Kokia dozė yra mirtina?
„Reikia atlikti kontroliuojamus 3-MMC tyrimus „normaliose“ dozių ribose, kuriuose būtų skiriama dėmesio ne tik sveikatai kylančiai rizikai, bet ir galimai naudai“, – aiškina J. Ramaekersas.
Anksčiau katinonai paprastai būdavo įvežami iš Indijos ir Kinijos, daugiausia per Nyderlandus. Tačiau gamyba palaipsniui persikėlė į Centrinę Aziją ir Europą; anot A. Cunninghamo, „tam įtakos turėjo karas Ukrainoje“.
Kokainas iš miestų plinta į mažesnius miestelius
Nemaža dalis pasaulinės kokaino produkcijos patenka į Europą. Septintus metus iš eilės ES šalys konfiskuoja rekordinį kokaino kiekį – 2023 m. jis siekė 419 tonų, o 2022 m. – 323 tonas.
„Tai labai didelis kiekis, nes pasaulyje kokaino pagaminama apie 2600 tonų per metus“, – teigia ekspertas.
Tačiau mokslininkų akiratyje ne vien kokainas: 128 Europos miestuose atlikus nuotekų analizę, nustatyta, kad 2024 m. išaugo ne tik kokaino, bet ir MDMA bei amfetamino vartojimas.
Analizė rodo, kad didmiesčiuose paplitę narkotikų vartojimo įpročiai gali plisti ir į mažesnius miestus.
Geopolitinės situacijos poveikį Europos narkotikų rinkai stebintis A. Cunninghamas sako, kad didžioji dalis Europos kokaino (70 proc.) atkeliauja iš Kolumbijos. „Nuo 2016 m., kai Kolumbijos Vyriausybė sudarė taikos susitarimą su FARC, pasaulinė [kokaino] gamyba kasmet auga“, – aiškina jis. FARC, dar vadinama Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis, buvo marksistinė kovotojų grupuotė, įtariama dalyvavusi neteisėtoje narkotikų prekyboje.
Dideli Europos uostuose konfiskuotų narkotinių medžiagų kiekiai rodo, kad narkotikų prekeiviai ir toliau jūra kontrabandiniu būdu gabena šias medžiagas. 2024 m. Ispanija pranešė apie didžiausią kada nors konfiskuotą kokaino kiekį (13 tonų), paslėptą iš Ekvadoro atplukdytuose bananuose.
Daugėja mirtinai pavojingų sintetinių opioidų
EUDA ataskaitoje apskaičiuota, kad 2023 m. Europoje narkotinės medžiagos tapo 7 500 mirčių priežastimi, iš kurių didžiąją dalį sudarė mirtys nuo opioidinių narkotikų.
2024 m. bent 12 Europos šalių fiksuotas prekybos padirbtais vaistais, kurių sudėtyje yra nitazenais vadinamų sintetinių opiatų, atvejų skaičiaus augimas. Kai kurie nitazeno junginiai yra stipresni net už fentanilį, kuris yra 50 kartų stipresnis už heroiną ir pasižymi itin didele perdozavimo rizika.
Sintetiniai opioidai jau daugelį metų yra didelė problema JAV, tačiau iš ataskaitos matyti, kad jie tampa vis didesne problema ir Europoje.
„Baiminamės, kad nelegalioje narkotikų rinkoje padaugės sintetinių opioidų, tokių kaip fentanilis ir nitazenai, ypač dėl Afganistane įvesto draudimo auginti opijines aguonas“, – sako Niurnbergo technikos universiteto priklausomybių ekspertas Danielis Deimelis.
Pastaraisiais mėnesiais Europoje padaugėjo perdozavimo atvejų, kurie, pasak D. Deimelio, gali būti susiję su bandymais maišyti sintetinius opioidus su heroinu.
„Vokietijoje narkotikų vartojimo kambariuose vykdytų tyrimų metu heroine rasta fentanilio arba nitazeno. Jei šios medžiagos ims plisti, tikėtina, kad padaugės perdozavimų ir mirtinų perdozavimo atvejų“, – aiškina D. Deimelis.
Europoje konfiskuotų padirbtų receptinių vaistų sudėtyje rasta nitazenų, kurie imituoja neteisėtoje narkotikų rinkoje siūomą oksikodoną ar benzodiazepinus. Šios padirbtos tabletės yra daug stipresnės ir kelia didelę apsinuodijimo vaistais ir perdozavimo riziką, ypač dėl to, kad žmonės nežino, jog jų vartojamuose vaistuose yra nitazenų.
EUDA ataskaitoje nurodoma, kad 2023 m. valdžios institucijos konfiskavo 10 kilogramų nitazeno miltelių – jų gali pakakti pagaminti milijonus tablečių, kuriose būtų perdozavimui pakankamas nitazeno kiekis.
Daugelis ekspertų ragina plėsti narkotinių medžiagų tikrinimo apimtis, kad būtų galima nustatyti, kokios medžiagos cirkuliuoja narkotikų rinkoje. Tai leistų skelbti viešuosius įspėjimus, kai medžiagose aptinkama pavojingų junginių.
