Jupiteris ir Saturnas kiekvienas turi po gausią palydovų šeimą. Greta keleto didelių – Europos, Kalistos, Encelado, Titano ir panašių – aplink didžiąsias planetas skrieja ne viena dešimtis mažyčių akmenukų. Kuris jų turi daugiau, galutinio atsakymo neturime – nauji atradimai pirmenybę suteiktavo tai vienai, tai kitai planetai. Tačiau neseniai šiose varžybos atsirado vienas konkretus lyderis.
Nuo maždaug 2023 metų lyderiavo Saturnas su daugiau nei šimtu palydovų, o Jupiteris turi „tik“ 95.
Dabar Saturnas išsiveržė dar toliau į priekį – astronomai paskelbė atradę net 128 naujus žieduotosios planetos palydovus. Lygiai pusei – 64 – palydovams apskaičiuotos ir orbitos, tarp kurių didžioji dalis yra priešpriešinės. Tai reiškia, kad šie palydovai sukasi aplink Saturną priešinga kryptimi, nei sukasi pati planeta ar jos didieji palydovai.
Dauguma naujai atrastų palydovų yra septynių kilometrų ir mažesnio skersmens, ir apskritai šioje populiacijoje dominuoja mažo skersmens objektai.
Mažų objektų skaičius didesnis praktiškai visose „nuolaužų sistemose“ – Asteroidų žiede, Kuiperio žiede ir netgi tarp anksčiau aptiktų Saturno palydovų – tačiau niekur šis dominavimas nėra toks ekstremalus. Tokia situacija greičiausiai susidarė todėl, kad dauguma šių palydovų atsirado palyginus neseniai, po dviejų didesnių kūnų susidūrimo. Laikui bėgant, tolesni susidūrimai jų populiaciją padarys panašesnę į kitas nuolaužų sistemas, bet tam prireiks daugybės milijonų metų. O kol kas Saturnas, su daugiau nei 200 palydovų, tampa vienvaldžiu lyderiu Saulės sistemoje pagal šeimos dydį.
Tyrimas čia.
