Prieš 47 metus NASA į kosmoso platybes paleido zondus dvynius „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. Per šį laiką kosminiai aparatai nuskriejo virš 20 milijardų kilometrų ir tapo toliausiai nuo Žemės nutolusiais žmogaus rankų dirbiniais, kurių surinkta informacija paliko didžiulį indėlį Visatos tyrinėjimų srityje. Tačiau panašu, kad „Voyager“ dvynių gyvavimo laikas eina į pabaigą – NASA vis dažniau išjungia zonduose esančius mokslinius prietaisus.
Vasario 25 d. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) inžinieriai išsiuntė komandą „Voyager 1“ išjungti mokslinį prietaisą, matuojantį pro erdvėlaivį skriejančių jonizuotų dalelių kryptį ir kiekį. Tuo tarpu „Voyager 2“ mažos energijos įkrautų dalelių prietaisas išsijungs kovo 24 d. Taigi kiekvienas zondas turės po tris tebeveikiančius mokslinius prietaisus.
Tokio sprendimo tikslas – sutaupyti energijos ir pailginti erdvėlaivių gyvavimo trukmę. Per beveik pusę amžiaus trunkančią misiją „Voyager“ dvyniai į Žemę parsiuntė daugybę kosmoso tyrinėjimus praplėtusios informacijos.
„Abu „Voyager“ zondai buvo skirti išorinių Saulės sistemos planetų tyrimams. „Voyager 1“ aptiko du naujus Jupiterio ir penkis Saturno palydovus, vieną Saturno žiedą. „Voyager 2“ – dar vieną Jupiterio palydovą, dešimt Urano ir penkis Neptūno palydovus, Urano ir Neptūno žiedus“, – misijų atradimus vardija astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
Skrisdami iš Saulės heliosferos – Saulės sistemą gaubiančio magnetinių laukų ir dalelių „burbulo“ – zondai praskrido vietas, kuriose Saulės vėjas maišosi su tarpžvaigždine medžiaga ir taip vieninteliai iš arti ištyrė šį regioną.
„Ilgą laiką „Voyager“ atsiųstos nuotraukos buvo aukščiausios skyros duomenys apie Jupiterio ir Saturno sistemas, o apie Uraną ir Neptūną tokie išlieka iki šiol, mat „Voyager 2“ išlieka kol kas vieninteliu žmonių sukurtu aparatu, aplankiusiu šias dvi planetas. Praskridus pro planetas, prasidėjo tarpžvaigždinė jų misija – abu zondai jau paliko Saulės sistemą, atitinkamai 2012 ir 2018 metais, ir dabar skrieja tarpžvaigždinėje terpėje“, – pasakoja mokslininkas.
Artėja eros pabaiga?
1977 m. kelių savaičių skirtumu paleisti du „Voyager“ kosminiai aparatai skrieja taip toli nuo Saulės, kad saulės šviesos intensyvumas yra per silpnas net didelėms saulės baterijoms. Todėl radioizotopinis termoelektrinis generatorius (RTG) yra vienintelis patikimas energijos šaltinis – jis gamina elektrą iš plutonio skilimo metu susidarančios šilumos.
Tačiau bėgant laikui zondų maitinimo šaltinis palaipsniui mažėja – abu „Voyager“ per metus netenka maždaug 4 vatų galios. Dėl reikšmingų mokslinių duomenų NASA vilkino sprendimą išjungti aparatuose įmontuotus mokslinius prietaisus.
„Instrumentų išjungimai prasidėjo dar praeito amžiaus pabaigoje, pabaigus skrydžius pro planetas. Turint omeny, kad tokiu būdu zondas gyvuoja jau apie tris dešimtmečius, nenustebčiau, jei išgyventų dar panašiai ilgai. Visgi realistiškiau vertinant, misijos pabaiga nenumaldomai artėja – menksta radioaktyvaus izotopo, teikiančio elektros energiją, atsargos, taigi tenka išjungti vis daugiau prietaisų“, – pasakoja K. Zubovas.
Išjungus du prietaisus, abu „Voyager“ zondai turėtų veikti dar metus, kol komandai teks išjungti po papildomą kiekvieno erdvėlaivio prietaisą. 2026 m. planuojama išjungti „Voyager 1“ mažos energijos krūvį turinčių dalelių prietaisą ir „Voyager 2“ kosminių spindulių matavimo prietaisą. Toliau liks veikti plazmos bangas ir magnetinių laukų pokyčius fiksuojantys prietaisai.
Tiesa, panašu kad konsensuso, kada „Voyager“ gali tapti visiškai nebepasiekiami mums, – nėra. JPL „Voyager“ projekto vadovė Suzanne Dodd užsiminė, kad palikus visus prietaisus veikti visu pajėgumu, energijos zondams užtektų vos keliems mėnesiams. Tuo tarpu JPL mokslininkė Linda Spilker „Live Science“ teigė, kad „kiekviena diena gali būti paskutinė“.
„Originalus planas buvo, kad energijos užteks iki 2020 metų, bet pavyko jos sutaupyti. Taigi gali būti, kad prietaisas dar keletą metų veiks. Dabar šnekama, kad iki 2030-ųjų turėtų veikti dar bent vienas prietaisas, o kaip iš tikro – pamatysime“, – teigia K. Zubovas.
Nors kosminių zondų „mirtis“ mokslo bendruomenėje būtų pasitikta su liūdesiu, K. Zubovo teigimu, tokia netektis būtų labiau simbolinė.
„Voyager“ jau padarė labai daug, o tarpžvaigždinės erdvės savybės greičiausiai neturėtų labai stipriai keistis laikui bėgant, bent jau ne per dešimtmetį. Taigi tai, ką pavyksta surinkti dabar, turbūt būtų panašu į tai, ką zondas surinktų ir po 10 ar net 100 metų, jei toliau veiktų“, – svarsto astrofizikas.
„Voyager“ duomenų spragą galėtų užpildyti iš Saulės sistemos šiuo metu skriejanti „New Horizons“ misija – 2015 m. pro nykštukinę planetą ir jos mėnulius praskriejęs pirmasis iš arti Plutoną tyrinėjęs erdvėlaivis. Po devynerius metus trukusios kelionės „New Horizons“ įveikė ir antrąjį svarbų mokslinį tikslą – 2019 m. pasiekė Kuiperio juostos objektą Arrokotą, kuris tapo tolimiausiu kada nors iš arti tyrinėtu objektu. Šiuo metu zondas nuo Žemės nutolęs per daugiau nei 9 milijardus kilometrų.
„Jis [„New Horizons“] tarpžvaigždinę erdvę turėtų pasiekti po maždaug 20 metų. Greičiau jokio [kito] zondo ten nenusiųsim – net jei pavyktų ambicingas „Breakthrough Starshot“ projektas, mažyčiai zondai, įgreitinti iki milžiniško greičio, bus paleisti vėliau“, – teigia K. Zubovas.
Anot mokslininko, siųsti zondą vien tik tarpžvaigždinės erdvės tyrimams – netikslinga, nes iki „paskirties vietos“ jam reikėtų keliauti 30–40 metų (su dabartinėmis technologijomis).
„Ateities tarpžvaigždiniai zondai greičiausiai bus panašūs į „Voyager“ ir „New Horizons“ – planetų tyrimo prietaisai, pralėkę pro savo pirminius tyrimų objektus ir perkvalifikuoti kitkam“, – apibendrina pašnekovas.
Kiekvienas šių „Voyager“ erdvėlaivių neša aukso plokštelę su Žemės garsais, vaizdais ir pranešimais, skirtais perduoti nežemiškos kilmės civilizacijoms istoriją apie mūsų pasaulį.
