Giliausioje pasaulyje vandenyno vietoje – Marianų įduboje – rasta tūkstančiai iki šiol nematytų mikrobų rūšių. Šie keisti mikroorganizmai nepanašūs į nieką, ką matome paviršiuje, – jie puikiai prisitaikė gyventi nuolat veikiami itin aukšto slėgio, šalčio ir maistinių medžiagų trūkumo, skelbia „IFLScience“.
2021 m. kinų mokslininkai povandeniniu laivu „Fendouzhe“ nusileido į Marianų įdubos gelmes vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. 33 kartus panirę į 6–11 km gylį jie surinko tūkstančius nuosėdų, jūros vandens ir didesnių organizmų mėginių.
Dabar komanda pateikė savo išvadas, kuriose pirmą kartą sistemingai apžvelgė Marianų įdubos gelmių ekosistemą. Jų darbe nustatyta daugiau kaip 7 000 mikrobų rūšių, iš kurių beveik 90 proc. iki šiol nebuvo žinomos mokslui.
Genetinė mikrobų analizė pateikė įdomių užuominų, kaip jie išgyvena tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Kai kurie mikrobai turi mažesnius, efektyvesnius genomus, kurie padeda jiems specializuotis ir klestėti esant itin dideliam spaudimui. Tai pastebėta Marianų įdubos dugne dominuojančiuose mikrobuose, kurie yra panašūs į anksčiau tyrinėtas giliavandenes bakterijas. Ir atvirkščiai, kiti mikrobai turi didesnius, lankstesnius genomus, kurie leidžia jiems išgyventi prisitaikant prie kintančių sąlygų.
„Nepaprastai didelis giliavandenių mikroorganizmų naujumas ir įvairovė rodo naujų genų, struktūrų ir funkcijų išteklių potencialą, kuris gali būti alternatyvus pasirinkimas siekiant sumažinti dabartinį sausumos biologinių išteklių nykimą“, – rašo tyrimo autoriai.
Mokslininkai taip pat ištyrė 662 amfipodus (Hirondellea gigas), mažus vėžiagyvius, kurie juda iš vienos pusės į kitą tarp giliavandenių griovių, parodydami, kaip bestuburiai keliauja vandenyno dugnu. Taip pat buvo tirta ir gleiviažuvinė (Pseudoliparis swirei), kuriai priklauso giliausiai gyvenančios kada nors rastos žuvies rekordas.
Tyrimas čia: https://www.cell.com/cell/fulltext/S0092-8674(24)01479-X
