Vėžio terapija, kuriai naudojamos CAR-T ląstelėmis vadinamos genetiškai modifikuotos imuninės ląstelės, padėjo amerikiečiui išvengti potencialiai mirtino nervų auglio rekordiškai ilgai – net 18 metų, skelbia „New Scientist“.
„Mano žiniomis, tai yra ilgiausiai trunkanti visiška remisija pacientui, kuriam buvo taikyta CAR T ląstelių terapija, – sako gydyme nedalyvavusi Londono universitetinio koledžo gydytoja Karin Straathof. – Šis pacientas yra išgydytas.“
Gydytojai naudoja CAR T ląstelių terapiją kai kurioms kraujo vėžio rūšims, pavyzdžiui, leukemijai, gydyti. Ją taikant iš paciento kraujo paimamas T ląstelių, kurios yra viena imuninės sistemos sistemos sudedamųjų dalių, mėginys ir jos genetiškai modifikuojamos taip, kad atakuotų vėžines ląsteles ir jas naikintų. Tada modifikuotos ląstelės suleidžiamos atgal į organizmą. 2022 m. atlikus tęstinį tyrimą nustatyta, kad taikant šį metodą dviem leukemija sergantiems asmenims buvo pasiekta maždaug 11 metų remisija – tuo metu tai buvo rekordinis rodiklis.
Šiandien ši terapija taikoma ir Lietuvoje. Taip gydomi sunkiomis kraujo vėžio formomis sergantys pacientai. Iki šiol terapija taikyta 32 pacientams ir rezultatai – puikūs.

Tačiau CAR T ląstelių terapija paprastai nepadeda gydyti kietųjų navikų, pavyzdžiui, neuroblastomos, kuri atsiranda, kai besivystančios vaikų nervų ląstelės tampa vėžinėmis (dažniausiai iki 5 metų amžiaus). Tokie navikai dažnai labai priešinasi imuninės sistemos poveikiui, todėl modifikuotų T ląstelių veiksmingumas sumažėja.
Todėl Cliona Rooney iš Bayloro medicinos koledžo Hiustone, Teksase, ir jos kolegos nustebo sužinoję, kad vaikystėje neuroblastoma sirgęs pacientas, kuriam 2005 m. buvo taikyta CAR-T ląstelių terapija, po daugiau nei 18 metų vis dar yra remisijoje. „Tai nuostabus rezultatas – gauti visapusišką atsaką taikant šį metodą neuroblastomai gydyti yra gana neįprasta“, – sako C. Rooney.

Gydymas buvo taikytas 4 metų vaikui po to, kai keli chemoterapijos ir radioterapijos kursai nepadėjo visiškai sunaikinti vėžio. Tuo pačiu metu buvo gydomi dar 10 ta pačia liga sergančių žmonių, kurių vėžys po standartinio gydymo taip pat atsinaujino, ir visi jie, anot C. Rooney, nepatyrė beveik jokio šalutinio poveikio. Vienam tyrimo dalyvių beveik po devynerių metų nebuvo jokių vėžio atsinaujinimo požymių, tačiau jam pasitraukus iš tyrimo, tolesnis stebėjimas tapo neįmanomas. Likę devyni dalyviai mirė nuo vėžio dažniausiai per kelerius metus nuo gydymo pradžios.
Neaišku, kodėl vieni žmonės reagavo daug geriau nei kiti. „Tai klausimas už milijoną dolerių, mes tikrai nežinome, kodėl“, – sako C. Rooney.





