Spalio 21 d. keturiasdešimt keturi žymiausi pasaulio klimato mokslininkai internete paviešino kreipimąsi į Šiaurės šalių politikos formuotojus, reikalaudami atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų dėl potencialaus Šiaurės Atlanto vandenyno srovės susilpnėjimo. Laiške teigiama, kad iškilęs pavojus buvo stipriai nuvertintas. Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio teigimu, situaciją vertinti sunku, nes galimi net keli scenarijai.
Atlanto meridianinės virsmo cirkuliacijos (angl. Atlantic meridional overturning circulation, AMOC) paviršinė srovė, dažniausiai vadinama Šiaurės Atlanto srove, daro didelę įtaką Europos klimatui. Į šią srovę įeina Golfo srovė, kuria į Šiaurės pusrutulį pernešama šiluma.
„Ji yra tarsi Europos šildytuvas – šiltas vanduo Šiaurės Atlante intensyviai garuoja, taip pat šildo ir pripildo drėgme virš jūros esantį orą, skatina ciklonų susidarymą. Vėliau vakarų oro srautai drėgnas ir šiltas oro mases perneša toli į Europos žemyną, todėl klimatas Europoje yra gerokai švelnesnis nei kitose tos pačios geografinės platumos vietovėse“, – pasakoja A. Bukantis.
Šiaurės Atlanto srovė Britų saloms, Vidurio Europai, Skandinavijos ir Baltijos regionams suteikia palankias sąlygas augti miškams, plėtoti augalininkystės ir gyvulininkystės ūkį. Tačiau dėl tos pačios srovės poveikio Kanados šiaurėje vyrauja labai šaltas klimatas, kuriame auga tik samanos ir kerpės.
Dabar viešai išplatintame laiške 44 mokslininkai iš viso pasaulio kreipėsi į Šiaurės ministrų tarybą, kuriai priklauso Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Švedija, Grenlandija, Farerų ir Alandų salos.
„Mes, žemiau pasirašiusieji, esame mokslininkai, dirbantys klimato tyrimų srityje, ir manome, kad būtina skubiai atkreipti Šiaurės ministrų tarybos dėmesį į rimtą didelių vandenyno cirkuliacijos pokyčių Atlanto vandenyne pavojų. Keletas pastarųjų metų mokslinių tyrimų rodo, kad ši rizika iki šiol buvo labai nuvertinta. Toks vandenyno cirkuliacijos pokytis turėtų pražūtingų ir negrįžtamų padarinių, ypač Šiaurės šalims, taip pat ir kitoms pasaulio dalims“, – rašoma dokumente.
Laiške mokslininkai teigia, kad AMOC lėtėja ir netrukus dėl visuotinio atšilimo gali pasiekti kritinį tašką, dėl kurio Žemės klimatas taps chaotiškas – Šiaurės šalyse kiltų didelis atšalimas, o klimato kaitos padariniai būtų pastebimi visame Šiaurės pusrutulyje bei keltų grėsmę žemės ūkiui Šiaurės Vakarų Europoje.
Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje teigiama, kad „yra vidutinis užtikrintumas, jog AMOC staiga nesutriks iki 2100 m.“. Tačiau laišką pasirašę mokslininkai prieštarauja, jog tai – nepakankamas įvertinimas.
Laiške teigiama, kad TKKK įvertinimas yra ne tik netikslus, bet ir keliantis nerimą.
„Šio laiško tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad tik „vidutinis užtikrintumas“, jog AMOC nesutriks, nėra raminantis ir aiškiai palieka atvirą AMOC žlugimo galimybę šiame amžiuje, – rašė mokslininkai. – Net ir esant vidutinei tikimybei, atsižvelgiant į tai, kad pasekmės būtų katastrofiškos ir paveiktų visą pasaulį ateinantiems šimtmečiams, manome, kad reikia imtis daugiau veiksmų šiai rizikai sumažinti.“
Klimatologas: galimi trys scenarijai
Tad kaip taip gali būti, jog vieni lyderiaujantys mokslininkai prieštarauja kitiems? A. Bukančio teigimu, AMOC problema iš tiesų yra viena labiausiai klimatologus varginančių.
„Pastaraisiais metais mokslininkai daug dėmesio skiria vandenyno srovių reakcijos į klimato atšilimą modeliavimui. Tai vienas sunkiausiai sprendžiamų šiuolaikinės klimatologijos uždavinių, kurį komplikuoja sudėtingi grįžtamieji efektai visoje klimato sistemoje“, – teigia pašnekovas.
Kad ir kokie pažangūs yra dabartiniai klimato modeliai, šiuo metu turimi duomenys neleidžia daryti griežtų išvadų, todėl galimi trys Atlanto vandenyno srovės ateities scenarijai.
Pirmojo scenarijaus šalininkai teigia, kad dėl klimato atšilimo (ypač Arkties regione) Šiaurės Atlanto srovė per kelis artimiausius dešimtmečius gali labai susilpnėti, nes dėl tirpstančių Arkties salų ir Grenlandijos ledynų mažėja vandens druskingumas ir vandenyno temperatūros skirtumai tarp poliarinių ir pusiaujo sričių.
„Jei žmogaus veikla ir toliau skatins atšilimą ir globali temperatūra dar pakils bent 1–2 °C, šie grįžtamieji klimato ryšiai lūžio tašką gali pasiekti jau 21 a. antroje pusėje (labiausiai tikėtina, kad šio amžiaus pabaigoje). Dėl to Vidurio ir Šiaurės Europoje klimatas atvėstų 4–5 °C, sumažėtų kritulių kiekis. Toks atvėsimas atsvertų žmogaus veiklos lemiamą numatomą klimato atšilimą ne tik Europoje, bet ir didelėje dalyje Šiaurės pusrutulio“, – įvykių eigą įvardija A. Bukantis.
Anot antrą scenarijų palaikančių mokslininkų, esminiai cirkuliacijos pokyčiai visoje Šiaurės Atlanto vandens masėje gali pasireikšti tik po kelių šimtų metų.
„Šių mokslininkų teigimu, nereikia Šiaurės Atlanto srovės tapatinti su tekančia upe, nes šiluma iš tropinių platumų į vidutines ir poliarines platumas vandenyje perduodama daugiausia dėl turbulencinio maišymosi, vykstančio sūkuriuojant vandeniui, o ne horizontaliosios pernašos būdu, lyg vanduo tekėtų upe“, – pasakoja mokslininkas.
Toks šilumos perdavimas vandenyje yra daug lėtesnis ir labiau inertiškas, todėl, net ir vykstant sparčiam klimato atšilimui, Šiaurės Atlanto srovės nuslopimas arba staigus „išsijungimas“ bei su tuo susiję katastrofiški klimato pasikeitimai Šiaurės Atlanto ir Europos regione 21 a. neįmanomi.
„Dar trūksta patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad Šiaurės Atlanto srovė silpsta, nes ji pasižymi gana stipriais trumpalaikiais svyravimais, kurių fone dar negalima daryti išvadų apie ilgalaikių pokyčių tendencijas“, – pabrėžia A. Bukantis.
Egzistuoja ir trečioji nuomonė, kurią paskelbė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Geofizinių tėkmių dinamikos laboratorijos mokslininkai. Jie teigia, kad nuo paskutinio ledynmečio pabaigos atšilimas lėmė vandenynų cirkuliacijos stiprėjimą, todėl galima daryti prielaidą, kad, toliau vykstant globaliniam atšilimui, meridianinės vandenynų srovės dar labiau sustiprės.
„Kad ir kaip būtų, reikia tikėtis, kad greitai tobulėjantys klimato modeliai artimiausioje ateityje leis atsakyti, kuri iš minėtų teorijų yra teisinga“, – apibendrina A. Bukantis.
