Kolumbija paragino siekti gyvenimo žemėje revoliucijos, kad nuo išnykimo būtų apsaugota planetos rūšių įvairovė. Bogotoje prasideda Jungtinių Tautų bioįvairovės konferencija, kur dvi savaites bus siekiama sukurti naują sistemą valstybių aplinkosaugos pastangoms įvertinti. Užpernai šalys sutarė dėl konkrečių tikslų, bet pasak ekspertų, kol kas daro per mažai, o bioįvairovė toliau nyksta kaip niekada istorijoje.
Vietiniai tautiniais šokiais ir pasirodymais pasitinka bioįvairovės konferencijos dalyvius. Bet švęsti nėra ko: ekspertų teigimu, per maža pažangos, vykdant užpernai pasirašytą sutartį dėl biologinės įvairovės apsaugos. Beveik 200 šalių ja sutarė iki 2030-ųjų sustabdyti gamtos nykimą bei apsaugoti kone trečdalį nualintų ekosistemų.
„Mažėja rūšių gausa ir paplitimas. Daugelis laukinių rūšių turi mažiau vietos gyventi, tad jų mažėja. Stebime augančius nykimo rodiklius“, – sako „Business for Nature“ vykdomoji direktorė Eva Zabey.
Šio forumo tikslas – sukurti tikslesnę stebėjimo sistemą bei įvertinti, kaip valstybėms sekasi laikytis jau pasirašyto susitarimo. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paskatino imtis konkrečių veiksmų.
„Jūsų užduotis – paversti žodžius veiksmais. Šalys turi pateikti aiškius planus, kuriuose nacionaliniai veiksmai suderinti su pagrindiniais tikslais. Reikia susitarti dėl griežtos stebėsenos ir skaidrumo sistemos. Laikytis pažadų dėl finansavimo ir spartesnės paramos besivystančioms šalims“, – vardijo jis.
Besivystančios valstybės, ryškiausiai jaučiančios ekosistemų pokyčius, turi progą reikšti nusivylimą turtingųjų elgesiu.
„Dirbtinio intelekto kūrėjai ir tie, kurie skatina klimato žlugimą, yra tie patys žmonės. Tai turtingi, labai galingi žmonės, trokštantys tapti tinklų ir negyvo intelekto savininkais, pabėgti į Marsą svajonių laivu, o kaltę palikti sunaikintoje Žemėje“, – tikina Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro.
Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo daugiau nei 70 procentų, sako pasaulio gamtos fondas. Jungtinės Tautos tai vadina sparčiausiu gyvybės rūšių nykimu nuo dinozaurų laikų.
Konferenciją rengianti Kolumbija, kaip ir visa Lotynų Amerika, skaudžiai išgyvena pokyčius, ypač dėl naikinamų Amazonės miškų. Kertami miškai, gaisrai, sausros kelia didžiulę grėsmę bioįvairovei, taip pat – vietinėms tautoms. Jos yra kovos su klimato kaita priešakyje, tad viliasi, kad ir jų balsas bus išgirstas.
Konferencijai savų lūkesčių turi ir mikologai, siekiantys oficialiai apsaugoti grybus, kurie nepriklauso nei augalų, nei gyvūnų karalystėms.
„Tai labai svarbu, nes be grybų neturėtume floros ir faunos. Mokslininkams reikia pradėti dirbti kartu, bei išmanyti daugiau disciplinų, kalbant apie ekologiją ir bioįvairovę. Grybai – vienas iš tų tarpusavyje susijusių tinklų, jungiančių beveik visas gyvybės formas“, – pabrėžia mikologas Grahamas Steinruckas.
Kad bioįvairovė būtų saugoma rimčiau, mokslininkai iš konferencijos tikisi aiškios sistemos valstybių pažangai matuoti.
