Vasaros pradžia į Lietuvą atnešė ne tik šiltus orus, bet ir ypatingų svečių. Pranešama, kad Lietuvoje pastebėta pas mus dar neregėta paukščių rūšis – į Ventės Rago ornitologinės stoties tinklus įsipainiojo plačiauodegė četija.
Paukštelis į Ventės Rago ornitologinės stoties voratinklinę gaudyklę įkliuvo birželio 2 d.
„Lietuvoje užfiksuotas pirmą kartą. Kai iš tinklų ištraukiau, iškart nesupratau, koks paukštis, man buvo panašus į žiogelį, bet paskui pasitariau, kad čia plačiauodegė četija – knygoje pažiūrėjau, kad tikrai ta rūšis“, – portalui LRT.lt teigė Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.
Kaip praneša Ventės Rago ornitologinė stotis, plačiauodegės četijos yra paplitusios Vakarinėje ir Pietinėje Europos dalyse, Šiaurės Vakarų Afrikoje, Turkijoje, Kazachstane.
Arčiausiai Lietuvos perint randamos Olandijoje, Rumunijoje, kartais užsuka ir į šiauriau esančias šalis, 2024 m. sugauta kaimyninėje Latvijoje.
Pasak V. Jusio, paukštelis buvo sužieduotas ir paleistas skristi, tad tolesnis paukštuko likimas lieka miglotas – neaišku, ar jis liks Lietuvoje, ar skris į kitas šalis.
„Kažkada, prieš maždaug dvidešimt metų, pagavome naują rūšį – indinę nendrinukę – sužiedavome, paleidome, o jau po dviejų savaičių tą patį paukštį pagavo Didžiojoje Britanijoje. Kai kurios rūšys, kai atsirado pirmą kartą Lietuvoje, paskui apsigyveno ir pradėjo čia perėti, gausėti. Pavyzdžiui, baltabrūvis nykštukas – prieš 30 metų buvo didžiulė retenybė, o dabar kiekviename miške peri“, – prisiminė pašnekovas.
Daugiau rūšių iš Pietų
Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas kalbėjo, kad tokie retkarčiais į mūsų kraštą atklydę, tačiau čia neperiantys paukščiai yra gana įprastas dalykas.
Visgi V. Jusys taip pat akcentavo, kad pastaraisiais metais stebimas išaugęs iš Pietų kraštų atskrendančių paukščių rūšių skaičius.
Pasak eksperto, tai lemia ir pastaruoju metu šalyje gerokai išaugęs paukščių stebėtojų skaičius, taip pat ir klimato kaita.
„Iš Pietų daugiau paukščių atskrenda, kai viskas šiltėja. Kad ir kojūkai pradėjo Lietuvoje perėti keliose vietose, šiemet peri prie Trakų, prieš kelerius metus – Marijampolės rajone, Klaipėdos rajone. Geltongalvė kielė jau daugiau nei 20 m. peri Lietuvoje, taip pat palšasis peslys – šiemet jau tris kartus Lietuvoje pastebėtas, o pas mus tai didžiulė retenybė“, – kalbėjo V. Jusys.
Ar pasikeis Lietuvos ekosistemos?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas, dr. Alius Ulevičius sakė, kad Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais iš tiesų daugėja iš pietinių kraštų plintančių rūšių, tiesa, tai nėra itin masinis reiškinys.
„Reikia pažymėti, kad kalbame ne apie atsitiktinai užklystančias, bet apie Lietuvoje įsikūrusias ir besidauginančias šių rūšių populiacijas. Yra duomenų, jog Baltijos šalyse plinta paprastasis šakalas, Lietuvoje peri gana egzotiškas paukštis bitininkas, entomologai praneša apie vabzdžių maldininkų dauginimosi atvejus“, – vardijo dr. A. Ulevičius.
Pasak pašnekovo, sunku prognozuoti, ar šios gyvūnų rūšys įsitvirtins Lietuvos ekosistemose, nes įtakos tam turi ne tik kintantis klimatas, bet ir santykiai su vietinėmis rūšimis, žmogaus veikla.
„Tokių naujakurių populiacijos egzistuoja rūšių arealų pakraštyje, todėl jų gausumo dinamika atsilieka nuo arealo centre esančių populiacijų gausumo dinamikos. Manau, kad artimiausių kelių dešimtmečių perspektyvoje vargu, ar šios rūšys taps įprastos mūsų krašte“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentas.
Pasak eksperto, ekosistemos keičiasi pačios savaime, todėl natūraliai plintančių naujų rūšių atsiradimas, taip pat vietinių rūšių pasitraukimas yra šių pokyčių dalis, tuo metu didžiausią grėsmę ekosistemoms kelia žmogus ir jo veikla.
„Šiuo požiūriu galima įžvelgti tam tikrus iššūkius, susijusius su naujų ektoparazitų, ligų pernešėjų plitimu. Blogiausia, kad žmogus labai dažnai prisidaro problemų sąmoningai ar nesąmoningai platindamas svetimas rūšis, pavyzdžiui, ondatra, kanadinė audinė, usūrinis šuo, pilkoji žiurkė ir kitos rūšys yra aiškūs tokios neatsakingos žmonių veiklos pavyzdžiai“, – aiškino dr. A. Ulevičius.
