Nemažai pasaulio tautų yra įsitikinusios, kad moterų menstruacijų ciklą lemia Mėnulis. Charlesas Darwinas teigė, kad šios moterų ciklo sąsajos su Mėnuliu kilo iš tų laikų, kai jūros pakrantėse įsikūrę žmonės gyveno potvynių ir atoslūgių ritmu. Naujas, leidinyje „Science Advances“ paskelbtas tyrimas rodo, kad menstruacijų ciklas silpnai, bet reikšmingai priklauso nuo 29,5 dienų Mėnulio ciklo.
Menstruacijų ciklas paprastai trunka apytiksliai mėnesį, tačiau jį lemiantys mechanizmai nėra iki galo aiškūs. Siekdami patikrinti, ar jo pradžia priklauso nuo Mėnulio fazės, mokslininkai išanalizavo beveik 27 000 menstruacinių ciklų, pasireiškusių daugiau kaip 3 000 Europos ir Šiaurės Amerikos moterų, duomenis. Konkrečiai kiekviename iš šių ciklų jie stebėjo pirmąją menstruacijų dieną.
Atlikta analizė leidžia manyti, kad tarp Mėnulio fazės ir menstruacinio ciklo pradžios gali būti silpnas ryšys.
Visoje Europos grupėje pirmoji menstruacinio ciklo diena dažniausiai pasitaikė priešpilnio metu (13,9 %). Ši procentinė dalis buvo tik šiek tiek didesnė už vidutinę, kurios tikėtasi esant vienodam pasiskirstymui tarp aštuonių Mėnulio fazių: 100/8 (12.5%). Šiaurės Amerikos grupėje taip pat buvo nustatytas nedidelis ryšys tarp menstruacijų ciklo pradžios ir Mėnulio ciklo, tačiau menstruacijų ciklas dažniausiai prasidėdavo per pilnatį. Statistinė analizė parodė, kad visi gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingai.
Rezultatų skirtumo tarp žemynų paaiškinimo mokslininkai neturi, tad mano, kad reiškinį reikėtų tirti toliau. Pastebėtus Europos ir Amerikos duomenų skirtumus iš dalies gali lemti šiuose žemynuose gyvenančių žmonių gyvenimo būdo skirtumai, taip pat gyvenimo būdo pokyčiai nuo to laiko, kai buvo renkami Europos duomenys, iki daug vėlesnių tyrimų Amerikoje.
Publikacijoje tyrėjai aptaria tris hipotezes, kuriomis kiti tyrėjai aiškina menstruacinio ciklo priklausomybę nuo Mėnulio ciklo.
Pirmasis mechanizmas susijęs su ūmiu šviesos poveikiu fiziologijai. Kai kurių gyvūnų aktyvumas skiriasi priklausomai nuo mėnulio ciklo fazių. Pilnaties naktys kai kuriems gyvūnams yra padidinto pavojaus laikotarpis, nes tokiomis naktimis medžiojantiems plėšrūnams lengviau juos aptikti. Be to, žinoma, kad šviesa keičia visų žinduolių, įskaitant žmones, fiziologiją net ir esant nedideliam apšvietimui.
Žalingas „šviesos taršos“ poveikis ir keletas mokslinių tyrimų, įrodančių šviesos poveikį menstruacijų ciklui, paskatino mintį, kad Mėnulio šviesa gali lemti Mėnulio ciklo poveikį biologijai. Tačiau nuo industrializacijos laikų labai nedaug europiečių ir Šiaurės Amerikos gyventojų yra veikiami Mėnulio šviesos, nes beveik visiems ją užgožia dirbtinis apšvietimas. Todėl, anot mokslininkų, nors formaliai negalima to visiškai atmesti, sunku būtų patikėti, kad tiesioginis Mėnulio šviesos poveikis yra ar gali būti susijęs su tyrime stebima Mėnulio ciklo ir menstruacijų ciklo sinchronizacija.
Antrasis mechanizmas yra susijęs su Mėnulio gravitacine trauka. Neseniai paskelbtame straipsnyje autoriai teigia, kad Mėnulio gravitacinės jėgos „akivaizdžiai prisideda“ prie mėnesinių pradžios. Mokslininkai teigia, negalintys visiškai atmesti šios galimybės, tačiau, primena, kad individo masė yra labai maža, todėl Mėnulio gravitacinė trauka yra nereikšminga ir niekada nebuvo vienareikšmiškai įrodyta, kad ji turi kokį nors fiziologinį poveikį.
Trečiasis mechanizmas, paremtas vidiniu laikrodžiu, kurio periodas yra artimas Mėnulio ciklo periodui. Teigiama, kad toks vidinis laikrodis būdingas keliems vandenyno pakraštyje gyvenantiems biologiniams organizmams, kurių dauginimąsi kontroliuoja potvyniai ir atoslūgiai. Gali būti, kad laikui bėgant nuo vandenyno pakrantės atitolę organizmai evoliuciškai išlaikė šią laikrodį primenančią sistemą.
Atsižvelgiant į poreikį rasti veiksmingą moterų nevaisingumo gydymo būdą, mokslininkų teigimu, jų gautus rezultatus reikėtų patvirtinti didesnėse populiacijose.
