Ekspertai įsitikinę – dėl neorganinių žaliavų, tokių kaip betonas, dominavimo, statybų sektoriaus žala žmogui yra didesnė nei CO2 sukeliamas šiltnamio efektas, todėl turime ieškoti ekologiškesnių medžiagų. „Medis gali laikyti tiltus, oro uostų stogus, atlaikyti baseinų chloro graužatį“, – alternatyvą siūlo architektas prof. Edgaras Neniškis.
„Naivu tikėtis, jog [statybų] sektorius, kuris sudaro 11 proc. visų anglies dvideginio emisijų, staiga išnyks. Tačiau iš jų, nemažą dalį sudaro būtent statybinės konstrukcijos. Tai jose sumažinus neigiamus aspektus, tikrai galima pasiekti juntamų rezultatų“, – sako LRT Plius laidos „Prognozė“ ekspertas prof. Edgaras Neniškis.
Viena taršiausių medžiagų, be kurios neįsivaizduojamos šiuolaikinės statybos, yra betonas. Jo visame pasaulyje sunaudojama apie 30 mlrd. tonų. Skaičiuojama, jog vien ši medžiaga yra atsakinga už 8 proc. viso pasaulio CO2 emisijų.
„Betono [anglies dvideginio] pėdsakas yra didelis dėl milžiniško jo sunaudojimo – tai antra labiausiai naudojama medžiaga po vandens“, – priduria cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.
Statybos nedraugiškos ne tik aplinkai, bet ir žmonėms
Anot G. Jegelevičiaus, nors pats betonas nėra kenksmingas žmogaus sveikatai, tačiau kai kuriais atvejais betono paviršiai interjere gali būti apdorojami pavojingų medžiagų turinčiais produktais*.
„Šiuo metu yra atliekami vidaus patalpų oro ir dulkių tyrimai ir mes atrandame, kad yra tų biocidinių medžiagų, ir yra perfluorintų medžiagų (...) organinio fosforo cheminių junginių ir daug kitų medžiagų. (...) dėl to natūralumas labai svarbu“, – sako G. Jegelevičius.
Ekspertas įsitikinęs – statybų sektoriuje naudojamų cheminių medžiagų poveikis žmogaus organizmui yra lygiavertis arba net didesnės svarbos nei šiltnamio efekto, dėl jo gali atsirasti ne tik laikinų sveikatos sutrikimų, tačiau išsivystyti ir ilgalaikių pasekmių turinčios ligos*.
„Šalia šiltnamio efektą sukeliančio dujų išmetimo problemos, lygiavertė problema yra cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Poveikis yra kur kas rimtesnis žmonijos gerbūviui ir ateičiai. Cheminės medžiagos veikia tiek endokrininę, tiek reprodukcinę žmogaus sistemą – mažėja vaisingumas, atsiranda lėtinės ligos“ – įžvalgomis dalijasi G. Jegelevičius.
Medinis namas teikia kitą emociją, o gyvuoja tiek, kiek prižiūrimas
Tačiau yra ir alternatyvių statybos medžiagų – medis viena iš jų.
Anot prof. dr. E. Neniškio, mediena, lyginant su kitomis statybinėmis žaliavomis, yra daug natūralesnė žmogui, tad tai kuria didelę emocinę pridėtinę vertę.
„Žmogus turi visai kitą jausmą skruostu prisiliesdamas prie medžio ir aliuminio konstrukcijos. Emocija yra svarbi pridedamoji vertė. Dar vienas momentas, kuris yra svarbus, tai mikroklimatas pastatuose ir aplink pastatus. Yra svarbūs drėgmės rodikliai, dulkės, jų mažiau namuose, kuriuose daugiau natūralių medžiagų“, – sako prof. E. Neniškis.
Įprastai dažniau renkamasi statyti mūrinį, o ne medinį namą dėl jo ilgaamžiškumo, tačiau gerai prižiūrimo medinio namo gali užtekti ne vienai kartai.
„Lietuvoje galime pamatyti nemažai medinių namų, kurie net naudojant senas technologijas, turi labai ilgą gyvavimą“, – priduria Aplinkos ministerijos atstovė dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.
Aplinkos ministerijos atstovei pritaria ir cheminių medžiagų ekspertas sakydamas, jog namo ilgaamžiškumas priklauso nuo namo priežiūros.
„Jis gali gyvuoti tiek, kiek yra prižiūrimas“, – papildo G. Jegelevičius.
Anot architekto prof. E. Neniškio, nors mediena gali atrodyti, kaip mažiau patvari ar saugi medžiaga nei plieninis konstruktas, anot jo – realybėje medžio galia yra didelė.
„Medis gali laikyti tiltus, oro uosto stogus, atlaikyti baseinų chloro graužatį“, – priduria prof. E. Neniškis.
Medžiu kirtimas (ne)prisideda prie klimato kaitos
Nors medžių kirtimas, nevykdant jų atsodinimo, gali prisidėti prie neigiamų šiltnamio efekto padarinių, ekspertai sako, jog atsakingas medžių kirtimas ir medienos, kaip statybinės žaliavos naudojimas, nėra toks kenksmingas aplinkai, kadangi mediena pastatuose užrakina prieš tai medžio sugertą CO2 kiekį.
„Medis per savo gyvenimo ciklą sugeria CO2, kurį mes vėliau užrakiname mediniuose pastatuose ir neišleidžiame jo į atmosferą“, – teigia dr. J. Liukaitytė-Kukienė.
Vilnius Tech Inovatyviųjų statybų konstrukcijų laboratorijos atstovas Ronaldas Jakubovskis sako, jog medinio namo ekologiškumas priklauso nuo to, kokiu būdu buvo išgauta medienos žaliava ir, kas sekė po to – ar medis buvo atsodintas, ar ne.
„Anglies dvideginis guli mūsų sienose, tačiau ekologiniu požiūriu yra svarbu, kokiu būdu mes išgauname medieną. Jeigu iškertame mišką ir sakome, jog CO2 užrakinome, tai jis jau buvo užrakintas“, – įžvalgomis dalijasi R. Jakubovskis.
Statybų ekologiškumą lemia ne tik žaliavos, bet ir statybų procesas
Nors vietinės žaliavos, tokios kaip natūrali mediena, gali būti ekonomiškai taupesnės, tačiau anot ekspertų – reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar toks pastatas tarnaus ateinančius kelis dešimtmečius ir bus draugiškas aplinkai, nes reikalaus mažai priežiūros.
„Vietinės žaliavos gali būti taupesnės. Pavyzdžiui – prisirinksime akmenų ir iš jų sumūrysime namą, tokiu atveju sunaudojant tik 10 tonų CO2. Uždengsime stogą šiaudiniu stogu ir dar sutapysime CO2. Tačiau verta pagalvoti, ar toks pastatas, pagamintas tik iš vietinių žaliavų, bus ekonomiškai efektyvus dar po 50 metų“, – įžvalgomis dalijasi Vilnius Tech Inovatyviųjų statybų konstrukcijų laboratorijos atstovas.
Todėl anot ekspertų, svarbu įvertinti ne tik tai, iš kokių medžiagų bus statomas namas, bet ir tai, kaip jis bus eksploatuojamas.
„Jeigu mes pasistatome trobą, yra skaičiuojama, jog vienam kvadratiniam metrui tenka apie 200–300 kg CO2. Jeigu troboje gyvename 50 metų, per tokį laiko tarpą sugeneruosime dar tiek pat CO2. Todėl esminiu klausimu tampa – ne iš ko trobą pagaminsime, o kaip mes ten gyvenime. Ar mūsų langai bus sandarūs, kiek mes šildysime trobą, kondicionuosime. Būtent namo eksploatacija yra atsakinga už didžiulius energinius nuostolius ir čia galima taupyti“, – sako R. Jakubovskis.
Užbaigdami ekspertai sutaria – Lietuvoje trūksta įstatymų, kurie leistų laisviau projektuoti medinius namus.
„Labai tikiu, kad ir Lietuvoje prieisime prie to, jog pradės didėti organinių medžiagų reikalavimai, planas yra įgyvendinti reikalavimą, jog tokios medžiagos sudarytų 50 proc. visų medžiagų.
Mediena yra ne alternatyvi statybinė medžiaga, bet nauja medžiaga, kurią reikia išdrįsti panaudoti“, – sako architektas.
Parengė Emilija Balcerytė
Plačiau LRT PLIUS laidoje „Prognozė“.
* Šis tekstas buvo redaguotas – patikslintos eksperto G. Jegelevičiaus mintys (2023-03-07 10:05)
