Benjaminas Franklinas, vykdamas į Europą, pastebėjo paslaptingą temperatūros pasikeitimą ir aptiko srovę, kurią šiandien vadiname Golfo srove. Ji veikia kaip konvejeris, kurio dėka šiluma yra paskirstoma po planetą. Jau kelis dešimtmečius kalbama, kad ši srovė yra pakankamai silpna. Kopenhagos universiteto tyrėjai netgi apskaičiavo, kad visiškas jos sugriuvimas galėtų įvykti tarp 2025 ir 2095 metų. Kaip pasikeistų planeta ir žmonių gyvenimas išnykus Golfo srovei?
Klimato kaita – iš pradžių atšils, o paskui atšals
Kaip LRT RADIJO laidoje „Minties eksperimentai“ pasakoja Vilniaus universiteto (VU) docentas Gintautas Stankūnavičius, mokslinė literatūra pateikia ne vieną, o kelis klimato kaitos modelius.
Pasak eksperto, jei įvyktų visiškas Golfo srovės išnykimas, tai Baltijos šalyse vidutinė metinė temperatūra sumažėtų 3–4 laipsniais.
„Nuo 2016 iki 2021 m. moksliniuose straipsniuose modeliavimų yra įvairių. Vienuose rašoma, kas būtų, jei įvyktų pilnas „shut down“ (staigus Golfo srovės išnykimas – LRT), tuomet įvyktų staigus atšalimas, naujas ledynmetis pradėtų vystytis – ta teorija nėra nauja.
Kitas variantas – kas būtų, jei dingtų vienas iš srovių žiedų, tarkime subtropinis pasiliktų, o subpoliarinis arba susilpnėtų, arba išnyktų. Tai pirmiausia, atvėstų labiausiai dirbtinai apšildomi regionai: Šiaurės rytų Atlantas, Islandija, Šiaurės Europa, Baltijos regionas – šiek tiek mažiau“, – pasakoja dr. G. Stankūnavičius.
Pasak eksperto, jei įvyktų visiškas Golfo srovės išnykimas, tai Baltijos šalyse vidutinė metinė temperatūra sumažėtų 3–4 laipsniais, tikrai priartėtume prie ledynmečio sąlygų.
Realiausias scenarijus – Golfo srovė neišnyks, o tik pasikeis
Klimatologas G. Stankūnavičius tikina, kad kol kas neturėtume kalbėti apie visišką Golfo srovės išnykimą. Kas iš tiesų galėtų nutikti – tai pasikeisti jos mechanizmas.
„Jeigu pasitvirtintų mokslininkų skaičiavimai, mūsų srovė taptų panašesnė į Kuro Šio (srovė, kuri švelnina Japonijos ir Ramiojo vandenyno klimatą – LRT) srovę, kurios didesnė dalis masės toliau teka į pietus, kaip šaltoji Kalifornijos srovė. Tos srovės tarpusavyje yra susijusios, jos formuoja srovių žiedą arba srovių ratą, priklausomai nuo literatūros. (...)
Kuro Šio didesnę dalį atiduoda šaltai Kalifornijos srovei, tad jei tai [Golfo srovė taptų panašesnė į Kuro Šio] pasidarytų Šiaurės Atlante, galbūt sustiprėtų Kanarų srovė, o mažesnė dalis [Golfo srovės] nutekėtų į Šiaurę. Tada įvyktų žymūs klimato pokyčiai“, – pabrėžia ekspertas.
Labiausiai srovę silpnina gėlas vanduo
Klimatologas pasakoja, kad Golfo srovė yra susijusi su visa globalia vandens cirkuliacija.
Patekę į aukštąsias platumas (tarp Rytų Grenlandijos, Islandijos ir Šiaurės Norvegijos) šilti ir sūrūs vandenys grimzta ir formuoja tankaus vandens sluoksnį prie vandenyno dugno. Pastarieji vėliau grįžta link pusiaujo ir vėliau ties centrine Ramiojo arba Indijos vandenyno dalimi kyla į paviršių.
„Reikėtų įsivaizduoti, jog ši srovė [Golfo] atitinka masės dėsnį, kurį vaikai mokosi mokykloje. Reikia įsivaizduoti vikšrinio traktoriaus arba tanko judėjimą. Paviršinės srovės, tai vikšro viršus, priedugninės srovės – vikšro apačia. Jei vikšras užvažiuos ant minos – jis toliau nevažiuos, nes viena grandis nutrūko. Taip ir čia – visas mechanizmas yra modeliuojamas panašiai: sūrių vandenų grimzdimas galiausiai sustos, masės dėsnis nebus išlaikytas.
Labiausiai, pasak dr. G. Stankūnavičiaus, srovę silpnina iš tirpstančių ledynų atplukdomas gėlas vanduo.
„Jei jo daug užteka ant paviršiaus, tai jis neleidžia sūriam vandeniui grimzti. Reiškia mažiau susiformuoja šaltos ir tankios priedugninės masės. Tad, jei viena grandis sutrinka, sugenda ir visas vikšrinis mechanizmas“, – sako jis.
Klimato kaita – įprastas procesas, tačiau gamta geba su tuo susitvarkyti
Dr. G. Stankūnavičius apibendrina, jog klimato svyravimai nėra naujas reiškinys, Žemėje tai įprasta procedūra, atsikartojanti priklausomai nuo aplinkos sąlygų.
„Panaši situacija buvo, kai 7–8 dešimtmečiuose praėjusio šimtmečio labai daug gėlo vandens iš Arkties pateko į Šiaurės Atlantą. Tuomet pasipylė krūva straipsnių su antraštėmis „didžiulė druskingumo anomalija“. Tačiau praėjo kažkiek laiko, vandenys pasimaišė ir Golfo srovė toliau teka“, – sako jis.
Ekspertas primena ir praeityje vykusių ledynų tirpimo sąlygotą klimato kaitą.
„Kai maždaug prieš 20 000 metų pradėjo staigiai tirpti Europos ir Kanados ledynai, kurių storis siekia, kaip dabar Grenlandijos centre, apie 3 km, tai buvo greitas tirpimas, į vandenynus taip pat pateko daug gėlo vandens. Aišku, ten vanduo pateko per daugiau metų. Tačiau dėl to maždaug 15–16 tūkst. metų iki mūsų eros pradžios vėl buvo atšalimas – po atšilimo sekė atšalimas, nes gėlas vanduo stabdė Golfo srovę.
Pasak mokslininko, Žemės klimatas bet kokiomis sąlygomis geba išlaikyti pusiausvyrą. Tad kažkuriems procesams išsiderinus, jie skirtingais metodais yra kompensuojami, sutvarkomi.
„Kažkada skaičiau, kad staigiai pradėjo šilti ekvatorinė Ramiojo vandenyno dalis. Mokslininkai nustatė, kad taip vyksta dėl klimato kaitos. Tuomet mokslininkai aptiko, kad virš Ramiojo vandenyno padaugėjo plunksninių debesų, kurie kompensuoja šilimą. Žemė visuomet į tokius reiškinius reaguoja“, – priduria VU docentas dr. Gintautas Stankūnavičius.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Minties eksperimentai“ įraše.
Parengė Emilija Balcerytė
