Dabar žmonių skaičius pasaulyje jau pasiekė 8 milijardus. Ką tai reiškia mūsų planetai, kas lemia žmonių populiacijos augimą ir kada jis sustos?
Daugiau nei prieš dešimtmetį Jutos universiteto genetikai, panaudodami vos du žmogaus genomo rinkinius, kompiuteriu sumodeliavo populiacijos skaičių ir nustatė, kad prieš 1 mln. 200 tūkstančių metų planetoje buvo kiek daugiau nei 55 000 protėvių. Šiauliuose dabar gyvena dukart daugiau žmonių nei tada visame pasaulyje.
Genetikai skaičiuoja, kad tuo pačiu metu Žemėje gyveno 21 000 šimpanzių ir 25 000 gorilų.
Žiūrint iš biologinės pusės, panašu, kad žmonių rūšis tuo metu nebuvo labai sėkminga, nors jos atstovų smegenys ir buvo didesnės nei artimų giminaičių beždžionių.
Yra žinoma, kad mūsų protėvių planetoje vienu metu buvo sumažėję iki 10 000. Visi jie būtų sutilpę „Žalgirio“ arenoje ir dar liktų tuščių vietų.
Kai kurie mokslininkai dėl to kaltina apie 70 000 metų prieš Kristų Sumatros saloje Indonezijoje išsiveržusį Tobos ugnikalnį. Spėjama, kad didesnio išsiveržimo iki šiol nebuvo. Į kelių dešimčių kilometrų aukštį jis išspjovė beveik 10 kvadrilijonų kilogramų pelenų.
Žmonija buvo per žingsnį nuo išnykimo, tačiau išgyveno.
Todėl šiandien mokslininkai giliausioje planetos vietoje – beveik 11 kilometrų gylyje, Marijanų įduboje, jau rado plastikinį maišelį, o aukščiausioje – Everesto viršūnėje – sniege aptiko didžiulę, dirbtinių cheminių medžiagų koncentraciją. Jos vadinamos amžinomis, nes sunkiai suyra.
Skaičiuojama, kad pirmais mūsų eros metais žmonių planetoje buvo 170 milijonų. Per pirmus tūkstantį metų šis skaičius beveik padvigubėjo. Pirmąjį milijardą mūsų rūšis pasiekė prieš 200 metų. Įveikti šią žymą žmonijai prireikė 200 tūkstančių metų, bet vos 200 užteko, kad žmonių planetoje jau būtų 7 milijardai. Tiek mūsų buvo prieš dešimt metų.
Jungtinių Tautų sukurta projekcija rodo, kad 2030 metais žmonių populiacija sieks 8,5 milijardo, amžiaus vidury – beveik 10 milijardų, o augimo piką pasieks priešpaskutinį amžiaus dešimtmetį. Tada žmonių planetoje bus apie 10,5 milijardo.
Tada augimas sustos iki pat šimtmečio pabaigos.
„Taip, mūsų – 8 milijardai, bet pas mus, Italijoje, gyventojų skaičius neauga. Jauniems žmonėms sunku kurti šeimas dėl daugybės problemų, bet tikiuosi, kad, kai mano sūnus užaugs, jis gyvens geresnėje visuomenėje“, – sako Romos gyventoja, naujagimio mama Viviana Valente.
Tačiau prieš porą metų Vašingtono universiteto mokslininkų atlikta studija prognozuoja, kad augimo piką žmonija pasieks anksčiau. 9 milijardai 700 milijonų žmonių bus jau 2064-taisiais, o tada ims mažėti ir iki šimtmečio pabaigos susitrauks iki 9 milijardų.
Daugiau nei pusė žmonijos prieaugio per artimiausius 30 metų bus aštuoniose pasaulio šalyse: Demokratinėje Kongo Respublikoje, Egipte, Etiopijoje, Indijoje, Nigerijoje, Pakistane, Filipinuose ir Tanzanijoje.
Žinoma, kad per daug žmonių, nes gamtos ištekliai riboti. Didelė populiacija yra blogai, nes mūsų planetą sudaro tik trečdalis sausumos, visa kita – vanduo.
Žmonių populiacija auga ne todėl, kad gimsta vis daugiau ir daugiau žmonių. Priešingai. Švietimas, kontracepcijos prieinamumas lemia, kad gimstamumas mažėja.
1950 metais vienai moteriai pasaulyje teko 5 vaikai, 2100-aisiais šis rodiklis, prognozuojama, nukris iki 2 vaikų.
Planetoje tampa vis labiau ankšta dėl to, kad auga gyvenimo trukmė. 2050 metais pasaulyje vidutinė gyvenimo trukmė perkops 77-erius metus.
Vadinasi, šimtmečio vidury pasaulyje 65 ir vyresnių žmonių bus dvigubai daugiau nei jaunesnių nei 5 metų ir maždaug tiek pat, kiek jaunesnių nei 12 metų.
„Šalys, kurių visuomenė sensta, turi pritaikyti viešų paslaugų programas seniems žmonėms“, – tvirtina JT Populiacijos skyriaus direktorius Johnas Wilmothas.
Mokslininkai jau seniai kelia klausimą – kiek žmonių mūsų planeta gali atlaikyti. Pirmiausia dėl to, kad didesniam žmonių skaičiui reikia daugiau gamtos išteklių, o jie yra riboti. Gamta kenčia ne tik dėl to, kad mes eikvojame jos turtus – jai kenkia pati žmogaus veikla.
Išsivysčiusiose šalyse kiekvienas papildomas vaikas šeimoje reiškia beveik 60-ties tonų anglies dioksido emisiją per metus. Žala gamtai, kurią atneštų nuosavas automobilis, būtų 24 kartus mažesnė. Dėl to pasaulyje plinta antinatalisčių, moterų, kurios atsisako gimdyti, vardan gamtos išsaugojimo, judėjimas.
Keletas ekologinių studijų atskleidė, kad Žemės planeta tvariai sugyventi su gamta pritaikyta 2, 3 milijardams žmonių. Tiek, kiek jų gyveno praėjusio amžiaus viduryje.
Mokslininkai įsitikinę, kad net hipotetinės mirtinos pandemijos negrąžins žmonių populiacijos į šį tašką. Todėl prie gimstamumo kontrolės žmonija turi ieškoti naujų, tvarių energijos šaltinių ir technologijų. Taip pat dėl smarkiai nevienodos demografinės situacijos skirtingose planetos vietose, vardan ekonominio tvarumo, valstybės turi būti atviros žmonių migracijai.
Kitąmet įvyks pokytis ir daugybę metų nesikeitusiame skaitlingiausių valstybių sąraše. Indija pagal gyventojų skaičių aplenks šiuo metu pirmoje vietoje esančią Kiniją. Šiuo metu čia gyvena 1,41 mlrd. žmonių, Indijoje – 20 milijonų mažiau. Po mažiau nei 40-ties metų Indijos gyventojų skaičius bus perkopęs 1,5 milijardo.
„Mažame namelyje gyvena 5-6 žmonės. Trūkinėja elektros, vandens tiekimas, kemšasi kanalizacija. Niekas jos nevalo, niekas nesurenka šiukšlių. Vienos bėdos“, – situaciją apibūdina lūšnynų gyventoja Parveena Begum.
