Nuolat girdėdami apie klimato kaitą šalčio tikimės vis mažiau. Prie jo tenka prisitaikyti, norint išlikti jame reikia daugiau pastangų ir dar kainuoja papildomai. Šaltis prispaudžia kaminų dūmus prie žemės ir jie nebesisklaidydami perpildo priemiesčius rūkytų lašinių ir suodžių kvapais. Kaip devynioliktame amžiuje. Dyzelinių ir benzininių variklių dvokas vėsiame ore užuodžiamas stipriau. Tai ilgainiui išnyksiantis dvidešimto amžiaus kvapas. O dar nerimas dėl kito mėnesio šildymo sąskaitos. Šaltis vykstant visuotiniam atšilimui turėtų būti uždraustas ar bent jau paaiškintas.
Iš kitos pusės, šaltis estetiškesnis. Balta žiema šviesesnė už nuolatinį kugelio sluoksnį danguje ir nulio laipsnių nepastovumą. Kalėdinės dekoracijos sniege įgauna daugiau galios mūsų nuotaikai. Taip iš šalčio gauname emocinių dividendų. Dalį žmonių atšalimas džiugina kaip įprastinės tvarkos sugrįžimas ir seniau vyravusios klimato ramybės, kai sezonai dar buvo aiškiai išreikšti, atkartojimas.
Kaip smarkiai lietuvių sąmonę paveikusi klimato kaitos idėja ir jau vykstantys klimato pokyčiai, labai gerai atspindi reakcija į trumpą, bet aštrų šios savaitės atšalimą. Minus 10 dieną ir arti minus 20 naktį gruodžio pradžioje kai kam atrodo beveik neregėtas dalykas. Orų atmintis trumpa. Mūsų smegenims nebereikalinga informacija apie praeities atmosferos būklę. Ją pamirštame labai greitai, kaip ir visas kitas nebeaktualias kasdienybės detales.
Tyrimai rodo, kad galime atsiminti iki dvejų metų senumo orų įvykius. Kas buvo seniau, tiesiog ištirpsta anoniminių prisiminimų akivare be datos. Kokie orai buvo gruodžio pradžioje konkrečiais metais, greičiausiai prisiminsime tik tada, jei tuo metu patyrėme ypatingą įvykį gyvenime. Tuokėmės, susilaukėme vaikų arba nutiko kas nors iš pamatų apvertusio kasdienybę. Net jei šiuo metu švenčiame gimtadienį, prisiminsime tik ypatingus gimimo dienų orus. Visa kita guli klimato archyvuose.
Pernai ir užpernai turėjome anomaliai šiltą gruodį. Pastarąjį sykį panašūs šalčiai šiuo metų laiku buvo prieš trejus metus. Taigi, jau už prisimenamų įvykių horizonto. Kaip ir 2018-aisiais, klimato kaitos skeptikai patenkinti. Dar vienas akivaizdus įrodymas, kad jie teisūs, o 97 proc. pasaulio mokslininkų apsirinka arba sąmoningai meluoja siekdami naudos.
Klimato kaitos skeptikai dar kartą neteisingai suprato žinutę. Iš esmės siekiant sumažinti neįsigilinusios visuomenės dalies skepticizmą (arba entuziazmą prognozuojamos šilumos atžvilgiu) visuotinis klimato atšilimas ir buvo pradėtas vadinti klimato kaita. Kad būtume mažiau šokiruoti, kai gruodžio pradžioje smarkokai atšąla. Pats procesas dėl pavadinimo nepasikeitė. Atšilimas ir toliau visuotinis. Vidutinė Žemės atmosferos temperatūra kyla.
Šalčių nepavyksta ir nepavyks išvengti, nes Lietuva yra šiaurėje. Svarbiausia priežastis, kodėl turime tokį santykinai švelnų klimatą, yra šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, dar vadinama Golfo srove. Jei ne jos nuo ekvatoriaus link šiaurinių platumų nuolat plukdoma šiluma, Europa tokia aukšta vidutine temperatūra nesimėgautų.
Beveik pro Kauną, keliasdešimt kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, maždaug ties Maišiagala ir Švenčionėliais, Lietuvą kerta 55 laipsnių platumos lygiagretė. Kad būtų aiškiau, kokios šaltos teritorijos egzistuoja toje pačioje platumoje, kurioje mes gyvename, šia linija apsuksiu ratą aplink Žemę.
Taip keliaujant reikia priminti kelis dalykus. Pirmiausia, kad vietos klimatas iš esmės priklauso nuo platumos ir vietinės geografijos ypatybių. Antra, visos žemiau išvardytos teritorijos yra vienodai nutolusios nuo poliarinio rato (apie 1 250 km) ir nuo Šiaurės ašigalio (iki jo nuo Kauno 3 855 km). Ir trečia, dienos ir nakties ilgumas visais metų laikais jose taip pat identiškas.
Pirmą ir vienintelį didelį miestą, kurį kirstume judėdami 55-ąja lygiagrete į rytus, sutiktume toli, bet šitas susitikimas labai iškalbingas. Remiantis viena iš miesto legendų, jame buvo išrastas triukas, kai šliūkštelėjus verdančio vandens į orą esant speigui jis akimirksniu iškrenta sniego pavidalu. Tai Novosibirsko miestas. Vidutinė sausio temperatūra čia 17 laipsnių šalčio (Lietuvoje sausio klimato norma yra 2,9 laipsnio šalčio), o rekordiniai šalčiai Novosibirske siekia iki minus 51.
Toliau Lietuvos centras dalijasi ta pačia platuma su šiaurine Baikalo ežero dalimi ir Kamčiatkos pusiasaliu, kuris tikrai negarsėja kaip vasaros atostogų sostinė. Kirtusi vėsią Beringo jūrą 55-oji lygiagretė pasiekia Šiaurės Ameriką ir juda vos šiauriau Aleutų salų (savotiški Jungtinių Valstijų antihavajai), į kuriuos turistai važiuoja nebent pasižiūrėti ruonių.
Mūsų platuma taip pat kerta Aliaskos pusiasalį netoli miestelio tendencingu pavadinimu Kold Bėjus (liet. Šaltoji įlanka). Tada 55-oji juda per Kanadą. Tik ne ta šalies dalimi, kurioje didieji Kanados miestai, o ta, kurioje be pertraukos driekiasi taiga.
Ties gimtąja 55-a lygiagrete nešalta tik Europoje. Jeigu ne Šiaurės Atlanto srovė, ir Lietuvos, ir Europos klimatas būtų kaip Aliaskoje. Vakarų civilizacija Europoje apskirtai nebūtų užgimusi ir kiti žmonės gyventų visai kitokioje Žemėje.
Kartais pasirodo teiginių, kad dėl klimato kaitos Šiaurės Atlanto srovė gali susilpnėti arba net visai pranykti. Šitie svarstymai nėra iš piršto laužti. Vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių vandenyno sroves, yra temperatūros kontrastai tarp pietų ir šiaurės, kurie ir įsuka vandenyno srovių ratą. Tirpstant Arkties ledynams, mažėjant temperatūros skirtumams ir dėl gėlo vandens prietakos keičiantis vandenyno druskingumui srovių cirkuliacija gali būti sutrikdyta.
Tačiau daugelis mokslininkų šiuo metu linkę manyti, kad bent per 21 amžių Šiaurės Atlanto srovės intensyvumas smarkiai nesikeis. Dažniausiai įvardijama, kad tikrasis slenkstis, galintis nulemti tokius drastiškus pokyčius, kol kas nežinomas. Tad Europos klimatas ir toliau turėtų kaisti.
Besikeičiančiam klimatui ne taip lengva destabiliuoti vandenyno sroves, o perteklinė šiluma procesus atmosferoje sujaukia greičiau. Daugėja įrodymų, kad dėl tų pačių kontrastų tarp polių ir ekvatoriaus mažėjimo išsibalansuoja viena svarbiausių orų sistemų – poliarinis sūkurys. Poliarinis sūkurys tarsi laiko užrakinęs arktinį šaltį toliau šiaurėje. Kai jis ima silpnėti, šalčio liežuviai pasileidę žemyn pasiekia ne tik Lietuvą, bet ir gerokai piečiau esančias teritorijas.
Tokiame sutrikdyto poliarinio sūkurio šalčio liežuvyje šią savaitę ir gyvenome. Būtų pernelyg tiesmuka sakyti, kad lauke šalta dėl visuotinio klimato atšilimo. Klimato sistema nėra linijinė ir priežastiniai ryšiai joje ne taip lengvai pamatuojami. Šylant klimatui gali pasitaikyti net labai rimtų šalčio anomalijų. Gyvenant tokioje platumoje naivu tikėtis, kad šiaurės vėjai mums niekada nebeatneš linkėjimų ir arktinių orų.
