Mokslas ir IT

2021.10.12 20:28

Silvestras Dikčius. Priešingai nei pandemija, klimato kaita neturi pabaigos

Silvestras Dikčius, LRT.lt2021.10.12 20:28

Šiuo metu pasaulis susiduria su dviem krizėmis: koronaviruso pandemija ir klimato kaita. Pastaroji oficialiai dar nepervadinta į krizę, tačiau vis dažniau klimato kaitos ir klimato krizės terminai vartojami kaip sinonimai. Gamtinis veiksnys, globalumas, poveikis ekonomikai ir žmonių sveikatai daro šias krizes panašias. Vystymosi greitis ir reagavimas į jas yra esminiai jų skirtumai.

Niekas nebeatsimena, kas infekcijos protrūkio pradžioje pirmas pasakė, kad „pasaulis nebebus toks, koks buvo“, bet dabar visi suprantame, ką ši frazė reiškia. Dar negalime iki galo įvertinti visuotinio pokyčio, kurį lems pandemija, bet nujaučiame jos pabaigą ir lengvai deformuotos tikrovės įsigalėjimą.

Priešingai nei pandemijai, klimato kaitai nėra galo. Jos intensyvumas ir prognozėse minimi visuotinės temperatūros pokyčiai visada orientuoti į konkretų laiką. Dabar dažniausiai kalbama apie 2050-uosius, bet pats klimato kaitos procesas neturi apibrėžtos ribos. Klimato kaita pasaulį deformuoja šliaužiamai lėtai. Ilgai jos keliami pokyčiai geriau buvo matomi iš palydovo, o ne plika akimi. Proceso ribos taip išsiplėtusios laike, kad jų neįmanoma apčiuopti kasdiene patirtimi. Virusas žūsta numarindamas ligonį arba jei sergančiojo imuninė sistema kovodama nužudo jį patį. Klimato kaitos ligonis yra visa planeta. Didelė dalis dabar į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų ore pasiliks tūkstančius metų. Skamba lyg frazė ir filmo „Matrica“, bet mes šiuo atveju esame ligos sukėlėjai, stebėtojai ir ateities aukos.

Klimatologas profesorius Egidijus Rimkus viename interviu sakė, kad „COVID-19 yra vaikų darželis, palyginti su klimato kaita“. Verta įsiklausyti į tris dešimtmečius klimato kaitą tyrinėjančio mokslininko žodžius. Pandemija, kaip švelnesnė globalios krizės forma, gali ko nors išmokyti.

Laiko skalė yra bene didžiausias klimato kaitos ir pandemijos krizių skirtumas. Tačiau kaip tik dėl santykinio pandemijos trumpumo šias krizes galima sugretinti ir per tai geriau suprasti, kaip laike išsidėsčiusi klimato kaita. Devyniolika mėnesių turime virusą Lietuvoje ir dvidešimt du mėnesius, bent jau oficialiai, pasaulyje. Dabartiniai Lietuvos keturiasdešimtmečiai su koronaviruso pandemija gyvena 3,9 proc. savo amžiaus, o šešiolikmečiai pandemiją patiria beveik 10 proc. gyvenimo. Atrodo, kad daug ir ilgai, bet, palyginti su klimato kaita, tai tėra akimirksnis.

Apie klimato kaitą plačiai pradėta kalbėti prieš tris dešimtmečius, o nuo pirmų mokslininkų įspėjimų praėjo penkiasdešimt metų. Sugretinę šias dvi laiko skales galime vertinti, kad klimato krizė dabar yra maždaug tame etape, kai virusas plinta po pasaulį, o pirmi jo atvejai fiksuojami Europoje ir JAV. Virusas žudo žmones jau nebe kažkur tolimuose kraštuose, o mums pažįstamame Vakarų pasaulyje. Donaldas Trumpas vis dar ramus. „Koronavirusas visiškai kontroliuojamas JAV“, – 2020-ųjų vasario 24-ąją tviteryje rašė Jungtinių Valstijų prezidentas. Po trijų mėnesių nuo COVID-19 šalyje jau buvo mirę 100 000 žmonių. D. Trumpo ramybė nepasiteisino. Vis dėlto dėl klimato kaitos grėsmių JAV prezidentas išliko ramus iki pat kadencijos pabaigos.

Intensyvėjančios karščio bangos Europą kaitina mažiausiai kelis dešimtmečius, o pavienės šalys jau senokai patiria specifinių besikeičiančio klimato iššūkių. Tačiau tik šiais metais Senasis žemynas patyrė pirmą rimtą smūgį, kuris nedviprasmiškai parodė, koks yra tikrasis klimato kaitos veidas. Turiu omenyje Vokietiją ir aplinkines šalis šių metų liepą nusiaubusias liūtis, kurios nusinešė daugiau nei 200 gyvybių ir padarė milijardinių nuostolių.

Tad virusas jau plinta. 2020-ieji globaliu mastu buvo patys šilčiausi metai istorijoje. Pasaulis dar funkcionuoja kaip seniau ir optimistai tikisi, kad viskas bus išspręsta paprastomis priemonėmis. Uždarę vieną kitą Šiaurės Italijos miestą virusą jame užsirakinsime. Jei dagalinėje naudosime daugkartinį puodelį kavai, klimato kaita sustos mums patogioje stadijoje. Kaip žinome, virusas Italijoje neužsirakino, o po dviejų mėnesių visas pasaulis liepsnojo nuo jo židinių.

Du mėnesiai viruso plitimo klimato skalėje gali atitikti nuo kelerių iki keliolikos metų. Tiek laiko turime, kol virusas – klimato kaita prasibraus iki mūsų, o paskui risis vis naujomis ir vis aštresnėmis bangomis. Aštuoniolika mėnesių su virusu – tai jau klimato kaitos dešimtmečiai. Dabartinis laikas, kai išgyvename trečią pandemijos bangą, klimato krizės skalėje atitiktų 2050-uosius ar dar vėliau. Laukia įtemptas laikotarpis. Ne veltui tūkstantmečio karta nerimauja. Krizės sąlygomis jiems teks gyventi ne kelis procentus gyvenimo laiko, o didžiąją jo dalį.

Kitas ryškus ir lemtingas dviejų krizių skirtumas yra reakcija į jas. Niekam nereikia priminti, kokių drastiškų priemonių vyriausybės ėmėsi siekdamos suvaldyti pandemiją. Nebuvo paisoma pavienių visuomenės grupių interesų ar didžiulės ekonominės žalos, kurią kėlė karantinas, judėjimo ribojimai ir ištisų verslo sektorių uždarymas. Greičiau nei per metus buvo sukurtos vakcinos. Su klimato kaita viskas yra atvirkščiai.

Jungtinės Tautos bendrąją klimato kaitos konvenciją priėmė 1992-aisiais. Kioto protokolas buvo pasirašytas 1997-aisiais, bet daugiau nei pusė anglies dvideginio emisijos deginant iškastinį kurą į atmosferą pateko kaip tik per pastaruosius tris dešimtmečius. Per šiuos trisdešimt metų ne tik nesumažinome šiltnamio dujų išmetimo – užteršėme atmosferą maždaug tiek pat, kaip per visą ligtolinę istoriją nuo pat pramonės revoliucijos pradžios. Paryžiaus susitarimas kol kas taip pat neveikia ir net optimistai abejoja, ar jo tikslai bus įgyvendinti.

Per visą pandemiją klausėme ekspertų nuomonės ir tai gelbėjo sudėtingoje situacijoje, o klimato kaitos tyrinėtojų teiginiai nemažai visuomenės daliai vis dar atrodo kaip perteklinis bauginimas. Lėta reakcija į viruso plitimą būtų sukėlusi dar rimtesnių pasekmių. Ilgas delsimas imtis klimato kaitos švelninimo ateityje kainuos šimtus kartų daugiau.

Svarbiausias bet kokios krizės elementas yra chaoso didėjimas sistemoje. Kai chaosas apima vis daugiau grandžių, krizė gilėja ir plečiasi, o pirminė jos priežastis gali nublankti prieš sukeliamas pasekmes. Atšilimas kirs per visas nusistovėjusias mūsų pasaulio sistemas, net ir tas, kurios tiesiogiai su klimatu atrodo nesusijusios. Kita vertus, pandemija pasaulį gali šio to išmokyti. Vadovai ugdytojai mėgsta kinų išminties perlą, teigiantį, kad „kiekviena krizė yra ir galimybė“. Frazės populiarumas užkoduotas jos optimizme. Patiriančiajam didžiulių sunkumų galima pasakyti, kad ir iš šios nelaimės, jei tik pasistengsi, gali šio to išmokti ar net gauti naudos. Jeigu sugebėtume išmokti pandemijos duodamas pamokas ir perkelti jas į klimato krizės sprendimą, galbūt geriau įžiūrėtume kelią, kuriuo turime eiti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt