Mokslas ir IT

2021.09.18 21:15

Kosmoso teisės tyrinėtoja: į kosmosą mes keliausime, ten tikriausiai bus viešbučiai, o kai kas gal ir pasiliks gyventi

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.09.18 21:15

Kosmose esantys ištekliai domina pasaulio valstybes ir didžiuosius verslus. Viena pirmųjų kosmoso teisę Lietuvoje nagrinėjanti Aušra Girtaitė Mikalajūnienė sako, kad jau vyksta konkurencija dėl išteklių asteroiduose, o tai – labai aktualūs klausimai, kurių nuošalyje neturėtų likti ir Lietuva, šiemet tapsianti asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare.


Lenktynės dėl kosmoso kūnuose esančių brangiųjų metalų ir mineralų jau vyksta, iš dalies tai panašu į varžytuves dėl išteklių Antarktidoje ir jūros dugne, tačiau ši sritis apibrėžta dar mažiau, o ir potencialas kol kas iki galo neaiškus. Greta to, kaip sakė LRT RADIJO kalbinta A. Girtaitė Mikalajūnienė, vyksta intensyvus teisėkūros kūrybos procesas.

„1969 metais buvo pasirašyta Kosmoso sutartis, kuri apibrėžia reglamentavimą, susijusį su veikla kosmose. Toje sutartyje buvo pasakyta, kad kosmosas priklauso visiems, arba kitaip – nepriklauso niekam. Iš esmės tai reiškia, kad nė viena valstybė negali pareikšti savo suverenių teisių į kosmoso erdvę ar bet kurį kosmoso kūną. Bet verslas vystosi, šalys kaip Amerika pasakė: taip, kosmoso erdvės ir kūnų negalima pasisavinti, bet kosmoso ištekliai nėra lygu kosmoso kūnams. Tai iš esmės reiškia, kad galima vykdyti kasybą, valstybių privatūs subjektai gali vykdyti kasybą ir gauti naudą nesidalinant su kitomis valstybėmis. Tai yra aktualiausia problematika kalbant apie kosmoso išteklių kasybą“, – sakė pašnekovė.

Lietuvoje veikia Lietuvos kosmoso biuras, taip pat Aeronautikos asociacija. Šiemet šalis pasirašė sutartį su EKA dėl asocijuotos narystės. A. Girtaitės Mikalajūnienės įsitikinimu, reikėtų džiaugtis, tačiau ties tuo nesustoti – siekti tikrosios narės statuso, investuoti į bendradarbiavimą ir pažangą, kuri atsipirks.

„Kai per žinias sako, kad tapome asocijuotais (EKA) nariais, reikia ploti, o ne galvoti, kad kažkur kitur padedame pinigus. Ne, reikia dar daugiau dėti pinigų. Mes turime tapti kosmoso valstybe, esame maža valstybė, bet galime turėti iš to pelno. Liuksemburgas turi apie 500 satelitų, kas dvejus metus organizuoja samitus, kuriuose verslo subjektai susitinka su vyriausybių subjektais ir jie kalba apie kosmoso išteklių kasybos aiškumą“, – LRT RADIJUI sakė ji.

1975 m. įkurtos EKA narėmis yra 22 valstybės: Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Airija, Liuksemburgas, Olandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Asocijuotų narių statusus turi Slovėnija ir Latvija, o Lietuva, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Malta, Slovakija kol kas turi bendradarbiaujančių valstybių statusus. Lietuva oficialiai asocijuota nare taps tuomet, kai Seimas ratifikuos šiemet su agentūra pasirašytą sutartį, tai turėtų įvykti rugsėjį.

A. Girtaitė Mikalajūnienė pasakoja, kad šiuo metu vykstančių diskusijų dėl to, kaip reikėtų elgtis su kosmoso ištekliais, kaip reglamentuoti jų naudojimą, rezultatas bus svarbus visiems. Pasak jos, žinomų asteroidų šalia Žemės yra apie 200 tūkst., jų vertė yra įvairi. Vieno brangiausiai įkainotų asteroidų vertė, skaičiuojama, yra 27 kvintilijonai JAV dolerių.

„Problema tai, kad tiek pat arba apylygiai išteklių reikėtų ir parsigabenti jį“, – sakė A. Girtaitė Mikalajūnienė.

Mokslo bendruomenėje svarstoma, ar ne perspektyviau būtų šių išteklių gavyba pačiame kosmose, įrengiant savotiškas „kosmoso degalines“ ir „kosmoso saulės jėgaines“, aiškino pašnekovė. Tačiau yra daugybė subtilybių, kuriose atsiranda erdvė pasireikšti teisininkams.

„Įsivaizduokime, kad kosmose galime kažką gaminti. Tas pagamintas daiktas įgyja kitą statusą, tai yra kosmoso objektas. Kosmoso objektą galima pasisavinti. Tuomet įsivaizduokime, kad pradedamas gaminti mėnulio pagrindas, ar tai yra objektas? Taip. Ar jis gali būti pasisavintas? Taip. Jeigu padarysiu hektarą mėnulio pagrindo, ar tai bus mano miestas? Yra daug teisinių klausimų, kuriuos reikia aptarti. Šiai dienai ta 1969 metų sutartis yra labai interpretuojama, o rekomendaciniai dokumentai jau sako, kad taip, galima – ir saulės energiją galima privačiai naudoti ir pasisavinti nesidalinant, ir visa kita. Valstybė šioje vietoje turėtų jau dabar pradėti formuoti savo poziciją ir tame dalyvauti. Lietuva šiais metais tapo Europos kosmoso agentūros asocijuotais nariais. Reikia suprasti, kad tai yra tik vidurinis žingsnis, mums reikia tapti pilnaverte nare, daugiau dėti mokslinio indėlio“, – kalbėjo A. Girtaitė Mikalajūnienė.

Į kosmoso turizmą žvelgiantiems kaip į kažką nepaprastai tolimo ir nepasiekiamo, teisininkė siūlo prisiminti, kad pirmieji komerciniai skrydžiai lėktuvu taip pat buvo prieinami tik turtingiesiems, tačiau greitai padėtis ėmė keistis.

„Mes keliausime į kosmosą, ten tikriausiai bus viešbučiai, gal kažkas pasiliks ten gyventi“, – ateitį prognozavo pašnekovė. Jos teigimu, kosmose neabejotinai turės atsirasti ir saugomi objektai.

„Tai turėtų būti bendros visų valstybių teritorijos, kurios arba veikia kartu visų naudai, arba neveikia. Tarkime, yra vietų, kur saulė šviečia beveik visą laiką. Tokioje vietoje bet kuri valstybė, tarkime, Kinija ar Japonija, pasistatytų savo saulės kolektorius ir lazerių ar mikrobangų pagalba transportuoti saulės energiją tik į Kiniją ar Japoniją. Ar tai nepažeidžia mūsų teisių, jeigu ten yra išskirtinai pelninga vieta?“, – kėlė klausimą A. Girtaitė Mikalajūnienė.

Tuo pačiu ir įvairūs verslai vis dažniau dairosi aukštyn. Tai, kas yra čia, Žemėje, gali būti perkelta ir ten, teigia A. Girtaitė Mikalajūnienė.

„Pavyzdys yra „Made in Space“ amerikiečių kompanija, kuri atspausdino pirmąjį 3D produktą kosmose – iš žemiškų išteklių, dar ne iš kosminių. Kiekvienas gali veikti kosmose – tiek teisininkas, tiek lazerių kūrėjas, tiek technologijų ar internautas. Reikia suvokti, kad kas yra čia, tas gali vykti ir ten. Reikia vystyti tai“, – sakė ji.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt